- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- A2.8.-4497-899/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03560-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Gintautui Nakvosui,
išnagrinėjęs G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyresn. specialistė M. P. 2014-10-16 G. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 164 str. 1 d., kuriame nurodė, kad 2014-09-26 23.22 val. atliekant operatyvų patikrinimą UAB „G.“ priklausančiame kokteilių bare „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nustatyta, kad įmonė alkoholinius gėrimus pirkėjams parduoda kokteilių bare „P.“ dvejose prekybos salėse, kur vienoje salėje įrengti du kasos aparatai, kitoje prekybos salėje (lauko terasoje) - vienas kasos aparatas; UAB „G.“ yra įsigijusi tik vieną licenciją Nr. 1-604, kuri suteikia teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare (duomenys neskelbtini), Šiauliai; UAB „G.“ direktorė G. V. pažeisdama 1995-04-18 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 20.9 p. reikalavimus, vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais tame pačiame pastate įrengtose atskirose prekybos salėse be nustatyta tvarka išduotos licencijos.
Administracinėn atsakomybėn traukiama G. V. pagal jai inkriminuotiną kaltinimą teisme kalta neprisipažino. Parodė, kad 2011 metais iš savivaldybės licencija buvo išimta adresu (duomenys neskelbtini), kokteilių barui „P.“. Vidinis kiemelis registruotas tuo pačiu adresu, yra tvora. Jai buvo naujiena, kad reikalinga licencija, nes ankščiau niekas asmenų, kurie dirba tokioje pačioje srityje Vilniuje, nebuvo su tuo susidūręs. Yra vienas baras ir vienas pavadinimas, vienas įėjimas ir kelios salės. Faktines aplinkybes pripažįsta visas. Imant licenciją savivaldybėje niekas jos neklausė kiek yra patalpų, tiesiog išdavė licenciją vienam veiklos taškui. Gautas mokesčių inspekcijos nutarimas įrodo, kad ji nepažeidė įstatymų.
Liudytoja M. P. teisme parodė, kad G. V. matyta. Su 2014-10-24 mokesčių inspekcijos nutarimu nesusipažinusi. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir Didmeninės mažmeninės alkoholio prekybos taisyklių 20.9 p., jei yra atskira patalpa ir jose alkoholiniai gėrimai parduodami atskirai, tuomet turi būti ir atskira licencija. „P.“ yra dvi salės, patalpos nėra tarpusavyje sujungtos, įėjimas per atskiras duris, alkoholiniai gėrimai parduodami atskirose salėse iš atskirų vietų. Pagal šias taisykles turėtų būti dvi licencijos, kadangi įmonėms verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodami įmonių padaliniams. Pavyzdžiui: parduotuvėms ir daugeliui kavinių, kurie turi atskiras patalpas. Pažeidimas buvo padarytas. Barui išduota licencija, tačiau tuo pačiu adresu yra tarpusavyje nesujungtas baras. Licencija išduodama konkrečiam barui. Įmonės prašo išduoti licenciją, kadangi iš atskirų prekybos vietos paduodami alkoholiniai gėrimai. Taisyklių 20.9 p. aiškiai parašyta, kad tokiu atveju turi būti atskira licencija. Kiti barai turi atskiras licencijas. Jei į atskirą patalpą išneštų alkoholinius gėrimus iš tos patalpos, kuri turi licenciją, tuomet atskiros licencijos tai patalpai nereikėtų. Šiuo atveju privaloma turėti licenciją, kadangi turi atskirą barą. Pavyzdžiui „A.“ turi atskirus barus ir, jei vyksta renginys, jie visada išsiima atskiras laikinas licencijas. „H.“ yra vienu adresu ir „P.“ vienu adresu, tačiau įstatyme nėra akcentuojama koks vakarėlis vyksta. Jei yra atskira patalpa, privaloma turėti licenciją. Į patalpas įeina per vienas duris, bet į kitas patalpas įeinama per kitas duris. Atskiras baras atskiroje patalpoje, iš kurio parduodami alkoholiniai gėrimai. Liudytojai pateikus susipažinti su 2014-10-24 nutarimu, liudytoja parodė, kad pozicija nesikeičia, su nutarimo motyvais nesutinka. Nutarime motyvuojama, kad pažeidė pačią licenciją. Taip, būna, kad pažeidžia kai kuriuos punktus, pavyzdžiui „vartoti vietoje ir išsinešti“, o parduoda išsinešti. Šiuo atveju baras visiškai neturėjo licencijos. Privalo turėti atskiras licencijas.
Liudytoja L. G. teisme parodė, kad G. V. matyta mokesčių inspekcijoje, priešiškumų su ja nėra. Pažeidimas yra padarytas, nes yra dvi skirtingos patalpos tuo pačiu adresu. Remiantis Vyriausybės nutarimais, Mažmeninės ir didmeninės alkoholio prekybos taisyklių 20.9 p. padarytas pažeidimas. Licencija išduota (duomenys neskelbtini) adresu. Ten yra viena patalpa, kurioje yra du atskiri barai. Viena salė kur jaunimas šoka ir geria alkoholį. Kita patalpa, į kurią patenkama koridoriais, kur asmenys sėdi ir yra atskiras baras, atskiras kasos aparatas. Prekybos salės yra nesujungtos. Jei įmonė būtų kreipusis dėl atskirų licencijų išdavimo, tai galėtų būti įrašyta baras Nr. 1, baras Nr. 2, lauko terasa. Liudytojai pateikus susipažinti su 2014-10-24 nutarimu, liudytoja parodė, kad su nutarimo išvadomis nesutinka. Įstatymo papildymas yra poįstatyminis aktas.
Liudytoja L. M. teisme parodė, kad G. V. matyta, santykių su ja jokių. Yra Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja. Ji nagrinėjo įmonės bylą, apie fiziniam asmeniui surašytą protokolą informacijos neturėjo. Tai pačiai įmonei yra reikalinga papildoma licencija kitai prekybos vietai, barui. Įmonė turi vieną licenciją, tačiau Didmeninės, mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 20.9 p. numatyta, kad jei įrengiamas papildomas baras ar salės, yra reikalinga papildoma licencija. Pažeidimas galėjo būti kvalifikuotas dėl taisyklių pažeidimo, bet ne pagal Alkoholio kontrolės įstatymą. Turėjo būti pagal ATPK 173¹² str. licencijavimo taisyklių pažeidimas.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Gintautas Nakvosas teisme parodė, kad fiksuotas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, pagal kurį buvo priimtas nutarimas. Vadovaujasi Alkoholio kontrolės įstatymu, pagal kurį įmonei taikoma sankcija kada įmonė prekiauja alkoholiniais gėrimais neturėdama licencijos iš viso. Šiuo atveju pačiame įstatymo pažeidimo protokole nuoroda į Didmeninės, mažmeninės alkoholio prekybos pažeidimo tvarką, tai iš tikrųjų pažeidimas ir yra, tačiau jis nėra priskirtas tokiam pažeidimui, už kurį taikomas Alkoholio kontrolės įstatymas. Protokole yra klaidelė su nuoroda į norminį aktą, iš tikrųjų pažeidimas yra ne prekybos taisyklių, bet tai priskirtina prie licencijavimo tvarkos. ATPK 164 str. numatyta atsakomybė už prekybos taisyklių pažeidimą. Šiuo atveju tiktų ATPK 173¹² str. Alkoholio kontrolės įstatyme pati nuoroda į norminį aktą ir suponuoja pažeidimą, kad jis nepriskirtinas prie prekybos taisyklių. Nuobauda griežtesnė pagal ATPK 173¹² str. Jei teismas negali pasinaudoti ATPK 284 str., tai šiuo atveju lieka vienintelis kelias, kad asmeniui būtų taikoma griežtesnė nuobauda. Mano, kad teismas turėtų priimti nutarimą nutraukti bylą pagal ATPK 164 str., ar grąžinti bylą naujo protokolo surašymui.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.
Pagal teismų praktiką grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 260 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole būtina aprašyti ne vien pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-710/2008).
Pagal ATPK 164 str. 1 d. alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse be specialaus leidimo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 20.9 p.
Pagal protokolą fiksuotas pažeidimas - UAB „G.“ yra įsigijusi tik vieną licenciją Nr. 1-604, kuri suteikia teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare (duomenys neskelbtini), Šiauliai; įmonė vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais tame pačiame pastate įrengtose atskirose prekybos salėse be nustatyta tvarka išduotos licencijos.
Visų pirma, pažymėtina, kad protokole netinkamai yra įvardintas teisės aktas, kurį galimai pažeidė G. V..
Antra, protokole būtent kalbama apie alkoholio produktų prekybos licencijavimo tvarkos pažeidimą.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, reguliuoja didmeninės prekybos alkoholio produktais ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimą. Pagal šių taisyklių 20.9 p. jeigu įmonė verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tame pačiame pastate ar skirtinguose pastatuose įrengtuose keliuose savo padaliniuose (alkoholinių gėrimų parduotuvėse, alkoholinių gėrimų skyriuose, restoranuose, kavinėse, bufetuose, įskaitant uždaruosius, baruose, atskirose prekybos salėse ir panašiai), kurie aptarnauja pirkėjus ar išduoda alkoholinius gėrimus padavėjams, jai išduodamos licencijos verstis šia veikla kiekviename padalinyje.
Kaip teisingai pastebėta Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-10-24 nutarime dėl ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 1065-52/000363, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 20.9 p. įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas galėtų būti vertinamas kaip pažeidimas, numatytas ATPK 173(12) str. (Alkoholio produktų bei tabako gaminių gamybos, importo ir prekybos licencijavimo tvarkos pažeidimas). T. y. G. V. veiksmuose galimai yra ne ATPK 164 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių, o ATPK 173(12) straipsnyje numatyto pažeidimo požymių. ATPK 173(12) straipsnio sankcijoje numatytos griežtesnės nuobaudos negu ATPK 164 straipsnio 1 dalyje. Nors ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui pakeisti veikos kvalifikaciją, tačiau teismas savo iniciatyva negali asmens veiką kvalifikuoti pagal sunkesnę atsakomybę numatantį straipsnį, todėl teismas negali ištaisyti protokole padarytos klaidos, nes ši klaida yra esminė, trukdanti nagrinėti bylą (panašiai pasisakoma ir teismų praktikoje, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2013-11-11 nutartis byloje Nr. ATP-603-282/2013).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga grąžintini protokolą surašiusiai institucijai nurodytam trūkumui pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str., teisėjas
nutarė:
G. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.