Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Raganiukės teatras“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sandorio termino pratęsimo ir sandorio vykdymo sustabdymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

24. Byloje kilo ginčas dėl tarp VšĮ „Raganiukės teatras“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 25 d. pasirašytos sutarties Nr. A466-56/17-(2.14.1.42-TD2) (2017 m. sutartis) ir 2021 m. gegužės 18 d. pasirašytos sutarties Nr. A466-37/21 (2021 m. sutartis) nuostatų aiškinimo.

25.1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija) pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Viešame registre taip pat registruoti juridiniai faktai – turto nuomos sutartys su VšĮ „Raganiukės teatras“, UAB „Init“, UAB „Vinita“ ir VšĮ „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“. Nekilnojamojo turto registre išviešinti šie Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ „Raganiukės teatras“ sandoriai: 2001 m. spalio 22 d. nuomos sutartis Nr. 1724 (dėl 276,16 kv. m. ploto, terminas 2001-10-25 – 2006-10-25, įrašas galioja nuo 2006-04-03,) 2001 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartis Nr. 1741 (dėl 128,30 kv. m. ploto, terminas 2001-12-03 – 2006-12-03, įrašas galioja nuo 2006-04-03); 2012-01-16 nuomos sutartis Nr. A466-2356-(2.14.1.17-EK5) (dėl 252,34 kv. m. ploto, terminas nuo 2012-01-23 – 2017-01-23, įrašas galioja nuo 2012-05-20); 2021 m. gegužės 18 d. nuomos sutartis Nr. A466-37-21 (2021 m. sutartis) (dėl 691,52 kv. m. ploto, terminas nuo 2021-05-18 – 2031-05-18, įrašas galioja nuo 2021-08-03). Nekilnojamojo turto registre taip pat yra panaikintas įrašas apie 2017 m. spalio 25 d. nuomos sutartį Nr. A466-56/17-(2.14.1.42-TD2) (2017 m. sutartis) (dėl 691,52 kv. m.), kuris galiojo nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. (išregistravimo pagrindas – 2021-05-18 perdavimo – priėmimo aktas).

25.2. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-1460 nusprendė pratęsti 2001 m. spalio 22 d. nuomos sutartį Nr. 1724 ir 2001 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartį Nr. 1741 penkeriems metams ir leido VšĮ „Raganiukės teatras“ naudotis 439,18 kv. m. Patalpomis. Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrius įpareigotas parengti nuomos sutartį.

25.3. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 1-387 nusprendė pratęsti VšĮ „Raganiukės teatras“ 439,18 kv. m. Patalpų, suteiktų pagal 2006 m. gruodžio 29 d. nuomos sutartį Nr. 2070, nuomos terminą penkeriems metams nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2016 m. spalio 25 d.

25.4. 2012 m. sausio 16 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ „Raganiukės teatras“ buvo pasirašyta Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2356-(2.14.1.17-EK5), kuria ieškovui iki 2017 m. sausio 23 d. buvo išnuomota 252,34 kv. m. Patalpų dalis, o 2012 m. vasario 6 d. tarp tų pačių šalių buvo pasirašyta nuomos sutartis Nr. A466-2361-(2.14.1.17-EK5) dėl 439,18 kv. m. Patalpų dalies nuomos iki 2016 m. spalio 25 d. Sutarčių 17 punktuose buvo įtvirtinta sąlyga, kad pasibaigus sutarties terminui su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ir gavus nuomininko raštišką prašymą, ši sutartis gali būti pratęsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

25.5. 2017 m. birželio 9 d. VšĮ „Raganiukės teatras“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pratęsti Patalpų nuomos sutartį.

25.6. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-1139 nusprendė išnuomoti VšĮ „Raganiukės teatras“ trejiems metams 691,52 kv. m. Patalpas.

25.7. 2017 m. spalio 25 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ „Raganiukės teatras“ buvo pasirašyta nuomos sutartis Nr. A466-56/17-(2.14.1.42-TD2) (2017 m. sutartis), kuria Patalpos ieškovui buvo išnuomotos iki 2020 m. spalio 25 d, bet, esant nuomotojo reikalavimui, ne ilgiau kaip iki įvykusio išnuomoto turto pardavimo viešo aukciono būdu. Sutarties 17 punkte šalys įtvirtino nuostatą, kad pasibaigus sutarties terminui sutartis nepratęsiama.

25.8. 2019 m. balandžio 2 d., 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2021 m. vasario 24 d., 2021 m. kovo 15 d. raštais ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymais dėl 2017 m. sutarties pratęsimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. A51-90101/20(2.14.1.17E-AD23), 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. A51-140423/20(2.14.1.17E-AD23), 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. A51-20987/21(2.14.1.17E-AD23) ir 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. A51-34576/21(2.14.1.17E-AD23) informavo ieškovą, kad pratęsti 2017 m. sutarties nėra galimybės, kadangi teisės aktais yra įtvirtintas maksimalus dešimties metų (įskaitant sutarčių pratęsimą) Patalpų nuomos terminas.

25.9. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 1-788 nusprendė Patalpas išnuomoti dešimčiai metų viešo konkurso būdu pagal įveiklinimo idėją scenos menų ir kitai kultūrinei veiklai vaikams vykdyti.

25.10. 2021 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Raganiukės teatras“, vadovaudamiesi Vilniaus miesto savivaldybės viešo (uždaro) konkurso 2021 m. balandžio 23 d. protokolu Nr. A16-413/21(2.14.1.17E-AD23), sudarė nuomos sutartį Nr. A466-37/21 (2021 m. sutartis) dėl 691,52 kv. m. Patalpų nuomos iki 2031 m. gegužės 18 d.

Dėl 2017 m. sutarties termino pratęsimo iki 2027 m. spalio 25 d.

27. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ieškovo prašymas pratęsti 2017 m. sutarties terminą atmestas ir 2017 m. sutartis pasibaigė teisėtai ir pagrįstai. Tokį atsakovo sprendimą lėmė ne tik 2017 m. sutarties 6 ir 17 punktų nuostatos bet ir norminis teisinis reglamentavimas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (įvairios jo redakcijos, toliau – Turto valdymo įstatymas) bei įvairiais laikotarpiai galioją Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai.

28. Visų pirma svarbu pabrėžti, kad viešosios nuosavybės objektas įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai (CK 1.1 str. 2 d.). Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011). Valstybės (savivaldybės) ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešasis konkursas vykdomas vadovaujantis Turto valdymo įstatymu, kuriame įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, apibrėžti šio įstatymo 9 straipsnyje.

32. Turto valdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01, t. y. 2017 m. sutarties sudarymo metu) 15 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių ilgalaiko materialiojo turto nuomą, 8 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 2017 m. sutarties termino pabaigoje (2020-10-25) galiojo Turto valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtinanti, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį. Valstybės ir savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą.

33. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII–729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad, vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys galioja iki jų pabaigos dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos procedūros vykdomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

34. Nustatyta, kad 2017 m. sutarties pasirašymo metu galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-920 patvirtinti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu nuostatai, kuriais buvo reglamentuojama Vilniaus miesto savivaldybės, savivaldybės kontroliuojamų įmonių, Savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: pastatų, statinių ir patalpų nuomos tvarka ir sąlygos. Nuostatų, kurių 8 punkte, be subjektų, kuriems savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas ne konkurso būdu už rinkos nuomos kainą, buvo įtvirtinta ir nuostata, kad savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas ne konkurso būdu už rinkos nuomos kainą arba lengvatinę nuomos kainą iki 10 metų terminui. Iš esmės analogiška nuostata dėl nuomos termino buvo įtvirtinta ir 2020 m. spalio 25 d. (t. y. pasibaigus 2017 m. sutarčiai) galiojusių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-291 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso būdu ir be konkurso nuostatų 31 punkte – ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai Savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį.

35. Sistemiškai aiškinant anksčiau aptartas teisės normas darytina pagrįsta išvada, kad tiek iki pasirašant 2017 m. sutartį (savivaldybės tarybos nustatyta tvarka), tiek šios sutarties pagrindu tarp šalių vykusių nuomos santykių pabaigoje – 2020 m. spalio 25 d. (įstatyme įtvirtinta nuostata) galiojo teisinis reglamentavimas, pagal kurį, savivaldybei priklausantis ilgalaikis materialusis turtas galėjo būti išnuomotas iki 10 metų terminui. Todėl nesutiktina su ieškovo argumentu, kad 2017 m. sutarčiai negali būti taikomas maksimalus 10 metų savivaldybei priklausančio turto nuomos terminas. Akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų nuomos sutarčių pabaigos momentą, t. y. kad jos galioja iki jų pabaigos dienos. Toks reglamentavimas nustatytas tam, kad sutartys nebūtų pratęsiamos ilgesniems terminams, nesudarant galimybių kitiems asmenims dalyvauti konkursuose ir siekiant išvengti žalos savivaldybėms.

37. 2017 m. birželio 9 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu pratęsti nuomos sutartį. Vilniaus miesto tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-1139 pagrindu 2017 m. spalio 25 d. buvo pasirašyta 2017 m. nuomos sutartis dėl Patalpų (indeksai – 1-(2-11, 13-16), 2-(12-14), R-(7, 8, 9, 10, 18-22) ir R-(1, 2, 11-17) nuomos iki 2020 m. spalio 25 d.

