Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. D., J. T., V. S., R. G., P. R., V. S., G. Š., V. B., A. S. ir D. K. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo - VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai Z. D., J. T., V. S., R. G., P. R., V. S., G. Š., V. B., A. S. ir D. K. 2014 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016 m. kovo 4 d. patikslino, atsakovui BAB bankui SNORAS, kuriuo prašo:

1) Pripažinti negaliojančia Z. D. su atsakovu 2011-08-29 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110829K990001 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės Z. D. sumokėtas pagal šią sutartį sumą (1499,97 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

2) Pripažinti negaliojančia J. T. su atsakovu 2011-05-31 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110531V990007 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovo J. T. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (7996,14 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

3) Pripažinti negaliojančia V. S. su atsakovu 2011-10-19 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111019V990013 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės V. S. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (2999,83 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

4) Pripažinti negaliojančia R. G. su atsakovu 2011-07-19 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110719L990006 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės R. G. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (29996,49 EUR) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

5) Pripažinti negaliojančiomis P. R. su atsakovu 2011-03-15 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110315P990014 ir 2011-03-25 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110325P990003 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės P. R. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (1199,97 Lt ir 5995,41 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

6) Pripažinti negaliojančia V. S. su atsakovu 2011-06-27 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110627Z990001 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės V. S. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (12699,78 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

7) Pripažinti negaliojančia G. Š. su atsakovu 2011-03-15 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110315P990012 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės G. Š. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (9999,74 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

8) Pripažinti negaliojančia V. B. su atsakovu 2011-06-02 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110602L990005 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovo V. B. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (999,52 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

9) Pripažinti negaliojančiomis A. S. su atsakovu 2011-04-06 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110406Z990003, 2011-04-21 sutartį Nr. FO20110421Z9900053, 2011-06-10 sutartį Nr. FO20110610Z990003, 2011-07-21 sutartį FO20110721Z990007, 2011-09-15 sutartį Nr. FO20110915Z990003, 2011-10-02 sutartį FO20111002Z990001 ir 2010-11-07 sutartį FO20111007Z990003 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės A. S. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (4198,23 Lt, 8999,77 Lt, 9996,33 Lt, 2699,68 Lt, 2999,69 Lt, 2999,98 Lt ir 16997,4 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

10) Pripažinti negaliojančiomis D. K. su atsakovu 2011-02-22 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110222P990004 ir 2011-05-23 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110523P990002 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės D. K. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (18987,97 Lt ir 14599,75 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

11) Priteisti iš atsakovo ir trečiojo asmens ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant atsakovą BAB banką „Snoras“ iš jo priteistas išlaidas apmokėti iš administravimui skirtų lėšų.

Ieškovė Z. D. 2011 m. spalio 18 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 10000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,7% fiksuota palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-10-25. Taip pat 2011 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110829K990001, pagal kurią įsigijo 15 vnt. obligacijų su 2,5% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 1499,97 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2013-09-09.

Ieškovė Z. D. į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė kitame banke. Šias lėšas ieškovė atsiėmė iš banko, nes ketino pirkti nekilnojamą turtą, tačiau pardavėjui apsigalvojus ir nenorėdama šių pinigų laikyti namuose, nusprendė vėl juos saugiai padėti į banką. Z. D. ne vienerius metus naudojosi banko „Snoras“ paslaugomis, todėl nusprendė šias lėšas laikyti šiame banke kaip terminuotus indėlius. Ieškovei atvykus į banką „Snoras“ pasikonsultuoti dėl terminuoto indėlio sąlygų, banko darbuotoja pradėjo vietoje terminuotų indėlių siūlyti įsigyti obligacijų, argumentuodama tuo, kad už terminuotus indėlius mokamos palūkanos yra labai sumažėjusios. Po kurio laiko ieškovei atnešus padėti didesnę sumą (10000 Lt), banko darbuotoja pasiūlė pasirašyti indėlio sertifikatą. Banko darbuotojai prieš sudarant sutartis teigė, kad šiuo metu indėlio sertifikatus ir obligacijas pirkti yra labai naudinga, o saugumas yra lygiai toks pats kaip ir terminuoto indėlio. Ieškovė pasitikėjo banko darbuotojų teiginiais ir įsigijo obligacijas, o po to už likusius pinigus - indėlio sertifikatą. Ieškovė sudarė šias sutartis manydama, kad tai yra tas pas kas indėli, tik kitokios jo formos. Perskaičiusi visas jai pateiktas sutartis ieškovė nematė jose jokių blogų sąlygų ar rizikingumo. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, nes, prieš pasirašant obligacijų sutartį, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Niekada anksčiau jokių sertifikatų ar obligacijų ji nebuvo pirkusi, neturi jokių žinių apie investavimą į vertybinius popierius, neturi jokios patirties, susijusios su investicijomis ar vertybinių popierių įsigijimu. Z. D. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, profesija – raštvedybos organizatorė. Šiuo metu dirba 0,25 etato UAB „VITA LUMINA“, yra II grupės invalidė, viena augina du vaikus.

Ieškovas J. T. 2010 m. gruodžio 10 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 14000 Lt vertės su infliacija susietą indėlio sertifikatą su 5% minimalia metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-12-13. Taip pat 2011 m. gegužės 31 d. pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110531V990007, pagal kurią įsigijo 80 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 7996,14 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-07-05.

Ieškovas J. T. į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius, nuolat juos pratęsinėdavo. Pasibaigus eiliniam terminuoto indėlio terminui, J. T. 2010 m. gruodžio mėn. atvyko į banką „Snoras“ pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui, tačiau banko darbuotojas pasiūlė vietoje terminuotų indėlių įsigyti indėlio sertifikatą su didesnėmis palūkanomis. Ieškovui buvo teigiama, kad šiuo metu turimas lėšas verta pririšti prie infliacijos ir indėlio sertifikatas yra geriausias būdas išsaugoti pinigų vertę. Jam nebuvo paaiškinta, kad šis produktas yra rizikingesnis, nes jam negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Pasibaigus kitam terminuotam indėliui ir atvykus į banką jo pratęsti 2011 metų gegužės mėn., darbuotoja ieškovui pasiūlė pirkti obligacijas, pristatydama jas kaip naują produktą, kuris yra labai naudingas klientui. Tiek indėlio sertifikatuose tiek ir Obligacijų pasirašymo sutartyje nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad indėlio sertifikatai ir obligacijos yra rizikingi produktai, neapdrausti ar pan. Jam nebuvo paaiškinta, kuo šie produktai esminiai skiriasi nuo indėlio, kad šie produktai yra rizikingesni. Darbuotoja teigė, kad obligacijų ir indėlio sertifikato garantijos yra tokios pačios kaip ir terminuotojo indėlio, tik skiriasi palūkanos. Ieškovas patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir įsigijo indėlio sertifikatą ir obligacijas. Pasirašant sutartis, jokių kitų jose minimų dokumentų banko darbuotojas nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju. Ieškovui indėlio sertifikatai ir obligacijos buvo nežinomas dalykas, jis niekada anksčiau nebuvo investavęs į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai jis įsigijo vertybinius popierius. J. T. yra baigęs Vilniaus statybos technikumą ir įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirba AB „Lietuvos dujos“.

Ieškovė V. S. 2011 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 4352 EUR vertės indėlio sertifikatą su 2,05% fiksuota palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-08-17. Taip pat 2011 m. spalio 19 d. pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111019V990013, pagal kurią įsigijo 30 vnt. obligacijų su 4,5% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 2999,83 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-11-05.

Ieškovė V. S. į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai banke „Snoras“ einamojoje sąskaitoje ir kaip terminuotus indėlius. Pasibaigus indėlio terminui ir atvykus 2011 m. rugpjūčio mėn. pratęsti indėlio, banko „Snoras“ darbuotojas primygtinai siūlė nepratęsti terminuoto indėlio, o įsigyti indėlio sertifikatą. Buvo argumentuojama tuo, kad tai toks pats terminuotas indėlis, tik su gerokai didesnėmis palūkanomis. Ieškovei pasiteiravus apie saugumą, ji buvo patikinta banko darbuotojo, kad sertifikatas yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tik kitokia jo forma. Ieškovė sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį manydama, kad tai yra tas pas kas indėlis. Atvykus į banką 2011 metų spalio mėn., darbuotoja ieškovei pasiūlė pirkti obligacijas. Ieškovė buvo patikinta, kad indėlio sertifikatai ir obligacijos yra draustos, kad sertifikatas ir obligacijos yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tačiau su didesnėmis palūkanomis ir kad dabar visi investuoja tokiu būdu. Ieškovė ilgą laiką buvo šio banko klientė, visada pasitikėjo banko darbuotojais, todėl ir šįkart patikėjo jo pasiūlymo naudingumu ir įsigijo indėlio sertifikatą ir obligacijas, manydama, kad tai yra tas pats kas terminuotas indėlis, tik kitokia jo forma. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, prieš įsigyjant tiek indėlio sertifikatą, tiek ir obligacijas davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąsias dalis, kuriose buvo parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Skaitydama neprofesionalaus kliento sutarties specialiąsias dalis, ieškovė matė punktą, kuriame buvo aiškiai parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti.. Niekada anksčiau jokių sertifikatų ji nebuvo pirkusi, neturi jokių žinių apie investavimą į vertybinius popierius, neturi jokios patirties, susijusios su investicijomis ar vertybinių popierių įsigijimu. V. S. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą. Nuo 2000 m. yra pensininkė, niekur nebedirba. Sudarant indėlio sertifikato ir obligacijų sutartis ieškovei buvo 68 metai.

Ieškovė R. G. 2011 m. liepos 19 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 3240 EUR vertės indėlio sertifikatą su 2,05% fiksuota palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-07-26. Taip pat 2011 m. liepos 19 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110719L990006, pagal kurią įsigijo 300 vnt. obligacijų su 5% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 EUR, už kurias sumokėjo 29996,49 EUR, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-08-02.

Ieškovė R. G. į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Indėlio sutartyje buvo numatytas automatinis pratęsimas, ieškovė nuo 2009 m. rugsėjo iki 2011 m. gegužės mėn. daugiausiai gyveno Anglijoje, kur padėjo dukrai auginti dvynukus. Grįžusį į Lietuvą visam laikui, atėjus eiliniam sutartie pratęsimo terminui, ji nuėjo į banką, atsiimti sukauptų palūkanų, nes planavo remontuoti butą bei pratęsti terminuoto indėlio sutartį naujam terminui. Tačiau, banko „Snoras“ darbuotoja pradėjo primygtinai įkalbinėti vietoje terminuoto indėlio sutarties pratęsimo įsigyti obligacijų. Argumentavo tuo, kad terminuotų indėlių palūkanos yra labai sumažėjusios, o kaip tik šiuo metu yra išleista nauja obligacijų emisija, kuri garantuos 5% palūkanas. Likusią sumą, banko darbuotoja patarė investuoti į indėlio sertifikatą, nes investuojant tokiu būdu, nesuėjus sutarties terminui, bus galima atsiimti pinigus neprarandant palūkanų. Banko darbuotoja teigė, kad šiuo metu indėlio sertifikatus ir obligacijas pirkti yra labai naudinga, o saugumas yra lygiai toks pats kaip ir terminuoto indėlio. Vienintelis skirtumas tarp obligacijų ir terminuotų indėlių yra tai, kad obligacijų sutarties negalima bus nutraukti anksčiau laiko, o visos kitos sąlygos lieka tokios pačios kaip ir teminuoto indėlio. Kadangi svarbiausia buvo šių lėšų saugumas, ji pasiteiravo banko darbuotojos, ar indėlio sertifikatams ir obligacijoms galioja valstybės draudimas ir buvo patikinta, kad tikrai galioja. Kadangi ieškovė niekada nebuvo susidūrusi su tokiu produktu kaip indėlio sertifikatas ar obligacijos, patikėjo banko „Snoras“ darbuotojos įkalbinėjimais ir įsigijo indėlio sertifikatą ir obligacijas. Kadangi didesnės pinigų sumos per metus nebūtų prireikę, tai ieškovė sudarė obligacijų sutartį, o indėlio sertifikatą įsigijo mažesnei sumai, nes tų pinigų galėjo prireikti buto remontui, ir sertifikato sąlyga, kad galima lėšas atsiimti bet kada ir neprarasti sukauptų palūkanų, buvo labai patraukli. Pasirašant sutartis, jokių kitų dokumentų banko darbuotoja nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, viskas įvyko labai greitai. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. R. G. pagal profesiją yra logistikos inžinierė. Šiuo metu dirba UADBB „Draudimo pasaulis“ brokerio asistente.

