Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiesiams R. K. ir V. K., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis Kauno rajono savivaldybės administracijoje pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis J. B. g. 10, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r., teistas vieną kartą 2014-02-13 Kauno apylinkes teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.), 145 str. 1 d. vieniems metams šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo ir laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d. ir 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo ir laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2016-08-23 apie 18 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narius - tėvą R. K. ir motiną V. K., o būtent: tyčia du kartus delnu sudavė nukentėjusiajam R. K. į galvos sritį bei rankomis sugriebęs nukentėjusiajai V. K. už kaklo, ją smaugė, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems R. K. ir V. K. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

E. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino ir nurodė, kad kaltas alkoholis. Pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio ir kai užsikabina, tai ir geria. Vieną kartą atsimena, kad smūgiavo, daugiau nepamena. Smūgiavo ir mamai ir tėvui. Labai atsiprašo tėvų. Praeityje jau teistas už smurtą prieš tėvus, metams išvadas buvo padaręs, tačiau dabar ir vėl taip gavosi. Pačiam gėda dėl savo elgesio, todėl sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Nukentėjusysis R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleidžia sūnui ir sutinka su juo taikytis.

E. K. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- 2016-08-23 R. K. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2016-08-23 apie 18.50 val. namuose (duomenys neskelbtini), girtas sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš jį ir žmoną V. K. dėl to patyrė fizinį skausmą. Medikų pagalbos neprireikė. Smurtauja ne pirmą kartą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 4);

- įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-9);

- 2016-08-23 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio T. K. tarnybiniame pranešime dėl galinio smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškė jog prisigėręs sūnus pradėjo juos mušti, grasino susidorojimu (b.l. 10-13);

- 2016-08-23 nukentėjusysis R. K. parodė, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini) jo sūnus. Trise su sūnumi ir sutuoktine V. K. gyvena žmonai priklausančiame, (duomenys neskelbtini). 2016-08-23 apie 18.50 val. buvo namuose, svetainėje. Į svetainę įėjo girtas sūnus E. K.. Jis papriekaištavo sūnui, kad jis pardavė jų skintus svogūnus, o pinigus pragėrė. E. K. po šių žodžių įpyko ir priėjęs prie jo vieną kartą rankos delnu sudavė jam smūgį į galvą, ties kairiu smilkiniu. Jie apsižodžiavo, tada sūnus vieną kartą rankos delnu vėl sudavė jam smūgį į galvą, ties dešinu smilkiniu ir rankomis stūmė jį ant stalo. Jis pabėgo iš kambario. Jam išbėgus iš kambario, sūnus pradėjo konfliktuoti su žmona V. K.. V. K. paskambino kitam sūnui D. K. pasakyti, kad brolis smurtauja, tačiau pokalbio metu E. iš žmonos telefoną atėmė. Jis su žmona išėjo į kiemą. Į kiemą išėjus sūnui, toliau vyko konfliktas. Žmonai, kieme plaunantis rankas, E. priėjo prie jos, abiem rankomis sugriebė jai už kaklo, ir spaudė bei lenkė jos galvą ties indu su vandeniu. E. rėkė, kad užpils vandenį jai ant galvos. Po to ją paleido. Jie pabėgo į kitą kiemą. Atvykus policijai, E. buvo sulaikytas. Dėl sūnaus veiksmų abu su žmona patyrė fizinį skausmą (b.l. 16).

- 2016-08-24 nukentėjusioji V. K. parodė, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini) , jos sūnus. Sūnus gyvena kartu su ja ir vyru R. K., (duomenys neskelbtini). Visi kartu veda bendrą ūkį. 2016-08-23 į namus grįžo neblaivus sūnus. Tuo metu ji kartu su vyru sėdėjo kambaryje prie stalo. Įėjus sūnui į kambarį, tarp jo ir vyro kilo žodinis konfliktas, kadangi sūnus pardavė jų augintus svogūnus be jų leidimo ir gautus pinigus išleido alkoholiui. Dėl tėvo išsakytų priekaištų sūnus supyko ir priėjęs prie tėvo, vieną kartą rankos delnu trenkė j am į galvos sritį. Įvyko žodinis konfliktas po ko sūnus dar kartą trenkė vyrui į galvos sritį. Po smūgių R. išbėgo į lauką, o ji skambino kitam sūnui D. prašydama jo pagalbos, kad iškviestų policijos pareigūnus. D. pasakė, kad E. smurtauja prieš tėvą. E. išgirdęs pokalbį, atėmė išjos rankų mobilaus ryšio telefoną. Ji išėjo į lauką, iš paskos atėjo ir E.. Jis ir toliau buvo agresyviai nusiteikęs juos keikė. Jai lauke plaunantis rankas, prie jos priėjo E. ir abejomis rankomis suėmęs ją už kaklo, pradėjo smaugti ir stumti link indo su vandeniu. Ji išsigando, pradėjo verkti. Šiek tiek palaikęs jos kaklą, paleido. Tuomet ji su vyru nubėgo į gretimai esantį kiemą ir iš vyro telefono dar kartą paskambino sūnui D. paklausti, ar iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvykus pareigūnams, E. buvo sulaikytas. Dėl sūnaus veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo sūnų nubausti įstatymų numatyta tvarka. Esant galimybei prašo sūnui skirti įpareigojimus gydytis nuo alkoholizmo (b.l. 19-21 );

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu 2016-08-23 d. 20.02 val. E. K. nustatytas 3,15 promilių girtumas (b.l. 44).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Visi aukščiau išvardinti veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo E. K. visišku prisipažinimu, kitais įrodymais kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad E. K. 2016-08-23 apie 18 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo šeimos narius - tėvą R. K. ir motiną V. K. sukėlė jiems fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl BK 38 str. taikymo

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja prašo taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 str. nuostatas ir atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nagrinėjamu atveju E. K. įtariamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl jo kaltu prisipažino, su nukentėjusiaisiais, kurie žalos atlyginimo nereikalauja, susitaikė. Šios aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalyje ir tos dalies 1–3 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.

Tačiau byloje liko nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad nusikaltimą padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvadą dėl šios sąlygos buvimo galima padaryti tik įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje 2K-77/2012) ir su kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-550/2005, 2K-565/2012).

Nustatyta, kad E. K. fizinį smurtą savo šeimos narių atžvilgiu naudoja ne pirmą kartą, praeityje jau teistas už analoginį smurtinį nusikaltimą – fizinio skausmo sukėlimą savo tėvams. Abu nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, išvadų dėl savo veiksmų nepadarė, todėl, nėra pagrindo manyti, kad E. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. O nenustačius ir vienos iš BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų aptariamoje normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. negali būti taikomas.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. K. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę –dirbantis (b. l. 27), teistas (b.l. 30-39), baustas administracine tvarka (b.l. 40-43), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.45), nuo 2007-02-06 registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2016-08-24 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-645/2016 konstatuota, kad E. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 50).

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padaryta nusikalstama veika nesunki, dirbantis, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Taip pat, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narius – tėvus, kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, E. K. išbūtas laikiname sulaikyme.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant E. K. gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-23 iki 2016-08-25 (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.