- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2-4569-1022/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00874-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Juta Kareivė, Algimantas Ruginis
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus Akmenės rajono savivaldybėje atstovui Audriui Klišauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. V. (iki ištuokos M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei, prašydamas (1) pakeisti 2018 m. sausio 3 d. Telšių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/2018 ir nepilnamečio sūnaus L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu P. M.; (2) priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. M., išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės; (3) nustatyti, kad ieškovas P. M. neturi pareigos mokėti lėšų sūnaus L. M. išlaikymui nuo 2018 m. gegužės 22 d.; (4) priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. M. išlaikymo įsiskolinimą už 1 mėnesį ir 20 dienų – 329,00 Eur (200,00 Eur + 200/31x20), nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 5) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. sausio 3 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/2018, bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta P. M. ir R. M. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi nepilnamečio sūnaus L. M. gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. M. ir nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui tėvas P. M. kas mėnesį mokės periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur. Šiuo metu yra pasikeitusi padėtis – sūnus L. M. nuo 2018 m. gegužės 22 d. gyvena su juo, nes motina šiuo metu neturi galimybės sūnaus auginti ir prižiūrėti dėl to, kad turi rimtų psichikos sutrikimų ir atsisako gydytis. Sūnus nori gyventi su tėvu ir nenori grįžti pas savo mamą. Ieškovas nurodė, kad sūnui jo namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui, auklėjimui ir vystymuisi. Sūnus turi atskirą kambarį, visas jam reikalingas priemones. Kol sūnus gyveno su mama, ieškovas teikė išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, skolų neturėjo. Kadangi nuo 2018 m. gegužės 22 d. sūnus gyvena kartu su juo, sūnaus išlaikymui yra reikalingos nuolatinės išlaidos, kurios per mėnesį sudaro 400,00 Eur, iš kurių apie 160,00 Eur maistui, 50,00 Eur drabužiams, 20,00 Eur vaistams ir vitaminams, 20,00 Eur higienos priemonėms, 40,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 110,00 Eur laisvalaikiui, mokymosi priemonėms ir kt. Ieškovo teigimu, sūnui gyvenant su juo, atsakovė turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir mokėti po 200,00 Eur, kaip ir buvo priteista ankstesniu teismo sprendimu iš jo (t. 1, e. b. l. 20–22).
Atsakovė R. V. (M.) atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė (t. 1, e. b. l. 102-103).
Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, jog vadovaujantis įstatymo įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą, atsakovės pateiktą skyriui paaiškinimą dėl vaiko laikino apsigyvenimo kartu su tėvu P. M., taip pat paties nepilnamečio L. M. išreikštą norą gyventi su tėvu P. M., mano, jog ieškovo patikslintas ieškinys atitinka nepilnamečio L. M. interesus (t. 1, e. b. l. 54–55).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovas P. M. palaikė visus reikalavimus patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, motyvais ir argumentais, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, t. y. prašė iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. M., išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės ir dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo atitinkamai sumažinti prašomą priteisti įsiskolinimo sumą. Ieškovas nurodė, jog dar iki santuokos nutraukimo žodiniu susitarimu buvo pasidalinę gyvenamąjį namą, antrame aukšte gyveno