Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. ieškinį J. D. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Žemės vystymo grupė“ ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. GINČO ESMĖ

Ieškovė O. D. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės J. D. 34 920,76 Eur įsiskolinimą, 5 proc. metines procesinės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypai (duomenys neskelbtini): unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste sklypas Nr. 1) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste sklypas Nr. 2) bei sklypai (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr.3) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 4).Paaiškino, kad ieškovė 2008 08 22 įgaliojo atsakovę parduoti ieškovei priklausančius žemės sklypus. Prieš suteikiant įgaliojimą, nurodė, kad žemės sklypai turėtų būti parduoti už ne mažesnę sumą nei vidutinė žemės sklypų rinkos vertė. Atsakovė, veikdama pagal suteiktą įgaliojimą, su trečiojo asmens UAB „Žemės vystymo grupė“ atstovu V. J. sudarė žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurias 2008 08 28 pardavė žemės sklypą Nr.1, už 115,85 Eur (400 Lt), žemės sklypą Nr. 3, už 86,89 Eur (300 Lt), žemės sklypą Nr.4, už 115,85 Eur (400 Lt), 2008 09 08 pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. 2 už 266,66 Eur (900 Lt). Teigė, kad atsakovė savo iniciatyva žemės sklypus trečiajam asmeniui pardavė už ženkliai mažesnes pinigų sumas nei jų rinkos vertė. Nurodė, kad remiantis UAB „Capital vertinimas“ atliktų turto vertinimo pažymomis, žemės sklypų kaina rinkoje 2008 08 28 galėjo siekti iki 35 500 Eur.Paaiškino, kad 2008 08 28 iš trečiojo asmens bankiniu pavedimu gavo 318,58 Eur (1100 Lt), 2008 09 08 iš trečiojo asmens bankiniu pavedimu gavo 260,66 Eur (900 Lt). Atsakovė paaiškino, kad pinigai skirti žemės sklypų dokumentų tvarkymui. Teigė, kad apie žemės sklypų pardavimą sužinojo iš kaimynų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nuo 2008 09 01 pradėjo dirbti įmonėje, kuriai pardavė ieškovei priklausiusius žemės sklypus.Nurodė, kad atsakovė nepaisė ieškovės aiškiai išreikštos valios, parduodama žemės sklypus trečiajam asmeniui nesivadovavo rinkos vertėmis ir savo nuožiūra, veikdama nesąžiningai, viršydama įgaliojimo pagrindu jai suteiktą teisę, žemės sklypus pardavė už žemesnes nei jų rinkos vertė kainas, jos nesuderinusi ir neaptarusi su ieškove, dėl ko ieškovė ne tik prarado nuosavybės teisę į žemės sklypus, bet ir patyrė nuostolius (negavo tikėtinų pajamų už parduotus žemės sklypus). Nurodė, jog atsakovės nesąžiningumas preziumuojamas dėl parduotų žemės sklypų kainų disproporcijos.Atsakovė J. D. atsiliepimo nepateikė.

TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės. Ginčo sklypai ieškovei atiteko atkūrus nuosavybę, Vilniaus apskrities viršininko sprendimais.Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, išduotų 2016 06 23 (b.l. 38,48), duomenų Sklypas Nr.1 yra 0,26 ha ploto, žemės ūkio paskirties, indeksuota žemės sklypo vertė nurodyta 128 Eur vidutinė rinkos vertė pagal 2010 05 24 atliktą masinį vertinimą 163 Eur, parduotas pagal ginčo sutartį Nr. 1, už 400 Lt (115,85 Eur). Šiuo atveju sklypas parduotas už nežymiai mažesnę kainą nei NTR užfiksuotoji rinkos vertė Sklypas Nr.2 ginčo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 8,2500 ha ploto, žemės ūkio paskirties, indeksuota žemės sklypo vertė nurodyta 4 778 Eur vidutinė rinkos vertė pagal 2008 10 13 atliktą masinį vertinimą 13 942 Eur (parduotas pagal ginčo sutartį Nr. 2, už 900 Lt (260 Eur).Sklypas Nr.3 yra 0,61 ha ploto, žemės ūkio paskirties, indeksuota žemės sklypo vertė nurodyta 339 Eur vidutinė rinkos vertė pagal 2015 09 08 atliktą masinį vertinimą 722 Eur (parduotas pagal ginčo sutartį Nr. 3, už 300 Lt (86,88 Eur).Sklypas Nr.4 yra 1,1299 ha ploto, žemės ūkio paskirties, indeksuota žemės sklypo vertė nurodyta 590 Eur vidutinė rinkos vertė pagal 2012 06 27 atliktą masinį vertinimą 927 Eur (parduotas pagal ginčo sutartį Nr. 4, už 400 Lt (115,84 Eur).Ieškovė į bylą yra pateikusi UAB „Capital vertinimas“ informacines pažymas apie ginčo sklypų tikėtiną vertę, kuriomis vadovautis nėra pagrindo. Šiose pažymose rašoma, jog tikėtina sklypų vertė nustatyta išanalizavus pasiūloje esančius bei parduodamus panašaus tipo objektus ir įvykusius, panašaus turto su panašiomis charakteristikomis pirkimo – pardavimo sandorius laikotarpiu nuo 2005 08 iki 2008 08, tačiau nei vieno tokio konkretaus sandorio pažymoje neįvardijama, taigi išvada apie sklypu vertę nepagrįsta konkrečiais pavyzdžiais. Prie pažymų pridėtoje in real Žemės sklypų apžvalgoje atspindėti duomenys tik apie sudarytų žemės sklypų sandorių skaičių didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei sklypų kainų pokyčiai Vilniuje. Byloje išreikalautas ieškovės išduotas ir 2008 08 22 Vilniaus miesto 37 notarų biuro notarės S. K. patvirtintas įgaliojimas atsakovei, kuriuo ieškovė įgaliojo atsakovę valdyti tvarkyti ir disponuoti (su teise parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas arba mainyti) visus keturis ginčo sklypus. Taigi, šis notariškai patvirtintas įgaliojimas suteikė teisę atsakovei savo nuožiūra nustatyti parduodamų sklypų kainą, kas paneigia ieškovės tvirtinimus, jog ji buvo įgaliojusi parduoti ginčo sklypus už ne mažesnę nei vidutinė rinkos kainą, tokio atstovės įgaliojimų apribojimo notariškai patvirtintas įgaliojimas nenustatė. Visi ginčo sklypai pagal minėtas ginčo pirkimo pardavimo sutartis parduoti trečiajam asmeniu UAB „Žemės vystymo grupė“. Ieškovė pripažįsta pinigus iš trečiojo asmens gavusi dviem mokėjimo pavedimais 2008 08 28 – 1100 Lt ir 2008 09 08 900 Lt. Atsakovė ginčo sandorių sudarymo metu buvo artimas ieškovei žmogus, jos sūnaus sutuoktinė (marti). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis santuoka tarp atsakovės ir ieškovės sūnaus V. D. įregistruota 1998-07-25 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje, nutraukta 2015 02 06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, pripažinus, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio V. D. kaltės. Pagal viešai prieinamus Juridinių asmenų registro duomenis byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „Žemės vystymo grupė“, kuriam buvo parduoti ginčo sklypai yra 2008 08 21 įsteigtas ir 2008 08 26 juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo, kurio direktore atsakovė buvo nuo 2008 08 26 iki 2010 08 28. Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovė ginčo pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo metu pagal įgaliojimą atstovavo pardavėją savo sutuoktinio motiną ir pardavė jos sutuoktinio motinai priklausiusius sklypus bendrovei, kurios direktore buvo ji pati. Ginčas byloje yra kilęs iš atstovavimo santykių, kuriuos reguliuoja Civilinio kodekso (toliau tekste CK) antrosios knygos XI skyriaus nuostatos remiantis šio skyriaus CK 2.132 straipsnio 1 dalimi Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. CK 2.133 straipsnio nustatančio per atstovą sudaryto sandorio pasekmes 1,4,9 dalys nustato, jog vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar ne egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią. Jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, tai atstovaujamasis negali ginčyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kad sudarydamas sandorį atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo paties neatsargumo. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog byloje nustačius, kad notariškai patvirtintame įgaliojime atsakovei buvo suteikta teisė nustatyti parduodamų sklypų kainą savo nuožiūra, o šalis siejo artimi giminystės ryšiai, negalima teigti, kad atsakovė parduodama turtą už mažesnę kainą nei jų vidutinė rinkos vertė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, o ta aplinkybė, kad turtas buvo perleistas ką tik įsteigtam juridiniam asmeniui, kurio vadove buvo atsakove nėra pakankamas įrodymas, jog šios sutartys iškreipė tikrąją ieškovės valią.Kad sutartys atitiko ieškovės valią galima spręsti ir iš ieškovės elgesio po sutarčių sudarymo, nes ji gavusi jai ginčo sklypų pirkėjo trečiojo asmens pervestas sumas daugiau nei aštuonis metus, nekėlė klausimo dėl per mažos kainos, nesiekė nuginčyti šių sutarčių. Teismas atmeta ieškovės paaiškinimus neva ji apie sklypų pardavimą nieko nežinojusi, patikėjusi atsakovės aiškinimu, kad pinigai jai buvo pervesti dokumentų įforminimui. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų visos keturios ginčo sklypų pirkimo - pardavimo sutartys buvo išviešintos, įregistruojant jas nekilnojamojo turto registre. Vertinant ieškovės elgesį pagal teismų praktikoje priimtus rūpestingumo, apdairumo ir protingumo standartus, ji 2008 08 22, išdavusi ginčo įgaliojimą atsakovei parduoti sklypus už atsakovės pasirinktą kainą, iš karto po sutarčių sudarymo gavusi pinigus, esant išviešintoms pirkimo pardavimo sutartims nekilnojamojo turto registre, turėjo suprasti ir be abejonės suprato, kad sklypai jos įgaliojimo pagrindu parduoti, už ginčo sutartyse nurodytą kainą ir neginčijo nei kainos nei sutarčių. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyti atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimai nurodant jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą CK 134. CK 2.135 straipsnio 1 dalis nustato jog jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, tokie sandoriai gali būti nuginčijami Tačiau ieškovė ginčo sutarčių neginčijo po jų sudarymo neginčija ir šiuo ieškiniu.Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, teismas prieina išvados, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, todėl jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.