Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-03-31 · Civilinė byla Nr. e2A-201-425/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-31
Bylos Nr.
e2A-201-425/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
UAB „GF bankas“
Atsakovas
M. T.
Civilinė byla Nr. e2A-201-425/2021.Teisminio proceso Nr. 2-37-3-011185-2020-4.Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 31 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GF bankas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11023-504/2020 pagal ieškovės UAB „GF bankas“ ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos, nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 250,84 Eur įmokų skolos iki sutarties nutraukimo (35,29 Eur vartojimo kredito suma, 66,48 Eur sandorio sudarymo mokestis, 6,00 Eur tvarkymo mokestis ir 143,07 Eur pelno palūkanos), 6140,20 Eur įmokų skolos po sutarties nutraukimo (4328,28 Eur vartojimo kredito suma, 1661,92 Eur sandorio sudarymo mokestis ir 150,00 Eur tvarkymo mokestis), 2016,10 Eur nuostolių (negautų pajamų), 5 proc. metinių palūkanų ir 189,00 Eur žyminio mokesčio.

2. Nurodė, kad 2017-05-26 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandoris Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 4650,00 Eur vartojimo kredito sumos, finansuojamas sandorio sudarymo mokestis 883,50 Eur ir draudimo mokestis 977,86 Eur, bendra finansuojama suma 6511,36 Eur, palūkanų norma 13 proc., tvarkymo mokestis 0,043 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 24,3 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 9135,14 Eur, kurią sudaro: 4650,00 Eur vartojimo kredito suma, 1861,36 Eur sandorio sudarymo mokestis, 168,00 Eur tvarkymo mokestis ir 2455,78 Eur pelno palūkanos, bei kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2026-08-16, kas mėnesį mokėdamas po 108,76 Eur sumą (toliau – Sutartis). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų – nemokant mokėtinų periodinių įmokų, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 8.1. punktu vienašališkai 2020-06-15 nutraukė Sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas, tame tarpe ir visas iki sutarties pabaigos privalomas sumokėti palūkanas, ir delspinigius. Atsakovui to nepadarius, prašo priteisti susidariusią skolą bei su tuo susijusius mokėjimus

3. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes jis įspėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. T. 4 362,57 Eur vartojimo kredito sumą, 1 728,40 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 6,00 Eur tvarkymo mokesčio, 143,07 Eur pelno palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB GF bankas naudai.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančius įrodymus įvertinus formaliai, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas – tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, negrąžino suteikto kredito, dėl ko ieškovė turėjo nutraukti sutartį ir dėl to patyrė nuostolių, dėl ko yra pagrindas iš atsakovo priteisti 4 362,57 Eur vartojimo kredito suma (sumą sudaro: 35,29 Eur vartojimo kredito suma iki sutarties nutraukimo, 4328,28 Eur vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo), 1728,40 Eur sandorio sudarymo mokestis (sumą sudaro 66,48 sandorio sudarymo mokestis iki sutarties nutraukimo, 1661,92 Eur sandorio sudarymo mokestis po sutarties nutraukimo), ir 143,07 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo.

6. Skundžiamame sprendime už akių teismas taip pat nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl sutarties tvarkymo mokesčio tenkintinas iš dalies, ir ieškovei iš atsakovės priteistina 6,00 Eur sutarties tvarkymo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m birželio 15 d., kadangi nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį bei kreipusis dėl skolos išieškojimo teismine tvarka, tokių išlaidų ieškovė ateityje nepatirs.

7. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 2016,10 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo teismas nurodė, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, todėl šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) nėra realiai pagrįstos ir įrodytos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „GF bankas“ prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalį dėl 2016,10 Eur negautų pajamų (nuostolių) bei padarytos skaičiavimo klaidos priteisiant 4 363,57 Eur vartojimo kredito sumą, o taip pat atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo.