buvusi žmona su sūnumi, o pirmame namo aukšte – jis. 2018 m. gegužės 22 d. atsakovė atsisakė savo sūnaus ir liepė sūnui kraustytis gyventi pas jį. Sūnui pradėjus gyventi su juo pirmame namo aukšte, atsakovė vaiku nesirūpino, išlaikymo neteikė, o 2018 m. rugpjūčio 13 d. išsikraustė iš namo visiškai, nenurodydama priežasčių. Kokiomis sąlygomis šiuo metu gyvena atsakovė, jam nežino. Ieškovo teigimu, atsakovė po išsikraustymo kelis kartus buvo atvykusi į namus, tačiau ne dėl sūnaus, o dėl daiktų išsivežimo. Sūnui kartais paskambina, tačiau labai retai. Sąlygos vaikui pas jį gyventi yra geros, jis ir toliau nori rūpintis vaiku. Prašoma priteisti išlaikymo suma grindžiama tuo, kad būtent tokia pinigų suma reikalinga vaiko poreikiams tenkinti. Sūnus neturi specialiųjų poreikių, sveikatos problemų, lanko Saulėtekio progimnazijos, 8 klasę. Papildomos užklasinės veiklos nelanko. Vaiko pinigų jis negauna, nes turbūt tuos pinigus gauna atsakovė, tačiau vaiko poreikiams jų neišleidžia. Komunalinius mokesčius už jų bendrą nekilnojamąjį turtą moka jis vienas, atsakovė galimai moka tik bankui tam tikrą pinigų sumą, bet patvirtinti to negali. Per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki šiol, atsakovė visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo nei pinigais nei kitokia nepinigine išraiška. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą ir jo mėnesines pajamas sudaro 600 – 700 Eur. Jo turtą sudaro pusė gyvenamojo namo, motoroleris ir automobilis, tačiau automobiliu naudojasi jo buvusi žmona. Jis pats sveikatos problemų neturi, tačiau jo buvusi žmona turi psichinių sveikatos problemų. 2016 metais ji buvo psichiatrinėje ligoninėje. Dėl to, kad buvusi žmona elgiasi keistai, ir pats jų sūnus nuolat skųsdavosi, sakydamas, kad mama tik maldų klausosi ir piešia įvairius keistus paveikslus. Anot ieškovo, atsakovė, be jokio pagrindo nuolat kviečia policijos pareigūnus, provokuoja konfliktus. Jam atrodo, kad sūnus nesidžiaugia, kad mama atvažiuoja, nes atvažiavusi ji tik mėto baldus ir verčia namus. Per vasarą sūnus buvo išvykęs pas brolius į Angliją, bilietus nupirko broliai, o draudimu pasirūpino jis. Paaiškino, kad jokioje įskaitoje dėl alkoholio vartojimo nėra įrašytas ir jokių kitų problemų neturi – neteistas, administracine tvarka nebaustas. Iki kol sūnus gyveno su motina, vaikui išlaikymą teikė, jokių skolų neturėjo, sūnui pradėjus gyventi su juo, priteisto išlaikymo atsakovei nemokėjo, nepaisant to, kad sūnus gyveno su juo ir jis vaiką išlaikė vienas, atsakovė vaikui išlaikymo neteikė, ji, kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Juta Kareivė palaikė visus ieškovo patikslintus reikalavimus patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, motyvais ir argumentais, prašė ieškovo patikslintus reikalavimus tenkinti visa apimtimi bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovės teigimu, pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė šiuo metu neturinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir prižiūrėti. Pažymėjo, jog atsakovė dėl visko kaltina ieškovą, tačiau pati jokių pastangų dėl tinkamų sąlygų vaikui sudarymo nedaro. Šalių sūnus L. M. nuo 2018 m. gegužės 22 d. gyvena su tėvu, vaikas išreiškė norą ir toliau gyventi su tėvu. Taip pat ir išvadą duodančios institucijos atstovo pateikta išvada patvirtina, kad vaikas gerai jaučiasi šiuo metu, jo psichologinė būklė pasikeitusi į gerą. Anot atstovės būtina įvertinti tai, kad atsakovė turi psichologinių problemų, jai yra diagnozuoti sutrikimai, tačiau ji tai neigia. Svarbu ir tai, kad atsakovė šiuo metu neturi darbo ir net nebando įsidarbinti, registruota darbo biržoje. Be to, ieškovas nuo pat pradžių bandė spręsti situaciją taikiai, sutiko su galimybe taikyti mediaciją, ar susitarti taikiai kitais būdais, tačiau atsakovė vengė teigdama, kad to neįmanoma padaryti.
