Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino nekilnojamojo turto pardavimo – pirkimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. O., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 1995-05-10 sutartimi iš pardavėjos A. O. nusipirko medinį skydinį gyvenamąjį namą su mansarda, rūsiu, plytų tvartą ir visus kitus kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartis patvirtinta Šilutės rajono 2-ajame notarų biuro notarės Selvinos Daugėlienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog remiantis CK 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Klaipėdos miesto TVIPP biure. Šios sutarties pagrindu pareiškėjas atsiradusios nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą sutartyje nurodytu terminu neįregistravo.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK) normas nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. CK 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą teismas galėjo atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 255 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus praleistą terminą. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas realiai, jis nebuvo apsimestinis, sutartis patvirtinta notaro. Kaip matyti iš sutarties turinio bei pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjas pardavėjai (suinteresuotam asmeniui A. O.) sumokėjo įsigyto turto kainą prieš sudarant minėtą turto įsigijimo sutartį. Tai patvirtino atsiliepimu ir suinteresuotas asmuo A. O., nurodydama, kad pareiškėjo nurodytos pareiškime aplinkybės yra teisingos. Minėtas turtas buvo perduotas pareiškėjui, jis jį faktiškai valdo ir juo naudojasi nuo sutarties sudarymo momento iki šiol, moka mokesčius, be to, visą laikotarpį nuo pat sutarties sudarymo niekas neginčijo pareiškėjo teisių į nupirktą turtą.

Pareiškėjas nurodo, kad sutartis per nustatytą terminą įregistruota nebuvo, nes nesuprato sutarties įregistravimo nurodytoje įstaigoje pareigos, tokia pareiga sutartį per tris mėnesius užregistruoti jam nebuvo išaiškinta, o taip pat nebuvo išaiškintos sutarties neįregistravimo teisinės pasekmės. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes, nustatytus faktus, teismas daro išvada, jog yra pagrindas minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

Be to, nors pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio. Taip pat nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad termino atnaujinimas sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu draudimas užregistruoti pareiškėjo vardu labai seniai jo įgytą nekilnojamąjį turtą, kurį nuo pat įgijimo valdo ir naudoja kaip savo, teismo vertinimu, neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, civilinių teisinių santykių stabilumo principų.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pareiškimas tenkintinas, pareiškėjui atnaujintinas terminas notaro patvirtintai nekilnojamojo turto sutarčiai įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą terminą 1995-05-10 Šilutės rajono 2-ojo biuro notarės Selvinos Daugėlienės patvirtintai pirkimo – pardavimo sutarčiai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl gyvenamojo namo, priklausinių ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini)., įsigijimo, įregistruoti VĮ Registrų centre.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.