Ieškovė P. R. 2011 m. sausio 26 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 4000 Lt vertės su infliacija susietą indėlio sertifikatą su 5% minimalia metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2013-01-31. Taip pat 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. kovo 15 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110315P990014, pagal kurią įsigijo 12 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 1199,97 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-03-22 ir 2011 m. kovo 25 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110325P990003, pagal kurią įsigijo 60 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5995,41 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-04-27.

Ieškovė P. R. į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius. Pasibaigus eiliniam terminuoto indėlio terminui, R. R. atvyko į banką „Snoras“ ketindama pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui. Banko „Snoras“ darbuotoja pradėjo vietoje terminuotų indėlių siūlyti įsigyti indėlio sertifikatą, argumentuodama tuo, kad už terminuotus indėlius mokamos palūkanos yra labai sumažėjusios. Vėliau, atvykus į banką 2011 m. kovo mėn, jau buvo primygtinai siūlomos obligacijos kaip naujas, patikimas, garantuotas produktas su patraukliomis palūkanomis, teigiant, kad jis dabar labai populiarus tarp indėlininkų. Kadangi ieškovei svarbiausia buvo šių lėšų saugumas, ieškovė teiravosi banko darbuotojų, ar indėlio sertifikatams ir obligacijoms galioja valstybės draudimas ir buvo patikinta, kad tikrai galioja. Todėl ieškovė, būdama garbaus amžiaus, patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir įsigijo indėlio sertifikatą, o po to – ir obligacijas. Ieškovė sudarė indėlio sertifikato ir obligacijų įsigijimo sutartis manydama, kad tai yra tas pas kas indėlis tik kitokios jo formos. Perskaičiusi visas jai pateiktas sutartis ieškovė nematė jose jokių blogų sąlygų ar rizikingumo. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. Niekada anksčiau jokių sertifikatų ar obligacijų ji nebuvo pirkusi, neturi jokių žinių apie investavimą į vertybinius popierius, neturi jokios patirties, susijusios su investicijomis ar vertybinių popierių įsigijimu. R. R. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, profesija – agronomė. Anksčiau dirbo brigadininke, valytoja, nuo 1998 m. niekur nebedirba, nuo 2005 m. yra pensininkė. Sudarant indėlio sertifikato ir obligacijų sutartis ieškovei buvo 65 metai.

Ieškovė V. S. 2010 m. lapkričio 25 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 30000 Lt vertės su infliacija susietą indėlio sertifikatą su 5% minimalia metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-11-29. Taip pat 2011 m. birželio 27 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110627Z990001, pagal kurią įsigijo 127 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 12699,78 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-07-05.

Ieškovė V. S. į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius, nuolat juos pratęsinėdavo. Pasibaigus eiliniam terminuoto indėlio terminui, V. S. 2010 m. lapkričio mėn. atvyko į banką „Snoras“ pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui, tačiau banko darbuotojas pasiūlė vietoje terminuotų indėlių įsigyti indėlio sertifikatą su daug didesnėmis palūkanomis. Ieškovė buvo patikinta, kad sertifikatas yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tik su didesnėmis palūkanomis ir kitokia jo forma. Ieškovė sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį manydama, kad tai yra tas pas kas indėlis. Atvykus į banką 2011 metų birželio mėn., darbuotoja ieškovei pasiūlė, vietoje terminuoto indėlio pratęsimo, pirkti obligacijas, kurios buvo pristatytos kaip analogiškas indėliui saugus, patikimas ir pelningas produktas. Ieškovė ilgą laiką buvo šio banko klientė, visada pasitikėjo banko darbuotojais, todėl ir šįkart patikėjo jo pasiūlymo naudingumu ir įsigijo obligacijas, manydama, kad tai yra tas pats kas terminuotas indėlis. Pasirašant sutartis, jokių kitų dokumentų banko darbuotoja nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, viskas įvyko labai greitai. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, prieš įsigyjant indėlio sertifikatą davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį, kurioje buvo parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Niekada anksčiau jokių sertifikatų ji nebuvo pirkusi, neturi jokių žinių apie investavimą į vertybinius popierius, neturi jokios patirties, susijusios su investicijomis ar vertybinių popierių įsigijimu. V. S. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, profesija – pardavėja. Anksčiau dirbo turguje pardavėja pagal verslo liudijimą, nuo 2011 m. yra bedarbė, šiuo metu yra užsiregistravusi darbo biržoje.

Ieškovė G. Š. 2011 m. vasario 24 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 10000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 3,2% fiksuota palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-03-01. Taip pat 2011 m. kovo 15 d. pasirašė su atsakovu obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110315P990012, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9999,74 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-03-22.

Ieškovė G. Š. į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė kitame banke kaip terminuotus indėlius. Sumažėjus mokamom palūkanom, G. Š. nusprendė perkelti šias lėšas į banką „Snoras“, nes turėjo šiame banke einamąją sąskaitą į kurią buvo pervedamas atlyginimas, norėjo visas lėšas laikyti viename banke, tuo labiau bankas „Snoras“ tuo metu siūlė palankiausias palūkanas už terminuotus indėlius. Atvykus į banką, banko „Snoras“ darbuotoja pasiūlė vietoje indėlio geriau įsigyti indėlio sertifikatą su didesnėmis palūkanomis nei terminuoti indėliai. Ieškovė buvo patikinta, kad indėlio sertifikatams galioja tos pačios garantijos, kad sertifikatas yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tačiau su didesnėmis palūkanomis. Banko darbuotojos buvo teigiama, kad jie turi dar tokį privalumą, jog anksčiau termino norint nutraukti sutartį ir atsiimti pinigus yra neprarandamos sukauptos palūkanos. Jai nebuvo paaiškinta, kad šis produktas yra rizikingesnis, nes jam negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Ieškovė apie tokį banko produktą anksčiau nebuvo girdėjusi, todėl patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir įsigijo indėlio sertifikatą, manydama, kad tai yra tas pats kas terminuotas indėlis, tik kitokia jo forma. Grįžusi namo, ieškovė papasakojo savo tėvams, kad padėjo savo pinigus banke „Snoras“ su geromis palūkanomis, todėl ieškovės tėvai paprašė ir jų turėtas santaupas perkelti iš kito banko ir savo vardu juos padėti į banką „Snoras“, nes ieškovės tėvai buvo garbaus amžiaus, sunkiai vaikščiojo. Ieškovė taip ir padarė, atnešusi į banką „Snoras“ tėvų pinigus, pasiteiravo ar geriau pinigus laikyti kaip terminuotus indėlius ar yra kokių kitų saugių alternatyvių būdų saugiai laikyti lėšas. Banko darbuotoja pamatė, kad ieškovė jau turi indėlio sertifikatą, todėl pasiūlė geriau įsigyti obligacijų, kurių palūkanos buvo didesnės. Ieškovė prieš įsigydama tiek indėlio sertifikatą tiek ir obligacijas, banko darbuotojos pasiteiravo ar indėlio sertifikatai ir obligacijos yra drausti ir banko darbuotojų abu kartus buvo patikinta, kad visos sąlygos yra tos pačios kaip indėlių, jokios rizikos nėra. Tiek indėlio sertifikatuose tiek ir Obligacijų pasirašymo sutartyje nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad indėlio sertifikatai ir obligacijos yra rizikingi produktai, neapdrausti ar pan. Pasirašant sutartis, jokių kitų dokumentų banko darbuotojai nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. Ieškovei indėlio sertifikatai ir obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ji įsigijo vertybinius popierius. Į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotos lėšos buvo ieškovės ir jos tėvų santaupos juodai dienai, todėl jei būtų žinojusi, kad indėlio sertifikatams ir obligacijoms negalioja indėlių draudimas ir kad tai nėra 100 proc. saugu, tikrai nebūtų į jas investavusi.

Ieškovas V. B. 2011 m. birželio 2 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 7700 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,6% fiksuota palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-06-07. Taip pat 2011 m. birželio 2 d. pasirašė su atsakovu obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110602L990005, pagal kurią įsigijo 10 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 999,52 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-07-05.

Ieškovas V. B. į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus terminuoto indėlio terminui, V. B. atvyko į banką „Snoras“ dėl terminuoto indėlio pratęsimo naujam terminui. Tačiau banko darbuotoja pasiūlė vietoje terminuoto indėlio pratęsimo įsigyti indėlio sertifikatą ir obligacijų. Banko darbuotoja akcentavo, kad taip būtų palankiausia klientui, kad bus mokamos didesnės palūkanos, o be to bet kada galima bus atsiimti savo investuotus pinigus iš banko nepatiriant jokios turtinės žalos. Visos kitos sąlygos, pasak banko darbuotojos, lieka tokios pačios kaip ir terminuoto indėlio. Tik taip banko darbuotoja paaiškino skirtumą tarp terminuoto indėlio, indėlio sertifikato ir obligacijų. Ieškovui nebuvo paaiškinta, kad šie produktai yra rizikingesni, nes jiems negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Ieškovas apie tokius banko produktus anksčiau nebuvo girdėjęs, todėl patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir įsigijo indėlio sertifikatą ir obligacijas, manydamas, kad tai yra tas pats kas terminuotas indėlis, tik kitokia jo forma ir kad jokios rizikos ar pinigų praradimo negali būti. Bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju. Pasirašant sutartis, jokių kitų dokumentų banko darbuotojas nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. V. B. nuo 2014 m. birželio yra pensininkas, niekur nebedirba, anksčiau visą laiką dirbo policijoje pareigūnu.

Ieškovė A. S. 2010 m. gruodžio 11 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 8000 Lt vertės su infliacija susietą indėlio sertifikatą su 5% minimalia metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-12-13. Taip pat 2011 metais sudarė septynias obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. balandžio 6 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110406Z990003, pagal kurią įsigijo 42 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4198,23 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-04-27, 2011 m. balandžio 21 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110421Z990005, pagal kurią įsigijo 90 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 8999,77 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-04-27, 2011 m. birželio 10 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110610Z990003, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9996,33 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-07-05, 2011 m. liepos 21 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110721Z990007, pagal kurią įsigijo 27 vnt. obligacijų su 5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 2699,68 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-08-02, 2011 m. rugsėjo 15 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110915Z990003, pagal kurią įsigijo 30 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 2999,69 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-10-04, 2011 m. spalio 2 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111002Z990001, pagal kurią įsigijo 30 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 2999,98 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-10-04 ir 2011 m. spalio 7 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111007Z990003, pagal kurią įsigijo 170 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 16997,4 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-11-05.