Teismo posėdyje atsakovė R. V. su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas nepajėgus tinkamai pasirūpinti sūnumi. Santuokoje su ieškovu jie pragyveno daugiau nei trisdešimt metų ir per tą laikotarpį jis visiškai nesirūpino vaikų auklėjimu ir ugdymu. Nutraukus santuoką, sūnaus L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Tačiau 2018 m. gegužės mėnesį, dėl nuolatinių konfliktų su ieškovu, ji pati paprašė sūnaus, kad jis apsigyventų pas savo tėvą pirmame namo aukšte esančioje svetainėje. Tačiau tuo metu ji sūnumi rūpinosi, jį prižiūrėjo, slaugė sergantį. Pagrindinis tikslas vaikui laikinai pagyventi pas tėvą buvo su tikslu ramiau sulaukti vasaros atostogų, kurių metu buvo suplanuotas vaiko išvykimas į užsienį pas brolius. Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini), savo mirusios pusseserės sūnaus name, kuriame sąlygos nėra tinkamos vaikui. L. nesivežė į kitą vietą dar ir dėl to, kad artėjo rugsėjo pirmoji, ir tai būtų buvusi trauma sūnui. Sūnui gyvenant su tėvu palaikė sūnų morališkai, nuolat su juo bendravo, susiskambindama telefonu. Šiuo metu ji gyvena tikrai pakankamai prastomis sąlygomis – vienas kambarys, vanduo lauke, tualetas kambaryje, atstumas iki (duomenys neskelbtini) apie 20 km. Atsakovės teigimu, šiandieninės jos gyvenimo sąlygos nėra tinkamos vaikui augti ir ji negalėtų suteikti tinkamų sąlygų savo vaikui. Gyventi su vaiku galėtų tik tuo atveju, jei buvęs vyras suteiktų sąlygas jiems kartu gyventi jų bendruose namuose. Mano, kad prašoma priteisti 150,00 Eur suma per mėnesį yra per didelė. Vaikui per mėnesį užtektų bendros 200,00 Eur sumos, t. y. po 100,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Pripažino, kad teismo sprendimu priteista 200,00 Eur suma iš tėvo buvo gal kiek per didelė ir ne iki galo paskaičiuota. Šiuo metu ji niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje. Nuo lapkričio mėnesio jai bus mokama apie 260,00 Eur išmokos suma. Paaiškino, kad nedirba jau 2 metus, o šis laikotarpis užsitęsęs dėl skyrybų, problemų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir gal pačios neužtikrintumo. Iki šiol gyveno iš lėšų, kurias gaudavo iš darbo biržos, taip pat jai finansiškai padėdavo ir padeda jos suaugę sūnūs, gyvenantys Anglijoje. Nurodė, kad problemų dėl sveikatos neturi, vaistų jai paskirta nebuvo, todėl nemano, kad yra kažkokios rimtos problemos. Tam tikrais gyvenimo epizodais turėdavo problemų, bet dėl to pati savanoriškai kreipdavosi į gydymo įstaigas, tačiau psichikos sveikatos problemų šiuo metu neturi. Dėl diagnozių problemų nemato ir nemano, kad jos turi įtakos tinkamu rūpinimusi vaiku. Dėl to, kad susitikus su vaiku, pastarasis neprašė gyventi kartu, pykčio nelaiko. Mano, kad taikus ginčo sprendimas šiuo konkrečiu atveju nebūtų galimas, nes susikalbėti su buvusiu vyru neįmanoma. Nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio priteisto laikino išlaikymo vaikui neteikė, nes jos pačios sunki padėtis.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Algimantas Ruginis nurodė, kad nesant galimybės šalims sutarti taikiai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, akivaizdu, kad teismas remsis paties nepilnamečio vaiko išreikštu pageidavimu gyventi su tėvu ir institucijos teikiančios išvadą pateikta nuomone. Šiuo atveju, didžiausias klausimas yra dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Nors ir sutinkama su tuo, kad tėvai privalo abu vienodai išlaikyti savo vaikus, tačiau akivaizdu, kad šiai dienai atsakovė nėra pajėgi sūnaus išlaikymui skirti po 150,00 Eur. Atsakovė nedirba, artimiausiu metu jai bus pradėta mokėti nedarbo išmoka, tačiau ji laikina, o ir jos dydis ne toks, kad būtų galimybė mokėti prašomą sumą. Svarbu pažymėti, kad Akmenės rajone nėra didelės darbo pasiūlos, o ir atsakovės amžius nėra itin pageidaujamas darbo rinkoje. Mano, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui atsakovė gebėtų, o ir sūnaus poreikiai būtų patenkinti priteisus 100,00 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, tai mano, kad jis nepagrįstas, nes L. M. birželio mėnesį išvyko pas savo brolius į Angliją, ten gyveno du mėnesius ir per tą laikotarpį ieškovas neteikė savo sūnui išlaikymo, nes L. visiškai išlaikė jo suaugę broliai.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeima Tarnybai iki 2018 m. gegužės mėn. nebuvo žinoma. Apie šeimą sužinota tik gavus Akmenės rajono policijos komisariato pranešimą apie galimai įvykusį konfliktą tarp P. M. ir R. V. (M.), kuris nepasitvirtino. Gegužės mėnesį buvo gauti dar du pranešimai, susiję su šalių tarpusavio konfliktais, tačiau ir šiais atvejais pažeidimų nebuvo nustatyta. Dar vėliau, rugpjūčio mėnesį buvo gautas P. M. pranešimas dėl namuose išmėtytų daiktų. Visais atvejais buvo bendrauta su nepilnamečiu L. M. ir buvo pastebėta, kad bendraujant su vaiku pirmais atvejais (gegužės mėnesį) ir tuomet, kai vaikas gyveno su tėčiu, kuomet mama jau negyveno kartu su jais, vaiko elgesys buvo pasikeitęs kardinaliai. Sprendžiant šeimos konfliktines situacijas gegužės mėnesį, vaikas buvo pakankamai uždaras, užsisklendęs ir nelinkęs daug kalbėti. Akcentuodavo mamos draudimus, jos keistus religinius ypatumus. Šiuo metu bendraujant su vaiku pastebima, kad vaikas atviresnis, labiau bendraujantis, turi savo laisvalaikį, bendrauja ir susitinka su draugais. Atkreiptinas dėmesys, kad piktumo mamos atžvilgiu vaikas neturi, jis ją tikrai myli, o paprašytas detalizuoti, kodėl nenori gyventi su mama, šio klausimo nenori aptarinėti. Vaikas išreiškė pageidavimą gyventi su tėvu savo priprastoje aplinkoje kuri jam gerai pažįstama, kur jo draugai ir mokykla. Vaiko nuomonė aiški ir konkreti – jis nori gyventi su tėčiu. Būtent dėl to ir gegužės 22 d. jis apsigyveno su tėčiu. Šiuo konkrečiu atveju, būtent mamos požiūris ir elgesys yra nenuspėjami. Bandant spręsti jų šeimos konfliktines situacijas, buvo bandoma rasti įvairių galimybių išspręsti situaciją, tačiau jų nepavyko rasti. Šiuo metu atsakovės gyvenimo sąlygos nėra tinkamos. Name, kuriame gyvena atsakovė yra du kambariai. Viename gyvena atsakovė, kitame – A. D., su kuriuo atsakovė turėjo šiokių tokių nesutarimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pakeitus nepilnamečio gyvenamąją vietą, t. y. jam apsigyvenus su mama ten, kur ji gyvena dabar, vaikui pasikeistų ne tik gyvenamoji aplinka, bet ir draugai, mokykla, o ir gyvenimo sąlygos būtų prastesnės nei iki šiol. Tarnyba neturi jokių duomenų apie tai, kad ieškovas piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų bet kokiomis aplinkybėmis užfiksuotas jo neblaivumas. Akivaizdu, kad dabartinėje situacijoje, kuomet šalys negali taikiai susitarti, ir atsakovė yra linkusi gyventi savo dabartinėje gyvenamojoje vietoje, kurioje buitinės sąlygos yra ženkliai prastesnės ir neatitiktų vaiko poreikių, be to, ten gyvena ir pašalinis asmuo, kuris turi savitą požiūrį į tam tikras religines tematikas, manytina, kad vaiko interesus labiausiai atitiktų situacija, kuomet vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo tėvu – P. M.. Dėl 150,00 Eur dydžio išlaikymo priteisimo, manytina, kad tokia suma leistų bent minimaliai patenkinti vaiko poreikius ir nors teismų praktika formuojama kitokia, tačiau atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį manytina, kad tai nepažeistų vaiko teisėtų interesų ir lūkesčių. Ieškovo gyvenamojoje vietoje per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės iki šios dienos buvo lankytasi 5 –10 kartų. Nei kartą nebuvo rastas neblaivus, o dažniausiai buvo randamas dirbantis savo kiemo garaže.
Teismo nustatytos aplinkybės
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/2018 nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarties 4 punktu šalių nepilnamečio vaiko L. M. gim. 2004 m. kovo 15 d., gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko mama R. M., o 5 punktu nustatyta, kad P. M. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus L. M. išlaikymui iki berniuko pilnametystės periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėti po 200,00 Eur ( t 1. e. b. l. 7–10). Šalių nepilnametis sūnus L. M. nuo 2018 m. gegužės 22 d. gyvena su ieškovu pirmame gyvenamojo namo aukšte, adresu, (duomenys neskelbtini), kuriame ir deklaruota jų gyvenamoji vieta (e. b. l. 13, 54-55). Iš 2018 m. gegužės 23 d. atsakovės paaiškinimo matyti, kad atsakovė 2018 m. gegužės 22 d. pati nusprendė, jog jos sūnus L. M. laikinai turi gyventi su savo tėvu P. M., dėl tarp jos ir buvusio vyro vykstančių nuolatinių konfliktų dėl nepasidalinto turto ir gyvenamosios patalpos (t. 1, e. b. l. 60). 2018 m. gegužės 23 pakartotiniame šeimos aplankymo akte Nr. AI-83(19.34) nurodyta, kad apsilankymo metu L. gyveno pirmame namo aukšte pas tėvą. Vaiko kambarys švarus, tvarkingas, yra visi būtiniausi daiktai. L. teigimu jis saugus, jaučiasi gerai, neišgyvena dėl to, kad mama jam liepė išsikraustyti pas tėtį į pirmą aukštą, tačiau su mama šiomis dienomis nesikalba. Su tėčiu tarpusavio santykiai yra artimi, darnūs, todėl vaikas išsakė nuomonę, kad ateityje norėtų likti gyventi su tėčiu (t. 1, e. b. l. 59). Savo 2018 m. spalio 22 d. paaiškinime nepilnametis L. M. nurodė, kad 2018 m. gegužės 22 d. mamai paklausus, su kuo jis norėtų gyventi, jis atsakė, kad nori gyventi su tėčiu. Tuomet mama jam ir liepusi persikraustyti pas tėtį. Paaiškinime vaikas nurodė, jog su mama nenori gyventi, nes ji kiekvieną dieną klausosi bažnytinių mišių ir tai jam trukdo. Taip pat nurodė, kad mama jam viską draudžia. Vaikas išreiškė norą gyventi pas tėtį, nes čia yra jo draugai, mokykla, o jo mama gyvena kaime. Nurodė, kad šį sprendimą jis priėmė savarankiškai (t. 2, e. b. l. 9).
Šalies argumentai
Ieškovas nuo 2018 m. gegužės 31 d. vykdo individualią veiklą, ieškovo teigimu, jo pajamas sudaro gaunamos lėšos už vykdomą veiklą, kurios per mėnesį vidutiniškai sudaro 600-700 (t. 1, e. b. l. 101, 120). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir 2018 m. sausio 3 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/2018 bendru sutuoktinių sutikimu nutraukus santuoką tarp P. M. ir R. V. (M.), santuokos metu įgytas turtas: 0,0632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiti kiemo statiniai); 0,0630 ha žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį atiteko P. M. ir R. V. (M.). Kelių transporto registro duomenimis ieškovo vardu registruotos transporto priemonės: „Opel Vectra-B-Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); „Peugeot MTC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 171-180).
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, šiuo metu ji gyvena nuomojamame būste, (duomenys neskelbtini), nuomojasi vieną kambarį, vandens namuose nėra, atstumas iki (duomenys neskelbtini) apie 20 km, buities sąlygos prastos. Atsakovė nedirba, registruojasi darbo biržoje (t. 1, e. b. l. 121, t. 2., e. b. l. 13). Atsakovės pajamas sudaro išmoka vaikui – 30 Eur, priteistas išlaikymas vaikui, pilnamečių vaikų pervedamos lėšos (t. 2, e. b. l. 10-14). Kelių transporto registro duomenimis atsakovės vardu registruota transporto priemonė „Opel Kadett“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 171-172). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir 2018 m. sausio 3 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/2018 bendru sutuoktinių sutikimu nutraukus santuoką tarp P. M. ir R. V. (M.), santuokos metu įgytas turtas: 0,0632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiti kiemo statiniai); 0,0630 ha žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį atiteko R. V. (M.) ir P. M.. Taip pat R. V. (M.) vardu sudaryta panaudos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 48–50). Iš 2018 m. birželio 19 d. medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo matyti, kad atsakovė psichikos sveikatos centre lankėsi 2006 m. kai buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, apsilankymo metu, paskirtas gydymas. 2016 m. gruodžio mėnesį buvo stacionarizuota į ŠPL ūmių būsenų skyrių, kuriame išbuvo 3 dienas dėl manijos su psichozės simptomais, tačiau iš stacionaro išrašyta, nes atsisakė gydymo. 2018 m. gegužės mėnesį diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 386 šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas yra tarp diagnozių, kurioms esant asmuo negali būti paskirtas vaiko globėju (rūpintoju) (t. 1, e. b. l. 58). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės raštas patvirtina, kad R. V. (M.) yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre, nustatytos diagnozės – manija su psichoziniais simptomais (t. 2, e. b. l. 6)
Motyvuojamoji dalis
Aplinkybių teisinis įvertinimas
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kilus ginčui dėl tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/2018 nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarties 4 punktu šalių nepilnamečio vaiko L. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko mama R. M.; o 5 punktu nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymui iki vaiko pilnametystės tėvas P. M., kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokės po 200 Eur.
Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/2018 nustatytą nepilnamečių vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu. Ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina pasikeitė faktinė situacija ir nuo 2018 m. gegužės 22 d. šalių sūnus gyvena su tėvu, vaikas išreiškė norą ir toliau likti gyventi su tėvu, o atsakovė dabartiniu metu tiek dėl savo sveikatos būklės bei turtinės padėties negali tinkamai užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų. Ieškovė su ieškiniu nesutiko motyvuodama tuo, jog atsakovas negebės tinkamai pasirūpinti sūnumi.
Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų, Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovo paaiškinimų bei pateiktų rašytinių duomenų visumos, teismas sprendžia, kad nustatyti objektyvūs pokyčiai, turintys reikšmės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui. Nustatyta, jog nuo 2018 m. gegužės 22 d. šalių sūnus L. M. gyvena su ieškovu, kuris sūnumi visapusiškai rūpinasi ir jį išlaiko, o atsakovė, vaikui apsigyvenus su ieškovu, vaiku rūpinasi tik teikdama patarimus, tačiau pareigos išlaikyti vaiką nevykdo, pakeitė savo gyvenamąją vietą, šiuo metu gyvena nuomojamajame būste, kuriame nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi.
Byloje pateiktų įrodymų visuma, patvirtina, jog ieškovas vaikui sudarė tinkamesnes sąlygas gyventi, šalių sūnus gyvena su ieškovu jau nuo 2018 m. gegužės 22 d., ieškovas rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra ir auklėjimu. Duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą, netinkamą ieškovo elgesį, galintį žaloti vaiką, ieškovo žalingus pomėgius, įpročius, nėra. Priešingai, iš 2018 m. gegužės 23 šeimos aplankymo akto Nr. AI-83(19.34) matyti, kad apsilankymo metu šalių sūnus L. gyveno pirmame namo aukšte pas tėvą. Vaiko kambarys švarus, tvarkingas, yra visi būtiniausi baldai ir daiktai. Vaiko teigimu jis saugus, jaučiasi gerai, neišgyvena dėl to, kad mama jam liepė išsikraustyti pas tėtį į pirmą aukštą, tačiau su mama šiomis dienomis nesikalba. Su tėčiu tarpusavio santykiai yra artimi, darnūs, vaikas išsakė nuomonę, kad ateityje norėtų likti gyventi su tėčiu (t. 1, e. b. l. 59). Išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimais, duomenų apie tai, kad ieškovas piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų bet kokiomis aplinkybėmis užfiksuotas jo neblaivumas, nėra. Ieškovo gyvenamojoje vietoje per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės iki šios dienos buvo lankytasi 5 –10 kartų, ieškovas visada buvo blaivus, dažniausiai buvo randamas dirbantis savo kiemo garaže. Atsakovės argumentai, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, negeba tinkamai pasirūpinti vaiku, yra neįrodyti. Ieškovo didesnes pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą rodo tai, kad ieškovas nuo 2018 m. gegužės 31 d. vykdo individualią veiklą, turi nuolatines pajamas, kurios per mėnesį vidutiniškai sudaro 600 -700 Eur, ieškovas rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, vaiko mokslais, jo laisvalaikiu, kas rodo tinkamą tėvo dėmesį bei rūpinimąsi sūnumi. Be to, šalių sūnus tiek gyvenant su motina, tiek su tėvu, gyvena tame pačiame name, tik skirtinguose namo aukštuose, todėl laikytina, jog ieškovo gyvenamoji aplinka yra įprasta nepilnamečiam vaikui, jis prie jos pripratęs, joje jaučiasi saugiai, gerai sutaria su ieškovu. Šios aplinkybės teismo įsitikinimu, pagrindžia aplinkybę, kad vaiko interesai yra tinkamai užtikrinami jam gyvenant su ieškovu, vaikas gyvena užtikrintoje saugioje aplinkoje. Tuo pačiu byloje atskleistos aplinkybės, surinki įrodymai patvirtina, kad atsakovė dabartinėje situacijoje neturi galimybių sudaryti vaikui tinkamų sąlygų, būtinų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. ji gyvena nuomojamame būste (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad šiuo metu, jos laikinoje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nuomojamame name, kuriame nuomojasi vieną kambarį, nėra tinkamų sąlygų vaikui augti. Pažymėtina, kad būtent atsakovė inicijavo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą su ieškovu, šią aplinkybę patvirtina atsakovės 2018 m. gegužės 23 d. paaiškinimas Vaiko teisių apsaugos skyriui, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė 2018 m. gegužės 22 d. nusprendė, kad jų sūnus L. laikinai turi gyventi su tėvu, dėl nesibaigiančių nuolatinių jų su ieškovu tarpusavio konfliktų (t. 1, e. b. l. 60). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės norą ir siekį susigrąžinti sūnų, jos paaiškinimais ji gebėtų tinkamai pasirūpinti vaiku su sąlyga, jei ieškovas sudarytų jai tinkamas sąlygas gyvenamajame name, tačiau pati realių veiksmų nesiima, elgiasi pasyviai. Atsakovė pripažino aplinkybę, kad nuo 2018 m. gegužės 22 d., po sūnaus faktinio apgyvenimo tėvui priklausančio gyvenamojo namo pirmame aukšte, vaikui materialinio išlaikymo neteikė, taip pat nemokėjo vaikui ir teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo. Jos rūpinimasis vaiku iki gyvenamosios vietos pakeitimo, apsiribojo patarimų vaikui teikimu, maisto pagaminimu, o jai pakeitus gyvenamąja vietą, su vaiku bendraudavo tik telefonu. Toks atsakovės elgesys vaiko atžvilgiu leidžia abejoti tuo, kad atsakovė žino ir supranta kasdienius vaiko poreikius. Kita vertus, atsakovės sveikatos būklė ir jai diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, kelią pagrįstų abejonių dėl atsakovės gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku. Atsakovės elgesys ir veiksmai po šalių sūnaus apgyvendinimo nerodo jokios aktyvios atsakovės iniciatyvos siekiant pasirūpinti vaiku, ji pati savarankiškai gyvenimo perspektyvų nekuria, vis dar nežino, kur ji pati gyvens ateityje, iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog priklausomai nuo teismo sprendimo dėl nagrinėjamo ginčo, ji ketina arba grįžti į šalims priklausantį gyvenamąjį namą, ar vykti gyventi į užsienį pas pilnamečius vaikus. Atsakovės motyvacijos nebuvimą siekiant spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, nurodant, kad siekiant spręsti šalių šeimos konfliktines situacijas, buvo bandoma rasti įvairių galimybių išspręsti situaciją, tačiau atsakovė nebuvo linkusi taikai spręsti susidariusią situaciją, nelinkusi bendradarbiauti. Atsakovė niekur nedirba, pati išlaikoma jos pilnamečių vaikų, gyvenančių užsienio valstybėje, jokių objektyvių paaiškinimų dėl pastangų bei siekio susirasti darbą, nenurodė. Atsakovė neįrodė, jog nori ir gali tinkamai pasirūpinti sūnumi (CPK 178, 185 straipsniai). Bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina neužtikrina vaiko interesų, atsakovė neturi galimybės tinkamai rūpintis vaiku, aplinka, kurioje šalių sūnus turėtų gyventi dabartinėje situacijoje visiškai neatitinka vaiko interesų. Galimai ateityje situacija pasikeis, tačiau šiuo metu teismas daro vienareikšmę išvadą, kad ieškovo gyvenamoji vieta vertintina, kaip geriau atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus bei reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas.)
Sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti ir į vaiko norus. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko nuomonės išklausymo, laikė, kad paties nepilnamečio vaiko apklausti teismo posėdyje nėra būtinybės, ir pavedė tai atlikti kompetentingai institucijai Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams.
Byloje yra pateikta Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išklausyta vaiko nuomonė dviem raštais: 2018 m. gegužės 23 d. nepilnametis L. nurodė, kad su tėčiui tarpusavio santykiai yra artimi darnūs, todėl ateityje norėtų likti gyventi su tėčiu nori gyventi su tėte, nes jį myli labiau (t. 1, e. b. l. 59.); Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistui A. Klišauskui 2018 m. spalio 22 d papildomai apklausiant vaiką teismo pavedimu, vaikas taip pat nurodė, kad nori likti gyventi pas tėvą, nes čia jo draugai, mokykla, tėvas juo rūpinasi. Mama myli, tačiau su mama nebenori gyventi, nes ji kiekvieną dieną klauso mišių ir tai jam trukdo, viską draudžia. (2 t., b. l. 9.). Teismo posėdyje Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino, kad vaiko nuomonė nepasikeitė, jis bendravo su vaiku kelias dienas iki teismo posėdžio vaiko gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko tėvui ir šis dar kartą patvirtino, kad tikrai nori gyventi su tėčiu. Pažymėjo, kad vaiko elgesys apsigyvenus su ieškovu, bei išsikėlus atsakovei, pasikeitė kardinaliai, tai yra sprendžiant šeimos konfliktines situacijas gegužės mėnesį, vaikas buvo pakankamai uždaras, užsisklendęs ir nelinkęs daug kalbėti, akcentuodavo mamos draudimus, jos keistus religinius ypatumus. Šiuo metu bendraujant su vaiku pastebi, kad vaikas atviresnis, labiau bendraujantis, turi savo laisvalaikį, bendrauja ir susitinka su draugais. Todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad vaikas aiškiai išreiškia savo norą gyventi su tėčiu, jo nuomonė per visą bylos nagrinėjimą buvo nuosekli. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindo manyti, kad šis vaiko noras kaip nors suformuotas, įteigtas ar pagrįstas netikrovišku situacijos suvokimu.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Todėl teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio L. M. nuomonė neprieštarauja jo interesams ir atsižvelgia į ją spręsdamas kilusį tarp tėvų ginčą.