38. Byloje nustatyti faktiniai duomenys ir šalių veiksmai (pvz. ieškovo 2017-06-09 prašymas tęsti nuomos santykius), leidžia spręsti, kad šalys siekė pratęsti 2012 m. metais sudarytas nuomos sutartis, bet ne sudaryti naują sutartį. Ieškovas, siekdamas paneigti nuomos santykių tęstinį pobūdį, nurodo, jog 2017 m. sutartyje buvo įtvirtintos naujos sąlygos – pvz. nauja kaina.

39. CK 6.482 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teisė nuomininkui, tvarkingai vykdžiusiam nuomos sutartyje prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, atnaujinti sutartį. Pagal šią įstatymo nuostatą, nuomotojas neįpareigotas sudaryti nuomos sutarties tokiomis pačiomis sąlygomis. Atitinkamai, naujų sąlygų įtvirtinimas nelemia išvados, kad nuomos sutartis yra ne tęsiama, o sudaromas naujas (savarankiškas) sandoris.

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.482 straipsnio reguliavimo turinys taip pat nesuponuoja šiame straipsnyje nustatyto reguliavimo imperatyvumo. Pagal CK 6.482 straipsnyje nustatytą reguliavimą nuomininkas turi teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį esant tam tikroms sąlygoms: 1) tais atvejais, kai nuomininkas tvarkingai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas; 2) pasibaigus nuomos sutarties terminui; 3) esant šalių susitarimui dėl kitų, naujų nuomos sutarties sąlygų. Kitaip tariant, CK 6.482 straipsnyje nustatytas reguliavimas neužtikrina nuomininko teisės nuomotis daiktą tomis pačiomis sąlygomis. CK 6.482 straipsnis nenustato draudimo keisti sutarties sąlygas, o priešingai – nurodo, kad šalių susitarimu nuomos sąlygos, pavyzdžiui, nuomojamo daikto, šiuo atveju negyvenamųjų komercinių patalpų dydis, vieta, nuomos kaina, terminas, gali būti keičiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).

41. CK 6.482 straipsnis savaime nesukuria atsakovui pareigos pratęsti nuomos sutartį. Šalys, spręsdamos nuomos sutarties pratęsimo klausimą, turi atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju nuomojamas savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas. Dėl to šis turtas turi būti valdomas racionaliai, užtikrinant visuomenės interesus ir nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų. Turto valdymo įstatymo (galiojanti redakcija) 15 straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimas išnuomoti savivaldybei priklausantis ilgalaikį materialųjį turtą ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Nuomos sutarties su ieškovu pratęsimas iki 2027 m. spalio 27 d., t. y. dar 6 metams (o iš viso 26 metams), neskelbiant patalpų nuomos viešo konkurso prieštarautų imperatyviajai įstatymo nuostatai, viešosios teisės principui, įtvirtinančiam, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Turto valdymo įstatymo 9 str. 4 p.).

42. Priešingai negu teigia ieškovas, atsakovas, atsisakydamas pratęsti 2017 m. sutartį ne tik tinkamai laikėsi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bet ir užtikrino, kad nebūtų pažeistos imperatyviosios įstatymo nuostatos, pagal kurias draudžiama išnuomoti savivaldybės turtą ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui. Tokiais teisėtais atsakovo veiksmais nebuvo pažeistos ieškovo, kaip Patalpų nuomininko, teisės ir teisėti interesai.

43. Atmestini, kaip nei teisės taikymo, nei fakto prasme nepagrįsti ir ieškovo argumentai, kad 2017 m. sutartis laikytina neterminuota, nes ieškovas patalpomis naudojosi ir po 2020 m. spalio 25 d., t. y. pasibaigus sutarties terminui, ir kad atsakovas turėjo pareigą prie nutraukdamas 2017 m. sutartį įspėti apie tai ieškovą prieš tris mėnesius.

44. CK 6.481 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

45. Dėl CK 6.481 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, todėl, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010).