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl negautų pajamų (nuostolių) neįrodymo nepagrįstos, kadangi ieškovė, prašydama priteisti nuostolius, įrodė, kad pagal sudarytą Sutartį pelno palūkanos buvo numatytos gauti iš anksto ir apeliantė jas būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį bei mokėjęs kasmėnesines įmokas. Kadangi atsakovas Sutarties nevykdė ir apeliantė buvo priversta nutraukti Sutartį, pelno palūkanos buvo negautos būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taigi, nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, kas sudaro 2 016,10 Eur. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių principą, kadangi apeliantei nebuvo priteista pelno palūkanų dalis, kurias ji pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

8.2. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje padaryta aritmetinė klaida, nurodant, kad iš atsakovo priteistina 4 362,57 Eur vartojimo kredito suma, nors motyvacinėje dalyje buvo pažymėtina, kad priteisiama 35,29 Eur vartojimo kredito suma iki sutarties nutraukimo ir 4 328,28 Eur vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo, iš viso – 4363,57 Eur. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje sprendimas už akių taip pat turėtų būti keičiamas, nurodant, kad iš atsakovo priteisiama 4363,57 Eur vartojimo kredito suma ieškovės naudai.

9. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu, negrąžinto kredito dalimi (išskyrus rašymo apsirikimą), pelno palūkanų priteisimu bei sandorio sudarymo mokesčio dydžiu, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 2016,10 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo bei grąžintino kredito dydžio skaitine išraiška, nurodyta skundžiamo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje.

11. Priimdamas skundžiamą sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo yra neįrodytas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, sprendžia, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta.

12. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalą patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

14. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas atsakovo mokėtinų sumų grafikas, pagal kurį ieškovė apskaičiuoja negautas pajamas (nuostolius). Iš aptariamo atsakovo mokėtinų sumų grafiko matyti, kad laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo (2020-06-15) iki Sutarties termino pabaigos (2026-08-18) atsakovas kas mėnesį įsipareigojo mokėti palūkanas, kurių dydis atitinkamai kas mėnesį mažėtų nuo likusios grąžintinos kredito sumos. Apeliaciniu skundu ieškovė, prašydamas priteisti negautas pajamas (nuostolius) vadovaujasi būtent minėtame grafike numatytais mokėtinų palūkanų dydžiais.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad toks skaičiavimas yra pagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė būtų gavusi vis mažėjančio dydžio palūkanas, kaip tas numatyta mokėtinų sumų grafike, o gautų įmokų suma sudarytų 2016,10 Eur. Toks negautų pajamų (pelno) dydžio apskaičiavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra įrodytas byloje esančiais įrodymais, sąžiningas, proporcingas bei pagrįstas.

16. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje netenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos, keistinas, ieškovei priteisiant 2016,1 proc. negautų pajamų (nuostolių).

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas apeliantės skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl 2016,10 Eur negautų pajamų (nuotolių) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-06-15) iki Sutarties termino pabaigos (2026-08-18) priteisimo iš atsakovo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Taip pat apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo už akių motyvuojamoje dalyje tinkamai apskaičiavęs negrąžinto kredito sumą, t.y. kad iš atsakovo priteistina 35,29 Eur vartojimo kredito suma iki sutarties nutraukimo ir 4328,28 Eur vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo, nurodydamas bendrą sumą padarė rašymo apsirikimą ir vietoje 4 363,57 Eur nurodė 4 362,57 Eur. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir šia nutartimi ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinį apsirikimą, nurodydamas, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamo negrąžinto kredito suma yra 4 363,57 Eur.

19. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, yra pagrindas įvertinti pirmosios instancijos teisme paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.

20. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra tenkinta 74 proc. ieškovės reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkinus ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, yra pagrindas vertinti, kad ieškovės reikalavimai yra tenkinami visiškai ir dėl to iš atsakovo ieškovei priteisiamos visos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 189 Eur žyminio mokesčio.

21. Vertinant apeliacinės instancijos teisme susidariusių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pažymėtina, kad ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 45 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11023-504/2020 pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4363,57 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 57 ct) vartojimo kredito sumą, 1728,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 40 ct) sandorio sudarymo mokesčio, 6,00 Eur (šešis eurus 00 ct) tvarkymo mokesčio, 143,07 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 07 ct) pelno palūkanų, 2016,10 (du tūkstančius šešiolika eurų 10 ct) negautų pajamų (nuostolių), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 189,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB GF bankas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.“

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB GF bankas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 45 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas