- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- ATP-201-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00472-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo G. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹² straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, nubausta 289 Eur bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nubausta už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame kokteilių bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2014-09-26 23.22 val. operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint nustatyta tvarka išduotų atskirų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais atskirose prekybos salėse vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais pagal vieną licenciją Nr. 1-604 ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 punkto reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. V., nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 173¹² straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą kaip neteisėtą ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje ATP įvykio ir sudėties.
Teigia, kad teismo nutarimas deklaratyvus, nemotyvuotas. Nurodo, kad pagal jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ji turėjo pažeisti alkoholio produktų gamybos, importo ir prekybos licencijavimo tvarką, tačiau jai inkriminuotas Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 punkto reikalavimų pažeidimas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra patvirtinusi alkoholio produktų gamybos, importo ir prekybos licencijavimo tvarkos, o pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatas Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarką nustato ir visuomenės informavimo priemonėse skelbia savivaldybės taryba. Mano, kad dėl šio neaiškumo jai surašytas protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio nuostatų. Be to, teismas nutarime pats sau prieštarauja, nes nurodydamas, kad ATPK 173¹² straipsnyje nurodytos teisės normos dispozicija yra blanketinė ir nusiunčia į kitą norminį aktą, kuris nustato atitinkamą licencijavimo tvarką, nors nutarime teismas konstatavo, kad buvo padarytas būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių pažeidimas. Dėl to teigia, kad nėra aišku, ar ji pažeidė Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles, ar Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo tvarką.
Taip pat apeliantė teigia, kad veika netinkamai kvalifikuota ir ji nepagrįstai patraukta atsakomybėn. Nurodo, kad deklaratyvus teismo argumentas, jog tam, kad kiltų administracinė atsakomybė už Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių pažeidimą, neturi būti konstatuotas atitinkamų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimas, kadangi, kaip ir buvo teisingai konstatuota Šiaulių AVMI 2014 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 1065-52/000363, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 punkto reikalavimo nesilaikymas nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo teisinio reguliavimo sferą. Be to nurodo, kad už prekybą alkoholiniais gėrimais neturint licencijos verstis šia veikla kiekviename padalinyje, atsakomybėn traukiama įmonė pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą, o ne fizinis asmuo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė įmonei, o ne fiziniam asmeniui, už įstatymo nuostatų pažeidimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. 1-1163-624/2014). Nurodo, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus. Dėl to mano, kad šiuo atveju šio įstatymo normos ir turėjo būti taikomos, o Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl byla jos atžvilgiu, nesant šio įstatymo pažeidimo, turi būti nutraukta. Pastebi, kad Inspekcija protokole konstatavo, kad mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė ne ji, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl mano, kad veiką padarė ne fizinis asmuo, o įmonė, kuri ir turi būti patraukta atsakomybėn. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ATP protokole nenurodyta jokių jos veikos įrodymų, nenurodyta, kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė jos veika, pažeidžiant Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 punkto reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo netenkinti G. V. skundo, nes jos padarytas pažeidimas visiškai įrodytas surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, kita byloje esančia medžiaga, teismo nutarimas yra teisėtas, paskirta bauda adekvati padaryto pažeidimo sunkumo laipsniui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamam G. V. paskyrė nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 173¹² straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaudamasis visuma byloje surinktų įrodymų, išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, padarė argumentuotas išvadas dėl apeliantės kaltės. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad G. V. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, o jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus.
Nors apeliantė teigia, kad jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, tačiau iš šio dokumento turinio matyti, kad jame užfiksuoti visi būtini ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, tarp jų ir pažeidimo esmė, o tai, ar pagrįstai G. V. inkriminuotas Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 punkto pažeidimas yra apeliantės kaltės įrodymų vertinimo dalykas. Taigi, G. V. surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas atitinka visus ATPK 260 straipsnio reikalavimus, dėl to apylinkės teismas, nagrinėjęs apeliantės administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK 280 straipsnio 2 punkto reikalavimų.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (2–4 b. l.) matyti, jog G. V. suformuluotas kaltinimas, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nesilaikė 2004 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 punkto reikalavimų, nes atskirose prekybos salėse vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais pagal vieną išduotą licenciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint nustatyta tvarka išduotų atskirų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais.
Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalį mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir šias licencijas išduoda atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos. Tai yra absoliutus draudimas įmonėms, kurio nesilaikant, joms yra taikomos ekonominės sankcijos, numatytos minėto įstatymo 34 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. buvo išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (10 b. l.). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyto draudimo. Be to, minėto įstatymo nuostatos nenustato reikalavimo įmonėms, vykdančioms prekybą alkoholiniais gėrimais tame pačiame pastate įrengtose atskirose prekybos salėse, turėti atskiras licencijas. Tokį reikalavimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 punktas. Tai, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas paminėjo licencijavimo tvarką, o kitur – licencijavimo taisykles, nėra pagrindo teigti, kad teismas taikė skirtingas teisės normas, nes pagal dabartinės kalbos žodyną žodis „taisyklė“ reiškia nustatyto ko nors darymo tvarką, veiklos principus, pagrindus, normas (internetinė prieiga www.lkz.lt). Pastebėtina, kad Šiaulių AVMI 2014-10-24 nutarimu byla dėl 2014-10-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyto įstatymo pažeidimo protokolo buvo nutraukta, nesant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nustatyto pažeidimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-4497-899/2014, 32–33 b. l.). Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir nepakeistas. Taip pat šiame Šiaulių AVMI nutarime pasisakyta, kad reikalavimo turėti atskirai išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais atskirose prekybos salėse nesilaikymas gali būti vertinamas kaip pažeidimas, numatytas ATPK 173¹² straipsnyje. Už šiame straipsnyje numatyto teisės pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas įmonės vadovas ir (ar) jų vyriausieji buhalteriai (buhalteris). Byloje nustatyta, kad G. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, ji pripažino nustatyto teisės pažeidimo faktines aplinkybes, t. y. kad įmonė neturėjo atskirų licencijų versti mažmenine prekyba alkoholio gėrimais atskirose prekybos salėse, todėl ji, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalis būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, neužtikrino, kad būtų laikomasi Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 punkto reikalavimų. Dėl to būtent ji, o ne juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukta administracinėn atsakomybėn už padarytą pažeidimą. Nors apeliantė remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu byloje Nr. I-1163-624/2014, tačiau toje byloje protokolas juridiniam asmeniui buvo surašytas ne už taisyklių pažeidimą, o už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą, todėl toje byloje priimtu sprendimu, kaip precedentu tokio pažeidimo bylose nėra pagrindo vadovautis.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai taikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, apeliantei už ATPK 173¹² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skyrė mažesnę nuobaudą nei numatyta šio straipsnio sankcijoje minimali bauda. Ši apeliantei paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.