Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2013 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 28 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, sustojęs nepasirūpino, kad jis savaime nepradėtų riedėti ir jam pariedėjus atgal atsirėmė į iš galo sustojusį automobilį. Įvykio metu apgadinti du automobiliai, policijos pareigūno reikalavimu nesileido patikrinamas, ar nėra neblaivus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9,14, 18, 152 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal teismų praktiką grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 260 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole būtina aprašyti ne vien pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-710/2008).

E. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti bei už tai, kad nepasirūpino, jog sustojęs automobilis savaime nepradėtų riedėti, o jam pariedėjus atgal, atsirėmė į iš galo sustojusį automobilį, jį apgadindamas, bei už tai, kad policijos pareigūno reikalavimu nesileido patikrinamas, ar nėra neblaivus. E. N. pažeidimai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį bei 127 straipsnio 2 dalį. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad E. N. veiksmuose galimai yra ne ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo požymių, o ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo požymių. Protokolą surašiusi institucija skunde sutinka, kad E. N. veika neteisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, tačiau apeliantas nurodo, kad veika turi būti kvalifikuota ne pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kaip nurodyta teismo nutartyje, bet pagal ATPK 129 straipsnį. Už ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto teisės pažeidimo – transporto priemonės vairavimą apsvaigusio nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba už apsvaiginimo patikrinimo vengimą, numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 1000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Tuo tarpu ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaivaus asmens ar už neblaivumo patikrinimo vergimą ir užtraukia asmeniui baudą nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų, o ATPK 129 straipsnyje numatytas teisės pažeidimas – transporto priemonės vairavimas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas užtraukia baudą nuo 4000 iki 5000 litų arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų. Taigi, tiek ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, tiek ir ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnės nuobaudos negu ATPK 126 straipsnio 5 dalyje. Nors ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui pakeisti veikos kvalifikaciją, tačiau teismas savo iniciatyva negali asmens veiką kvalifikuoti pagal sunkesnę atsakomybę numatantį straipsnį, todėl apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo atveju teismas negali ištaisyti protokole padarytos klaidos, nes ši klaida yra esminė, trukdnti nagrinėti bylą.

Pažymėtina tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys rodo, jog 2010 m. sausio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu 30 mėnesių teisė vairuoti transporto priemonę iš E. N. buvo atimta už tai, kad 2011 m. sausio 10 d. jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (ATPK 126 straipsnio 4 dalis), taip pat po to jis dar buvo baustas ir už kitus teisės pažeidimus, paskutinį kartą baustas 2012-10-29 pagal ATPK 129 straipsnį, 123 straipsnio 5 dalį (18–23 b. l.). Duomenų apie tai, kad E. N. 2010-01-25 ar 2012-10-29 sprendimais paskirtas baudas būtų sumokėjęs, nėra, todėl 2013-09-28 pažeidimo padarymo metu E. N. baustumas, tarp jų ir už pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnyje, nebuvo išnykęs, ir dėl to yra pagrindas manyti, kad E. N. veikoje gal būt yra ATPK 130² straipsnyje numatyto teisės pažeidimo požymių.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria byla dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų grąžinta jį surašiusiai institucijai pašalinti trūkumus, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.