Ieškovė A. S. dalį į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius. A. S. 2010 m. gruodžio mėn. atvyko į banką „Snoras“ pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui, tačiau banko darbuotojas pasiūlė vietoje terminuotų indėlių įsigyti indėlio sertifikatą su didesnėmis palūkanomis. Ieškovė buvo patikinta banko darbuotojo, kad sertifikatas yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tik kitokia jo forma ir šiek tiek didesnės palūkanos. Be to, ieškovei buvo pateikta papildoma sutartis pasirašymui, kurioje ji mat ė viename iš punktų parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Taip pat ieškovė buvo skaičiusi spaudoje, kad bankas „Snoras“ yra vienas patikimiausių ir geriausių bankų Lietuvoje. Tai galutinai įtikino ieškovę ir ji įsigijo indėlio sertifikatą, manydama, kad tai yra tas pas kas indėlis. Pasibaigus kitiems terminuotiems indėliams ir atvykus į banką jų pratęsti 2011 metais, darbuotoja ieškovei pasiūlė pirkti obligacijas, pristatydama jas kaip naują produktą, kuris yra labai naudingas klientui. Obligacijos buvo pristatytos kaip puiki ir saugi alternatyva terminuotiems indėliams. Kadangi ieškovė niekada nebuvo susidūrusi su tokiais produktais kaip indėlio sertifikatas ar obligacijos, įsigijo juos, tikėdama banko darbuotojos patarimais ir nemanydama, kad reikėtų abejoti ar papildomai tikrinti tai, ką sako tokios įstaigos kaip bankas darbuotojai. Ieškovė sudarė indėlio sertifikato ir obligacijų įsigijimo sutartis manydama, kad tai yra tas pas kas indėlis tik kitokios jo formos. Jai nebuvo paaiškinta, kuo šie produktai esminiai skiriasi nuo indėlio, kad šie produktai yra rizikingesni, kad tai yra vertybiniai popieriai, jiems netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Indėlio sertifikato ir obligacijų pasirašymo sutartyje nei kituose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad indėlio sertifikatai ir obligacijos yra rizikingos, neapdraustos ar pan. Apie lėšų praradimo riziką net nebuvo užsiminta. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. A. S. pagal profesiją yra programuotoja, dirba UAB „Mažeikių butų ūkis“.

Ieškovė D. K. 2011 m. sausio 20 d. pasirašė su atsakovu indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 15931 Lt vertės su infliacija susietą indėlio sertifikatą su 5% minimalia metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2013-01-24. Taip pat 2011 metais sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. vasario 22 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110222P990004, pagal kurią įsigijo 190 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 18987,97 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-03-22 ir 2011 m. gegužės 23 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110523P990002, pagal kurią įsigijo 146 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 14599,75 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-06-01.

Ieškovė D. K. dalį į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotų pinigų laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius, kitą dalį – namuose. Pasibaigus indėlio terminui, D. K. atvyko į banką „Snoras“ papildyti ir pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui. Tačiau banko darbuotoja labai aktyviai ir įtaigiai siūlė įsigyti indėlio sertifikatą, o vėliau lygiai taip pat įtaigiai ir teigiamai kalbėjo apie obligacijas. Indėlio sertifikatai ir obligacijos buvo pristatyti kaip nauji, patikimi, garantuoti produktai ir su patraukliomis palūkanomis. Banko darbuotoja teigė, kad šiuo metu indėlio sertifikatus ir obligacijas pirkti yra labai naudinga, o saugumas yra lygiai toks pats kaip ir terminuoto indėlio. Banko darbuotoja taip pat teigė, kad visi banko darbuotojai ir jų artimieji dabar investuoja tokiu būdu, todėl apie jokią riziką ir kalbos negali būti. Jai nebuvo paaiškinta, kad šie produktai yra rizikingesni, nes jiems negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Nei indėlio sertifikatų, nei obligacijų pasirašymo sutartyse nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad indėlio sertifikatai ir obligacijos yra rizikingos, neapdraustos ar pan. Ieškovė anksčiau yra turėjusi banko „Snoras“ obligacijų, tačiau jos buvo sėkmingai išpirktos ir tai paskatino ieškovę ir vėl įsigyti obligacijas. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, nes, dar 2009 m. prieš įsigyjant pirmas obligacijas, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį, kurioje buvo parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Įsigyjant obligacijas kitus kartus jai pasakė, kad galioja visos tos pačios ankstesnės sąlygos ir garantijos. Kadangi anksčiau ieškovė neturėjo jokios patirties susijusios su investavimu ar vertybiniais popieriais, šimtu procentu pasitikėjo banko darbuotojų žodžiais ir parašymu sutartyje apie draudimo galiojimą. D. K. yra baigusi prekybos mokyklą, profesija – barmenė. Paskutinius 20 metų užsiima individualia veikla.

Nei vienam ieškovui nebuvo paaiškinta, kad tokie banko siūlomi produktai kaip obligacijos yra rizikingesni už terminuotąjį indėlį, nes jiems negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Ieškovai sudarė obligacijų įsigijimo sutartis manydami, kad jiems galioja tokia pati draudimo apsauga kaip ir teminuotiems indėliams.

