Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1406-486/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-10
Bylos Nr.
1-1406-486/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
J.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-1406-486/2023
Proceso Nr. 1-01-1-05022-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.6.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui L. S. (nuotoliniu būdu), kaltinamajam J. (J.) Ž. kaltinamojo gynėjui advokatui E. J., laiduotojai V. B., vertėjai A. R., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs.,(duomenys neskelbtini)

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2023 m. vasario 8 d., apie 17.19 val., (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Ž. savo kaltę prisipažino visiškai dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną darbo vietoje, statybų objekte vartojo alkoholinis gėrimus. Vėliau susiskambino su sūnumi, kad atvažiuos ir paims jį. Kaltinamasis nusipirko parduotuvėje alkoholio, o būtent degtinės ir lauke gėrė. Kai truputi išgėrė, negalėjo sustoti ir išgėrė visą butelį. Vėliau jam susisuko galva, sėdo už vairo ir nuvažiavo. Važiuojant mieste, padarė autoįvykį, atsitrenkė į kitą automobilį ir to kito automobilio savininkė iškvietė policiją. Tokį savo poelgį kaltinamasis vertina labai blogai ir negali pateisinti. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojai sesei V. B. pagal laidavimą.

J. Ž., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamojo J. Ž. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. G. parodė, kad jam dirbant VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu iš VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini) , nes susidūrė „Opel“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus su kolega specialistu N. P. nurodytu adresu paaiškėjo, kad „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. S., kuri paaiškino, kad ji važiavo (duomenys neskelbtini) g. kryptimi nuo G. V. ir sustojus sankryžoje, ties Linkmenų g., į jos automobilį atsitrenkė „Opel“ automobilis, kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo tai J. Ž., jai iškart pasirodė akivaizdžiai neblaivus. Įvykio vietoje buvo liudininkė M. P. paaiškino įvykio vietoje, kad einant (duomenys neskelbtini) g. matė, kaip automobilis Opel atsitrenkė į kelio ženklą ir nuvažiavo toliau atsitrenkė į sustojusį automobilį „Kia“. Pasiteiravus kaltininko J. Ž. jis paaiškino, kad nesuvaldė jo vairuoto automobilio „Opel“, (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir atsitrenkė į kelio ženklą ir į priekyje sustojusį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. Ž. buvo patikrintas blaivumas ir jam nustatyta, kad jis neblaivus, kiek pamina pripūtė virš dviejų promilių. J. Ž. automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę. Asmuo stipriai svirduliavo, laikėsi už stulpo sunkiai galėjo nustovėti. Pats gėrimo fakto neneigė, paaiškino, kad gėrė prieš puse valandos alkoholinius gėrimus. Nukentėjusio automobilio savininkei kuri buvo viena ir vairavo „Kia“ jai medikų pagalbos kaip ir įtariamajam neprireikė. Jo kolega N. P. patikrino blaivumą. Alkoholio butelių mašinoje nebuvo. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 10).

2023-02-08 surašytame O. G. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant kartu su specialistu N. P. apie 17.10 val. iš VPK OVS gautas pranešimas apie eismo įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kur susidūrė „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Kia“ vairavo J. S., kuri paaiškino, kad ji važiavo Lvivo g. nuo G. V. gatvės ir kai sustojo sankryžoje, ties Linkmenų gatve, į jos automobilį atsitrenkė „Opel“. „Opel“ vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus. Įvykio liudininkė M. P. paaiškino, kad einant Lvivo g. matė, kaip automobilis „Opel“ atsitrenkė į kelio ženklą ir nuvažiavęs toliau atsitrenkė į sustojusį automobilį „Kia“. „Opel“ vairuotojas J. Ž. paaiškino, kad dėl neblaivumo nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklą ir į priekyje sustojusį „Kia“. Alkotesteriu Drager 6810 ARZH-0075 J. Ž. pirmu pūtimu 17.19 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas, antru pūtimu 17.42 nustatytas 2,63 promilių girtumas. Automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21 apie tai informuotas savininkas J. Ž.. Jam įteiktas šaukimas atvykti į PK (b. l. 15).

2023-02-08 surašytame J. Ž. neblaivumo nustatymo akte, nurodyta, kad pateiktame pirmame tikrinime 17.19 val. nustatytos 2,62 promilės etilo alkoholio, antrame tikrinime 17.42 val. 2,63 promilės etilo alkoholio. Taip pat pažymėta, kad buvo iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Su tyrimo rezultatais sutiko (b. l. 26).

2023-02-08 surašytame J. S. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2023-02-08, apie 17.00 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve iki Konstitucijos prospekto automobiliu „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už jos važiavęs automobilis nutrenkė už jos buvusį perėjos ženklą, tada (jam sustojus prie šviesoforo) įvažiavo į jos automobilį. Vairuotojas vairavo „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai girtas, siūlė 200 eurų, kad nekviestų policijos, viską matė praeivė ir su ja sulaukė pareigūnų (b. l. 29).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis J. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo pačio kaltinamojo paaiškinimai, liudytojos J. S. , O. G. nuoseklūs parodymai, tarnybiniai pranešimai, kita bylos rašytinė medžiaga. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog J. Ž., būdamas neblaivus, kai girtumas yra 2,62 promiles vairavo automobilį „Opel“. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamojo J. Ž. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį sesei V. B. pagal laidavimą (b. l. 89-102).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis J. Ž. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių pažeidimų nėra (b. l. 67), dirba, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra.

Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja yra kaltinamojo sesuo, nėra teista, pateiktoje pažymoje bei LITEKO informacinės sistemos bazėje duomenų apie administracinius nusižengimus nėra, dirba (duomenys neskelbtini) augina sūnų, charakterizuojama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu ji patikino, kad jos santykiai su broliu itin glaudūs, gyvena viename name, bendrauja draugiškai. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir J. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Šiuo atveju J. Ž. vairavo transporto priemonę kai jo iškvėptame ore buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas. Siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo stiprų girtumo laipsnį, tai, kad vairavo vakare, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, padarė eismo įvykį, kurio metu tik atsitiktinumo dėka išvengta rimtesnių neigiamų pasekmių, todėl teismo vertinimu 3 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad J. Ž. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso kaltinamajam, todėl konfiskuotinas.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti J. Ž. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 10 d., vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodant VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsniu 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį V. B. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr.1-1406-486/2023 J. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2023-02-10.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti J. Ž. priklausantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą skirtą J. Ž. automobiliui „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo visiško įvykdymo, įvykdžius – panaikinti.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, ir specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Pranešti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti J. Ž. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 10 d. J. Ž. vairuotojo pažymėjimą, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski