Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta administracinė nuobauda – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. 2013 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30 ¹ straipsnį, nubaustas 1500 litų bauda. S. R. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. 7.10 val., Klaipėdoje, Tilžės g. 57, vairavo automobilį Audi 80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t.y. 0.48 promilių, girtumo laipsnis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. R. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad S. R. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga, kad būtų galima pasiekti darbą ir dėl šeimos gerovės, byloje nėra reikšminga. S. R. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Skunde teigiama, kad teismas nenurodė kažkokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių S. R. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas už tokį grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nes S. R. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo padaryta išvada apie S. R. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir su jam paskirtos nuobaudos rūšimi ir dydžiu. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgdamas į juos, paskyrė administracinio teisės pažeidimo pobūdį atitinkančią nuobaudą.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimu S. R. padarytas Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jam pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 1500 Lt bauda.

Pareiškėjas skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo, teigdamas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė šią normą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju S. R. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvo girtumo laipsnis – 0,48 promilės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, paskirdamas S. R. nuobaudą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: S. R. nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, darbovietės charakterizuojamas puikiai, administracine tvarka nebaustas, sutuoktinė serga onkologine liga, jai reikalingas pastovus lankymasis pas medikus, pažeidėjo darbovietė yra toli nuo jo darbo vietos ir visuomeniniu transportu jis į darbą nuvykti negali. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, kad pažeidimu žala nei kitoms transporto priemonėms nei kitiems asmenims nepadaryta, nepažeisti ir kieno nors teisėti interesai, S. R. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnį ir neskyrė vienos iš sankcijoje numatytų nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kartu pažymėtina, kad neskirdamas vienos iš sankcijoje numatytų nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismas S. R. skyrė kitą nuobaudą – 1500 litų baudą, o tai atitinka šios nuobaudos maksimalią ribą, todėl teismas nusprendė, kad paskiriant šią nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu ir neskirdamas vienos iš sankcijoje numatytos nuobaudos, įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjas skunde teigia, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį galima taikyti tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiais Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 yra pažymėjęs, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo apeliacine tvarka ir jo įgaliojimai žemesnių teismų sprendimų atžvilgiu buvo šiek tiek kitokie. Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiais Teismas pažymėjo, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodama. Taigi ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias pareiškime minimas išskirtines aplinkybes nenurodama, tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismas numatė ATPK 30¹ straipsnyje įvardytus pagrindus. Teismas sutinka su apeliantu, kad padaryti pažeidimai nelaikomi mažareikšmiais, priešingai, jie vertinami kaip vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.