46. Pažymėtina, kad 2017 m. sutarties 9.4 punkte nuomininkui buvo nustatyta pareiga pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą per 7 dienas perduoti pagal aktą turtą su visais atliktais pagerinimais, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Ši šalių sulygta sąlyga rodo išankstinę nuomotojo nuostatą dėl nuomininko naudojimosi išsinuomotu turtu ilgiau nei sulygta sutartimi, ir tai leidžia pagrįstai spręsti, jog jau pačia sutartimi atsakovas įtvirtino savo nesutikimą, kad nuomininkas (ieškovas) naudotųsi patalpomis pasibaigus nuomos sutarties terminui. Savo nesutikimą dėl tolesnio ieškovo naudojimosi Patalpomis pasibaigus 2017 m. sutarčiai atsakovas išreiškė daugkartiniuose savo raštuose. Šio sprendimo 25.8 punkte nurodytuose raštuose atsakovas ieškovui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pratęsti ir / ar atnaujinti 2017 m. sutartį nėra galimybės. Tuose pačiuose raštuose ieškovui buvo pasiūlyta dalyvauti viešame Patalpų nuomos konkurse ir pabrėžta, kad ieškovui nelaimėjus konkurso, jis Patalpas privalės gražinti 2017 m. sutartyje nustatyta tvarka. Visa tai leidžia atsakovo poziciją dėl 2017 m. sutarties termino ir jo pasibaigimo pasekmių (Patalpų gražinimo) vertinti, kaip aiškiai deklaruotą ir nuoseklią. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl nuomos sutarties modifikavimo į neterminuotą sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė. Nagrinėjamu gi atveju atsakovo valios dėl 2017 m. sutarties pratęsimo (juolab neterminuoto) akivaizdžiai nebuvo. O tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad įvertinus susiklosčiusią situaciją, abiejų šalių veiksmus, atsižvelgus į teisinių santykių pobūdį, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.481 straipsnyje nustatytą taisyklę dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Priešinga išvada reikštų sutarties laisvės principo, nustatančio, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.), taip ir teisę susitarti dėl sutarties termino (CK 6.479 str. 2 d.), neatitiktų reikalavimo sutartis vykdyti sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.).

47. Civilinio kodekso 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu padarius išvadą, kad 2017 m. sutartis nebuvo ir netapo neterminuota, jos atžvilgiu netaikytinos ir CK 6.480 straipsnyje įtvirtintos neterminuotos nuomos sutarties pasekmės, t. y. atsakovas neturėjo teisinės pareigos įspėti ieškovo prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos. Būtina akcentuoti, kad 2017 m. sutartis yra ne nutraukta (CK 6.497 str., 6.498 str.), o pasibaigusi suėjus jos terminui (CK 6.496 str.).

48. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (2017 m. sutarties sudarymo aplinkybes ir jos turinį), remiantis šio sprendimo 26 – 47 punktuose išdėstytais motyvais ir vadovaujantis CK 6.496 straipsniu darytina pagrįsta išvada, kad 2017 m. sutartis laikytina pasibaigusia, o ieškovo reikalavimas pripažinti ją galiojančia iki 2027 m. spalio 25 d. atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl 2021 m. sutarties vykdymo sustabdymo iki 2027 m. spalio 25 d.

49. Be to, ieškovas nagrinėjamu ieškiniu prašo sustabdyti 2021 m. sutarties vykdymą iki 2027 m. spalio 25 d. Nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokiam reikalavimui ieškovas neatskleidžia.

50. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. Iš ieškovo pozicijos byloje galima spręsti, kad ginčo šiuo atveju dėl prievolių (nuomotojo prievolės perduoti daiktą laikinai valdyti ir naudotis bei nuomininko prievolės mokėti nuompinigius) tinkamo vykdymo nėra. Taigi, byloje nenustatyta jokių pagrindų 2021 m. sutarties stabdymui.

51. Ieškovas, be kita ko, nurodo, kad iš esmės nesutinka su viešo nuomos konkurso organizavimu ir sąlygomis, o tai, ieškovo vertinimu, reiškia, kad sutartį ieškovas pasirašė neturėdamas kito pasirinkimo. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo patikrinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 1-788, kuriuo buvo nuspręsta Patalpas išnuomoti dešimčiai metų viešo konkurso būdu, teisėtumą, nėra pateikęs jokių argumentų dėl galimai netinkamo viešo konkurso, kurio nugalėtoju buvo paskelbtas pats ieškovas, organizavimo, nereiškia ieškovas ir reikalavimo pripažinti 2021 m. sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio (iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį) arba 1.91 straipsnio (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį) pagrindu.

52. 2021 m. sutartis yra šalių pasirašyta, taigi įgijusi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.). Šalys, dėl kokų nors priežasčių neketinančios sutarties vykdyti, turi teisę inicijuoti jos nutraukimą 2021 m. sutarties V skyriuje, CK šeštos knygos XVIII skyriuje bei CK 6.497 – 6.498 straipsniuose įtvirtinta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus ieškovas neįgijo teisių į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nereiškė, pagrįstų duomenų apie tokias išlaidas į bylą neteikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.189, 6.207, 6.496 straipsniais ir Civilinio proceso kodekso 270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

viešosios įstaigos „Raganiukės teatras“ ieškinį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.