Nei vienam iš ieškovų nebuvo įteikti obligacijų emisijos prospektai ar jų santraukos, nei kitokie dokumentai, išvardinti sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, nebuvo pasiūlyta jų paskaityti, apie tokius dokumentus net nebuvo užsiminta. Todėl ieškovai neturėjo ir nebuvo matę jokio dokumento kuriame būtų parašyta, kad jų investuotoms lėšoms į šiuos produktus nebus taikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Jeigu tai jiems būtų buvę paaiškinta arba jeigu toks dokumentas jiems būtų įteiktas, jie nebūtų sudarę tokių sutarčių, o būtų laikę paprastus terminuotus indėlius.

Visus ieškovus bankas „Snoras“ prieš pasirašant obligacijų sutartis, pripažino neprofesionaliais investuotojais. Visi ieškovai nėra niekada dirbę jokio darbo, susijusio su investicijomis ar vertybiniais popieriais. Visi ieškovai, apie tai, kad jų lėšos yra neapdraustos, sužinojo tik po banko „Snoras“ bankroto, kai buvo viešai paskelbta, kad obligacijas įsigiję asmenys negaus indėlių draudimo išmokų. Ieškovai nežinojo, kad obligacijoms negalioja indėlių draudimas, nes jeigu būtų žinoję, nebūtų tokių produktų pirkę. Sudarant obligacijų pasirašymo sutartis ieškovų valia buvo nukreipta į tai, kad perduoti bankui saugoti jų turimas santaupas kaip indėlius banke, už tai gaunant palūkanas. Ieškovai šias sutartis suprato ir laikė indėlio sutartimis, o perduotas bankui lėšas suprato kaip savo padėtus indėlius banke, kurie yra saugūs, nes pagal įstatymus valstybė yra apdraudusi visus gyventojų indėlius, neviršijančius 100000 eurų sumos. Ieškovams sudarant sutartis su atsakovu AB banku „Snoras“, bankas jiems nepaaiškino, kokie yra esminiai indėlio sutarties ir obligacijų įsigijimo sutarčių skirtumai, ir jie nebuvo supažindinti su tokių sutarčių sudarymo rizika bei galimomis pasekmėmis. Priešingai, banko darbuotojai – vadybininkai, sudarinėję sutartis banko „Snoras“ vardu, teigė, kad šios investicijos yra pilnai apsaugotos valstybės, kad jos yra apdraustos, ir to įrodymui dažnai parodydavo punktą Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje, kuriame yra parašyta: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Ieškovai buvo ilgamečiai banko SNORAS klientai, naujas terminuotų indėlių sutartis pasirašinėjo ir/ar pratęsinėjo po kelis ar keliolika kartų. Todėl konstatuotina, jog jie buvo susipažinę su terminuotų indėlių sutarčių sąlygomis, jų turiniu ir forma. Taikant vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą, Ieškovai privalėjo atskirti ne kartą pasirašytų terminuotų indėlių sutarčių formą ir turinį nuo obligacijų pasirašymo sutarčių, ir atidžiai susipažinti su kitokios formos ir turinio, nei įprasta, pasirašomų Ginčijamų sandorių sąlygomis. Ieškovai dubliku nepaneigė Atsakovo argumentų, jog aplinkybė, kad visi Ieškovai buvo pasirašę ir terminuotų indėlių, ir obligacijų įsigijimo sutartis patvirtina, kad Ieškovai objektyviai turėjo suprasti skirtumus tarp terminuotų indėlių sutarčių ir Ginčijamų sandorių, nes Ieškovų pasirašytos sutartys skyrėsi savo turiniu, forma ir susijusiais dokumentais (pasirašant terminuotų indėlių sutartis nebuvo pasirašomi ir Ieškovams nebuvo perduodami jokie kiti susiję dokumentai ar kitos sutartys).

Yra viešai žinoma, kad bankas SNORAS už terminuotus indėlius mokėjo didesnes nei kiti stambūs Lietuvoje veikiantys bankai palūkanas. Todėl Ieškovų teiginys, neva didesnių palūkanų gavimas nebuvo jų pagrindinis, svarbiausias tikslas (žr. dubliko 2 psl.), vertintinas kritiškai. Fiksuotų palūkanų obligacijų rizikingumo lyginimas su akcijų, investicinių fondų, prekių ar pinigų rinkos priemonių rizikingumu yra mažu mažiausiai nekorektiškas. Fiksuotų palūkanų obligacija užtikrina investuotos sumos grąžinimą bei fiksuotą metinę palūkanų normą (nagrinėjamu atveju – ženkliai didesnę nei analogiškos trukmės terminuotojo indėlio), o jos pelningumas yra paprastai apskaičiuojamas ir nėra susijęs su makroekonominiais rodikliais, finansų rinkų svyravimais ar kitais sunkiai prognozuotinais ir menkai suprantamais neprofesionaliam investuotojui faktoriais. Fiksuotų palūkanų obligacijų rizikos laipsnis yra labai žemas, iš esmės pagrindinė egzistuojanti rizika – tai emitento nemokumas, tačiau apie šią riziką Ieškovai buvo informuoti (žr. atsiliepimo 2.23.1 punktą). Minimi dublike kiti investavimo būdai ne tik negarantuoja pelno, bet gali lemti dalies ar net visų investuotų pinigų praradimą. Todėl, priešingai nei nurodo Ieškovai, jų pasirinkta investavimo rūšis patvirtina, kad jų pagrindinis siekis buvo gauti aiškias, stabilias ir didesnes nei terminuotųjų indėlių rinkoje pajamas už savo investuojamas lėšas.

Atsakovas niekados neteigė, jog terminuotų indėlių ir obligacijų įsigijimas yra tapatūs investavimo būdai, o obligacijos laikytinos indėlio analogu, kaip nepagrįstai nurodo Ieškovai.

Ieškovai nepagrįstai nurodo, jog jiems nebuvo paaiškinta, kad obligacijų pasirašymo sutartis yra rizikingesnis produktas, nes jam negalioja įstatymuose nustatytas indėlių draudimas, todėl Ginčijamus sandorius jie neva sudarė suklydimo įtakoje. Pažymėtina, jog net neanalizuojant Ginčijamų sandorių ir juos lydinčių dokumentų (priedų) turinio, tai, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, numato CK 6.879 str. ir CK 6.902 str. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. „Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai“.

