Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo N. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo N. A. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EN grupė“ (ieškovės teisių perėmėjai G. B. ir V. M. (V. M.)) ieškinį atsakovams T. P. ir N. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-604-565/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „EN grupė“ ieškinį atsakovams T. P. ir N. A. dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad bendrovei „EN grupė“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2011-01-31 buvo atsakovas N. A., kuris laikotarpiu nuo 2009-05-28 iki 2012-07-10 buvo ir ieškovės direktorius, o bankroto bylos iškėlimo metu direktorius buvo atsakovas T. P., 2015-02-20 iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui nei bendrovės turtas, nei dokumentai neperduoti. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad pagal 2013 m. balansą ieškovė 2013-12-31 turėjo 5 426,61 Eur vertės trumpalaikį turtą. Laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2012-09-19 iš ieškovės sąskaitų grynais pinigais buvo paimti 69 892,16 Eur. Tuo metu, kai ieškovės direktorius buvo atsakovas N. A., iš ieškovės sąskaitų grynais pinigais buvo paimti 54 584,03 Eur, o atsakovo T. P. vadovavimo laikotarpiu – 15 038,13 Eur. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, pagrindžiantys šių pinigų panaudojimą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovų N. A. ir T. P. solidariai ieškovės BUAB „EN grupė“ naudai 20 464,74 Eur žalai atlyginti, priteisė iš atsakovo N. A. ieškovės naudai 54 584,03 Eur žalai atlyginti, priteisė iš atsakovų „procesines“ palūkanas. Sprendime teismas rėmėsi tuo, kad po 69 892,16 Eur paėmimo ieškovės sąskaitoje lėšų nebeliko, buvo atleisti visi ieškovės darbuotojai, veikla faktiškai nebevyko. Nesant įrodymų, kad 69 892,16 Eur suma buvo panaudota ieškovės veiklai vykdyti, pajamoms gauti ar atsiskaityti su kreditoriais, šią sumą teismas pripažino ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala. Bendrovei padaryta žala teismas taip pat pripažino įmonės balanse apskaityto, tačiau bankroto administratoriui neperduoto turto vertę – 5 426,61 Eur. Konstatavęs, kad atsakovas N. A. ir po to, kai bendrovės direktoriumi buvo paskirtas T. P., disponavo ieškovės turtu, t. y. faktiškai vykdė ieškovės valdymo organo funkcijas, 15 038,13 Eur ir 5 426,61 Eur sumas iš abiejų atsakovų priteisė solidariai.Atsakovas N. A. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-604-565/2016 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą. Civilinę bylą prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio l dalies 9 punkte numatytu pagrindu – dėl aiškių teisės normų taikymo klaidų. Teigė, jog nebuvo informuotas apie bylą, o apie priimtą teismo sprendimą sužinojo iš antstolių, kuomet prasidėjo priverstinis vykdymas. Su bankroto administratoriumi susitiko 2016-07-10, kuris ir parodė sprendimą. Su byla susipažino ir teismo sprendimo kopiją gavo 2016-07-15. Teigė, jog ieškovė teismui sąmoningai ar nesąmoningai nurodė klaidingus atsakovo N. A. adresus, kuriais atsakovas nei dirba, nei gyvena. Pažymėjo, kad atsakovo telefono numeris ir elektroninis paštas nesikeitė, adresas (duomenys neskelbtini) deklaruotas nuo 2014 m. Ieškovė teismo sprendimą slėpė iki 2016 m. liepos vidurio, kol suėjo apskundimo terminas. Teismas bylą išnagrinėjo viešai paskelbęs internetiniame tinklapyje, tačiau atsakovas šiuo tinklapiu nesidomėjo, nes nežinojo apie iškeltą bylą.Teigė, kad faktinės aplinkybės teismui negalėjo būti žinomos, nes atsakovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti procese. 2012-07-09 ieškovo direktoriumi paskyrus atsakovą T. P., buvęs direktorius jam perdavė įmonės kasą, įmonės spaudą, banko sąskaitos kortelę. Tuo metu įmonės kasoje buvo 52 131,60 Eur. T. P. 2012-07-16 pasirašė apskaitos tvarkymo sutartį, 2012-12-04 pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, pagal kurį priėmė dokumentus. 2012-12-05 T. P. namuose buvo atlikta krata, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kratos metu buvo paimti visi UAB „EN grupė“ buhalteriniai dokumentai, bankų kortelės, kompiuteriai, bankų sąskaitų kodų generatoriai, UAB „EN grupės“ antspaudas bei kiti dokumentai. Kadangi dokumentai buvo policijos saugykloje, jų nebuvo įmanoma perduoti bankroto administratoriui. Pinigai buvo panaudoti atsiskaitymui su klientais, todėl žala nepadaryta.Ieškovę BUAB „EN grupė“ atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Kitoks sprendimas“ atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovo N. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, jog CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai gyvenamojoje ar darbo vietoje, arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, arba darbovietės administracijai. Kai atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus, procesinius dokumentus teismas gali įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir atsakovo darbo vietos (duomenys neskelbtini) adresais. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų paminėtais adresais jie atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas konstatavo, kad toks procesinių dokumentų įteikimas atitinka CPK nuostatas. Dėl sprendimo esmės teismas nurodė, kad atsakovo pateiktame didžiosios knygos išraše už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-07-09 nurodytos grynųjų pinigų įnešimo į įmonės kasą datos sutampa su pinigų išėmimo iš atsiskaitomosios sąskaitos datomis, o iš AB „Swedbank“ išrašo matyti, kad atsakovas N. A., net ir po įmonės kasos ir dokumentų perdavimo atsakovui T. P. 2012-07-09 bei po atšaukimo iš direktoriaus pareigų 2012-07-16, išsigrynindavo lėšas iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos iki kol lėšų likutis tapo nulinis. Įrodymų apie tai, kur nurodytos lėšos buvo panaudotos, atsakovas nepateikė. Iš pateiktų duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą teismas nustatė, jog ikiteisminio tyrimo saugojimui buvo paimti AB „Danske bankas“, o ne AB „Swedbank“ sąskaitų kodų generatoriai, UAB „Litservas“, o ne BUAB „EN grupė“ dokumentai. Teismas nutarė, kad sprendime nėra padaryta teisės taikymo klaidos nustatant atsakovo N. A. civilinę atsakomybę.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas N. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmos instancijos teismo nutartis pažeidžia atsakovo konstitucinę ir prigimtinę teisę į teisingą teismą, užkirto jam galimybę teisme ginti savo teises, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir suteikė privilegiją ieškovei.Apie nagrinėjamą bylą atsakovui buvo pranešta ne teismui žinomu elektroninio pašto adresu, o ieškovės klaidingai nurodytais adresais. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimą priėmė neturėdamas įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, išskyrus banko išrašus, ir neištyrė atsakovo su prašymu atnaujinti procesą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog žala nebuvo padaryta, bei neatkreipė dėmesio į nuorodą, kad papildomi dokumentai yra policijos saugykloje.Atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, per savo atstovą, padavė ieškovės teisių perėmėjas G. B.. Prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Bylos duomenys patvirtina, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami byloje buvusiais bei patikslintais adresais ir tik po to tinkamai įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje.Nustatant atsakovo civilinę atsakomybę jokia teisės taikymo klaida nebuvo padaryta, o spręsdamas dėl proceso atnaujinimo teismas, ištyręs byloje jau esančius ir atsakovo papildomai pateiktą įrodymą, naujų aplinkybių nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl sprendime padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 338, 320 str.).Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad priimant 2016 m. vasario 23 d. sprendimą ir skundžiamą 2016 m. spalio 27 d. nutartį, jam buvo atimta galimybė tinkamai gintis teisme. Teiginys argumentuojamas dvejopomis aplinkybėmis – atsakovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime, o iš byloje esančių nepakankamų įrodymų padarytos klaidingos išvados dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos. Tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Atsakovo nurodomu pagrindu proceso atnaujinimas civilinėje byloje yra galimas tik nustačius šios tvarkos pažeidimą - aiškią teisės taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teisme užvestą bylą ir taip užkirstas kelias dalyvauti jos nagrinėjime. Kaip ir nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, procesinių dokumentų, taip pat ir pareikšto ieškinio nuorašo, įteikimo atsakovui tvarka reglamentuota CPK 123 straipsnyje. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-604-565/2016, priėmęs ieškovės BUAB „EN grupė“ ieškinį, procesinius dokumentus atsakovui N. A. siuntė ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, teismas, pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis, dokumentus siuntė į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tokį savo adresą atsakovas nurodo ir prašyme atnaujinti procesą bei nagrinėjamame atskirajame skunde. Neįteikus procesinių dokumentų ir šiuo adresu, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis teismas nustatė atsakovo darbovietę – (duomenys neskelbtini) – ir procesiniai dokumentai buvo siunčiami dviem šios įmonės adresais – nurodytu ieškovės ir paskelbtu viešame registre (CPK 123 str. 3 d.). Dokumentai neįteikti. Neįteikus procesinių dokumentų asmeniškai, kartu gyvenantiems asmenims ar darbovietės administracijai, jie įteikiami kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu (CPK 124 str. 4 d.). Kuratorius bylos dalyviui gali būti skiriamas tik esant priešingos proceso šalies prašymui (CPK 39 str.). Civilinėje byloje Nr. e2-604-565/2016 kuratorius paskirtas nebuvo, todėl teismas pagrįstai procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Procesinių dokumentų įteikimas telefonu ar elektroniniu paštu minimose įstatymo normose nenumatytas. Aptarta procesinių dokumentų įteikimo seka, teismo atlikti veiksmai, siekiant juos įteikti, yra pagrindas spręsti, kad proceso įstatymas, reglamentuojantis procesinių dokumentų įteikimo tvarką, nepažeistas, o tai reiškia, kad proceso teisės taikymo klaida nepadaryta ir pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra. Apeliantas teigia, kad ieškovės BUAB „EN grupė“ ieškinys tenkintas nepagrįstai, nes tam į bylą nėra pateikta pakankamai įrodymų. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą, šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010). Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą atnaujinti procesą, šią įstatyme įtvirtintą procesinę pareigą atliko tinkamai. Teismas priėmė ir, lygindamas su civilinėje byloje Nr. e2-604-565/2016 esančiais įrodymais, ištyrė atsakovo kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktus dokumentus. Atlikęs šios nutarties 12 punkte aptartą įrodymų analizę, teismas pagrįstai sprendė, jog aiški teisės taikymo klaida byloje nepadaryta ir pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra. Tokią teismo išvadą patvirtina byloje esantys duomenys. 2016 m. vasario 23 d. sprendimu iš atsakovo bendrovei priteisti 54 584,03 Eur žalai atlyginti. Ši pinigų suma iš ieškovės sąskaitos paimta laikotarpiu, kai bendrovės direktoriumi buvo atsakovas N. A.. Duomenų, kad paimti pinigai buvo panaudoti UAB „EN grupė“ ar jos kreditorių naudai nei civilinėje byloje Nr. e2-604-565/2016, nei atsakovo kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktuose dokumentuose, nėra. Iš N. A. solidariai su atsakovu T. P. priteisti 15 038,13 Eur, kurie iš bendrovės sąskaitos buvo paimti pastarajam einant direktoriaus pareigas. Įrodymų apie pinigų panaudojimą nėra. Nors pinigai paimti laikotarpiu, kai bendrovės direktoriumi buvo T. P., tačiau dalį šios sumos paėmė N. A., iš ko teismas padarė teisingą išvadą, kad šis atsakovas ir po 212-07-16 disponavo ieškovės turtu t. y. faktiškai vykdė ieškovo valdymo organo funkcijas. Šios išvados nepaneigia atsakovo kartu su prašymu pateikta įmonės kasos ir jos dokumentų 2012-07-09 perdavimo ir priėmimo akto kopija, kurioje įrašyta, kad dokumentus priėmė T. P.. Aktas tik patvirtina, jog direktoriaus pareigas atlikinėjo ir T. P., kas yra konstatuota ir 2016 m. vasario 23 d. sprendime. Paminėtos aplinkybės yra pakankamas pagrindas solidariai iš abiejų atsakovų priteisti ir iš sąskaitos paimtą 15 038,13 Eur sumą, ir 5 426,61 Eur dydžio žalą, padarytą nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui ieškovės turtą. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad skundžiama 2016 m. spalio 27 d. nutartis priimta neišnagrinėjus prašyme atnaujinti procesą pateiktų motyvų, argumentų, bei įrodymų ir neatsižvelgus į nuorodą, kad papildomi dokumentai yra policijos saugykloje. Minėta, kad teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, atliko bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų tyrimą. Teismas atskirai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu saugojimui buvo paimti AB „Danske bankas“ o ne AB „Swedbank“ sąskaitų kodų generatoriai, ir UAB „Litservas“, o ne BUAB „EN grupė“ dokumentai.Išnagrinėjęs proceso atnaujinimo civilinėje byloje klausimą pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai (CPK 338 str., 320 str.) nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį. Nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.