Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui K. P. dėl termino atnaujinimo ir skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 1708,07 Eur, t. y. 795,14 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir šio mokesčio delspinigių, 221,81 Eur privalomų atsiskaitymų nuo žaliavinės medienos ir stačiojo miško pardavimų pajamų ir šių atsiskaitymų delspinigių, 650 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir šio mokesčio delspinigių, 41,12 Eur žemės mokesčio ir šio mokesčio delspinigių. Pagal Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenis, mirusio A. P. palikimą priėmė atsakovas K. P.. Ieškovė 2018-05-11 raštu Nr. (23.31-08) RNA-13609 kreipėsi į atsakovą K. P., informuodama apie A. P. skolą valstybės biudžetui. Minėtas raštas atsakovui įteiktas 2018-05-15. Atsakovas į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neatvyko ir skolos nesumokėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnį, mirusio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti mirusio asmens turto paveldėtojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Palikimą priėmusio įpėdinio prievolė apmokėti palikėjo skolas nustatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalyje, 5.52 straipsnyje, 5.53 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalį, priimdamas palikimą, įpėdinis paveldi taip pat ir palikėjo turtines prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnį ir 5.53 straipsnį, įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo arba paveldėtu turtu, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl kreditoriaus praleisto termino pateikti reikalavimus įpėdiniams pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog praleistas terminas būtų pratęstas, kreditorius turi įrodyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog kreditorius dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-7-18/2014).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams 2017-11-24 mirusio A. P. įpėdiniams pareikšti suėjo 2018-02-24. Ieškovė, prašydama pratęsti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, pažymėjo tai, kad mokestinė nepriemoka susidarė valstybės biudžetui 1708,07 Eur, t. y. 795,14 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir šio mokesčio delspinigių, 221,81 Eur privalomų atsiskaitymų nuo žaliavinės medienos ir stačiojo miško pardavimų pajamų ir šių atsiskaitymų delspinigių, 650 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir šio mokesčio delspinigių, 41,12 Eur žemės mokesčio ir šio mokesčio delspinigių.

Atsakovui palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2018-01-04. Ieškovė nurodė, kad jų galimybės sužinoti apie mokesčių mokėtojo mirtį nedelsiant yra ganėtinai apsunkintos dėl mokesčių mokėtojų didelio skaičiaus, todėl įprastai mokesčių mokėtojų bylos yra revizuojamos tam tikrais laiko intervalais. Šiuo atveju, mokesčių mokėtojų, kurių prievolių terminas suėjęs, tame tarpe ir A. P., byla buvo revizuojama 2018 m. gegužės mėn. Taigi apie skolininko A. P. mirtį ieškovė sužinojo 2018-05-11, todėl ieškovės nuomone, ji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar ieškovės nurodytos priežastys, dėl ko buvo praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą šį terminą pratęsti. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-296/2009).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad skolininkas A. P. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2018-01-04, tačiau ieškovė į atsakovą kreipėsi tik 2018-05-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad raštas atsakovui įteiktas tinkamai. Taigi ieškovė į atsakovą, pareikšdama kreditorinį reikalavimą kreipėsi tik praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)). Ieškovės ieškinyje nurodytos pateisinančias aplinkybes, kodėl ji negalėjo pareikšti atsakovui kreditorinių reikalavimų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nėra svarbios, pateisinančių jos neveikimą iki pat 2018-05-11, t. y. apie pusę metų laiko (kuomet ji raštu kreipėsi į atsakovą). Pažymėtina ir tai, kad ieškinį teisme dėl paveldėtos skolos iš palikimą priėmusio įpėdinio priteisimo ieškovė pareiškė tik 2018-11-14, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos praėjus beveik metams laiko.

Pažymėtina, kad aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-7-190/2009). Įstatymu nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-523/2012).

Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovės neaktyvumas, neoperatyvumas negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu. Taigi, darytina išvada, kad toks ieškovės elgesys, t. y. paties ieškovės pasyvumas, delsimas kreiptis į patį atsakovą pareiškiant kreditorinį reikalavimą, delsimas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldėtos skolos iš palikimą priėmusio įpėdinio priteisimo neteikia pagrindo pripažinti termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleidimo priežasčių svarbiomis.

Esant išdėstytoms aplinkybės, ieškovės prašymas pratęsti ieškovei terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti A. P. palikimą priėmusiam įpėdiniui – K. P. netenkintinas ir ieškovės ieškinys dėl 1708,10 Eur paveldėtos skolos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio K. P. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės prašymą pratęsti ieškovei terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti A. P. palikimą priėmusiam įpėdiniui – K. P., atmesti.

Ieškovės ieškinį dėl 1708,10 Eur paveldėtos skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio K. P., atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.