Atsakovas neneigia, jog pripažino Ieškovus neprofesionaliais investuotojais. Tačiau šis Ieškovų statusas nepanaikina Ieškovų bendrųjų pareigų atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais, elgtis sąžiningai, rūpestingai ir protingai ir pan. – tam nereikia specialių žinių ar investavimo patirties. Be to, atsakovas pažymi, kad ginčijamų obligacijų pasirašymo sutarčių 1.22 punkte prieš pat šalių parašus, aiškiai matomoje vietoje, yra sakinys: „INVESTUOTOJAS buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.“ Be to, šiame punkte taip pat nurodoma: „INVESTUOTOJAS patvirtina, kad visos Sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia INVESTUOTOJO valią. Prieš pasirašydamas sutartį, INVESTUOTOJAS patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka.“ Atsakovo 300 000 000 litų ir 500 000 000 litų obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose (priedai Nr. 19 ir Nr. 20 prie atsiliepimo į ieškinį, toliau bendrai – Prospektas) be kitų rizikų taip pat nurodyta: „Atsiskaitymo rizika. Investuotojai, įsigydami pagal šį Prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad Bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais.“ Nurodyti prospektai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (žr. atitinkamą žymą prospektuose).

Ieškovai, prieš pasirašydami Ginčijamus sandorius, privalėjo juos perskaityti, todėl negalėjo nepastebėti esančių arčiausiai parašų nuorodų į standartines sąlygas. Ginčijamų sutarčių pasirašymas reiškia ir jų standartinių sąlygų akceptavimą. Kitaip tariant, net jeigu tokios standartinės sąlygos ir nebūtų pateiktos Ieškovams (su kuo Atsakovas neturi pagrindo sutikti), ši aplinkybė negali būti naudojama kaip pagrindas pripažinti tokias sąlygas negaliojančiomis (CK 6.186 str. 1 d.; UNIDROIT Principų 2.1.20 str.). O jeigu Ieškovai neskaitė banko darbuotojų pateiktų dokumentų prieš juos pasirašydami, būtent Ieškovai (o ne Atsakovas) turi prisiimti tokio savo neapdairaus ir lengvabūdiško elgesio riziką, o Ieškovų suklydimas (net nepagrįstai pripažinus, kad jis egzistavo) negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės ir nėra pagrindas pripažinti Ginčijamus sandorius negaliojančiais (nes, kaip nustato CK 1.90 str. 5 d., suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė visus atsakovo ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus.

Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad obligacijų atžvilgiu negali būti taikomas ne tik indėlių draudimas, bet ir įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes šio draudimo taikymui nėra sąlygų. Šiuo atveju ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia perdavė bankui nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Todėl atsakovas yra jam perduotų pinigų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį. Atsakovas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes bankas to negali padaryti dėl obligacijų emitento (banko) nemokumo. Sudarydami sutartis ieškovai nebuvo suklaidinti, kadangi ginčo sutartyse nebuvo nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos, todėl sutarčių tekstas negalėjo sąlygoti ieškovų suklydimo. Ieškovų niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartis.

Ieškinys netenkinamas.

Teismas, įvertinęs ieškovų argumentus atskirai ir bendrai, konstatuoja, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išnagrinėjusi klausimą dėl ĮIDĮ taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės indėlių sertifikatus ir obligacijas, išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms - ne. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Nėra pagrindo teigti, kad ši rizika butų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. Lietuvos Aukščiausiasis Teisinas pažymėjo, kad „Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/LBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina.“ Pagal 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau - Investuotojų direktyva) 2 str, 2 d, kompensacija investuotojams mokama tik pagal tuos reikalavimus, kurie kito dėl investicinės įmonės nepajėgumo grąžinti pinigus, priklausančius investuotojams ir laikomus jų vardu ryšium su investicine veikla, arba grąžinti investuotojams jiems priklausančias finansines priemones, kurios laikomos, tvarkomos ar valdomos investuotojų vardu ryšium su investicine veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „aplinkybė, kad bankrutuoja vertybinių popierių emitentas, neduoda pagrindo teigti, kad savo įsipareigojimų (grąžinti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė. Tai, kad nagrinėjamoje byloje vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas „Snoras“) sutapo, nėra teisiškai nereikšminga ir nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Ieškovas šiuo atveju nuostolių patyrė ne dėl to, kad jo įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t.y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina".

Ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo nuosavybėn ieškovams priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovo obligacijas. Atsakovas šiuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies reglamentuojamus santykius. Atsakovas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovei, nes investicinė įmonė (atsakovas) to negali padaryti dėl obligacijų emitento (atsakovo) bankroto. Todėl tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių vertybinių popierių išskirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferą (direktyvos 2 straipsnio 2 dalis) ir šios direktyvos apsauga tokiu atveju negali būti taikoma.

Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad „obligacija, kaip vertybinis popierius, teisėjų kolegijos vertinimu, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu". Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Ieškovai nesuvokė Obligacijų pasirašymo sutarties pagrindu įgyjamų finansinių priemonių rizikingumo laipsnio. Obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai ginčija kaip sudarytas jiems iš esmės suklydus dėl to, kad jų įgytiems vertybiniams popieriams netaikoma draudimo apsauga.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias - praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr., pvz,, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. ir B. K. prieš LAB banką „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-7- 687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką). Kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

Nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių esminio tapatumo yra reikšmingi kasacinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti vertinimai, kad SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė KPR.Į 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal SNORO parengtas standartines sąlygas, jie taip pat savo parašais patvirtino, kad gavo Programos prospektą ir Emisijos galutines sąlygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant Aprašymą. Aplinkybė, ar iš tiesų ieškovams buvo įteikti įvardyti dokumentai, SNORO, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nereikšminga. Kasacinis teismas pripažino, kad Programos prospekto ir Emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išaiškinta, kad obligacijų įsigijimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Kaip ir nurodytoje, taip ir nagrinėjamoje byloje obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovams nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

Teismas vertindamas kiekvieno ieškovo asmeninių savybių ir kitų aplinkybių visumą, nustatinėjant suklydimo faktų, sprendžia, kad kiekvieno ieškovo asmeninės savybės leido jį prilyginti vidutiniam vartotojui. Ieškovai pakeitė investacijų formą į ginčo obligacijas siekdami gauti didesnes palūkanas. Atsižvelgiant į jų patirtį sudarant terminuotojų indėlių sutartis su Atsakovu akivaizdu, kad jie turėjo suvokti sudaromo Ginčijamų sandorių - t.y. Atsakovo vertybinių popierių įsigijimo sutarties esmę ir Ginčijamų sandorių sudarymo metu suprasti skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir vertybinio popierio, t.y. Indėlio sertifikato ir Obligacijos įsigijimo sutarties. Be to, jie matė tokius akivaizdžius skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir Indėlio sertifikato bei Obligacijų sutarties, kaip jų forma (apipavidalinimas), apimtis, turinys ir pan. Pažymėtina, kad terminuotų indėlių sutarčių 11 p. numatyta, jog indėlio suma įstatymų nustatyta tvarka apdraudžiama VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas", tačiau Ginčijamuose sandoriuose tokios nuostatos nėra.

Atsižvelgiama į sąvokų „obligacija“ ir „banko indėlis“ prasmę bendrame indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo reguliavimo kontekste (visada buvo kalbama tik apie indėlių draudimą nuo banko ar kredito unijos nemokumo). Rūpestingai savo nuosavybe besirūpinančio vidutinio vartotojo žinių lygis leidžia suvokti, kad obligacijos nėra draudžiamos nuo jas išleidusio banko nemokumo. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo objektai Lietuvoje nesikeitė daugelį metų ir obligacijos nuo jas išleidusio subjekto bankroto niekada nebuvo draudžiamos.

Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų, Atsakovas neneigia, jog pripažino Ieškovus neprofesionaliais investuotojais. Tačiau šis Ieškovų statusas nepanaikina Ieškovų bendrųjų pareigų atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais, elgtis sąžiningai, rūpestingai ir protingai ir pan. – tam nereikia specialių žinių ar investavimo patirties. Teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai, atlikti ieškovams priimant sprendimus dėl obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad visi ieškovai buvo suklaidinti dėl sudarytų sandorių esmės.

CK 1.91 str. reglamentuoja sandorių, turinčių tam tikrų valios trūkumų (sudarytų dėl apgaulės, smurto ir kt ), pripažinimą negaliojančiais. Šiame straipsnyje inter alia numatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Laikytina, jog apgaule sandoris galėtų būti pripažintas tuo atveju, kai sandorį sudarantis asmuo buvo suklaidintas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių arba kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Pagal šią teisės normą apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog dėl apgaulės galima sandorį pripažinti negaliojančiu, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą, o nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti Ieškovą), dėl kurių Ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir Ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. kovo mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008).

Nors ieškovai ir nurodė, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.91 str. kaip sudaryti dėl apgaulės, tačiau nurodė, kad sprendimą sudaryti ginčijamus sandorius vietoj terminuoto indėlio sutarties priėmė tik dėl atsakovo darbuotojų veiksmų, kuriais ginčijami sandoriai buvo pristatyti kaip finansinė priemonė, apdrausta privalomuoju indėlių draudimu. Ieškovai, grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.91 str. pagrindu privalėjo įrodyti, bet neįrodė, kad i) sudarydami Ginčijamus sandorius, jie turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes; ii) atsakovas savo veiksmais įtakojo, jog Ieškovai nesuvoktų esminių sudaromų ginčijamų sandorių aplinkybių; iii) ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, jeigu būtų žinoję, jog atsakovo vertybinis popierius - Indėlio sertifikatas ir Obligacijos nėra draudžiamas indėlių draudimu; iv) ginčijamų sandorių sudarymą lėmė išimtinai atsakovo veiksmai nuslepiant esminę informaciją bei pateikiant tik atsakovui naudingą informaciją. Ieškovai neįrodė nei vienos iš pirmiau išvardintų aplinkybių, todėl laikytina, kad jie neįrodė, jog Ginčijami sandoriai buvo sudarytas apgaulės įtakoje.

Taip pat reikšminga aplinkybė, kad ieškovai dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kreipėsi ne nedelsiant ir paaiškėjus faktams apie atsakovo nemokumą bei veiklos sustabdymą (kas yra visuotinai žinoma aplinkybė), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Be to ieškovai pareiškė kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje ir pareikalavo, kad atsakovas išpirktų obligacijas bei sumokėtų palūkanas, kas vertintina, kad tokiu būdu pareikalavo, jog atsakovas įvykdytų ginčijamus sandorius, t.y. tokiu būdu pripažino buvus sudarytomis ir galiojančiomis obligacijų pasirašymo sutartis. Dėl šios aplinkybės ieškovai neteko teisės šiuos sandorius ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 str., CK 1.5 str.), kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo ginčijamus obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo – bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad ieškovai siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamiesi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jiems buvo neabejotinai suprantama. Ieškovai, sudarydami ginčo sandorius, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sandorių esmę bei jų sukeliamas pasekmes, todėl ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 93 str.). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų Z. D., J. T., V. S., R. G., P. R., V. S., G. Š., V. B., A. S. ir D. K. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo - VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.