Atsakovė nepaneigė, kad pas atsakovą yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir vystytis.
Svarbu pažymėti, kad šalių sūnus savo nuomonėje nurodė kad myli mamą, tačiau su mama nenori gyventi, nori gyventi su tėvu, kuris juo rūpinasi, be to, čia jo draugai, mokykla, o tai pavirtina, kad vaiko bendravimas su ieškovu, jo aplinka vaikui kelia teigiamas emocijas. Institucijos, ginančios vaikų interesus, ištyrusios abiejų tėvų galimybes ir gebėjimus užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, padarė išvadą, kad vaiko tėvas gali užtikrinti vaikui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas nei tas, kokios būtų vaikui gyvenant su motina.
Įvertinus šalių gyvenamąją vietą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, šalių elgesį, motyvaciją, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečiam sūnui aplinkos stabilumą, saugumą, vengiant papildomo psichologinio vaiko traumavimo, ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/20018, keistina, ir nepilnamečio L. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, keičiantis vaiko interesams gali keistis ir vaiko gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, nes skyrium gyvenantis tėvas, motina iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Dėl išlaikymo priteisimo.
CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovas, su kuriuo šiuo metu nuo 2018 m. gegužės 22 d. gyvena nepilnametis sūnus, jį išlaiko vienas, nes atsakovė išlaikymo sūnui neteikia. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui iš atsakovės priteisimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/2018, kuriuo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys buvo sutarusios, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga per mėnesį skirti 400,00 Eur ir po 200,00 Eur prisidėti prie vaiko išlaikymo buvo įsipareigojęs ieškovas (1 t., b. l. 7-10.). Ieškovas, teismo posėdžio metu patikslindamas ieškinio reikalavimus prašo priteisti iš atsakovės po 150,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovės nuomone, išlaikymo dydis po 150 Eur yra per didelis, dėl sunkios savo turtinės padėties, nedarbo, ir tokio dydžio išlaikymo vaikui negali teikti. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog galėtų teikti 100,00 Eur išlaikymą per mėnesį, tačiau nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra reikalinga mažesnė, nei ieškovo nurodoma 300,00 Eur suma per mėnesį, teikiama abiejų tėvų (CPK 178, 185 straipsniai).
Teismas atsakovės poziciją vertiną kritiškai kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu atsakovės prašomas nustatyti mažesnis nei 150 Eur išlaikymas per mėnesį vaikui neužtikrintų vaiko net minimalių poreikių patenkinimo, todėl mažesnis nei 150 Eur išlaikymo dydis vaikui laikytinas neadekvačiu, nes vaikas turi ne tik patenkinti savo minimalius ir fiziologinius poreikius, tačiau jam taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių jų turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Iš byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų matyti, jog šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė, įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovas vykdo individualią veiklą ir gauna nuolatines jo teigimu 600-700 Eur mėnesines pajamas, tuo tarpu atsakovė nedirba, gyvena iš vaiko gaunamų pinigų ir pilnamečių vaikų jai teikiamo išlaikymo, šalys turimus įsipareigojimus kreditoriams vykdo solidariai, abu turi po lygias dalis nekilnojamojo turto, turi kilnojamojo turto. Pažymėtina, kad sprendimo dėl santuokos nutraukimo metu šalių turtinė padėtis be kita ko, iš esmės buvo tokia pati. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti vaikui išlaikymą, gaunamos tik minimalios pajamos ar darbo neturėjimas negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą, todėl atsakovei tinkamai neprisidedant prie vaiko išlaikymo neabejotinai būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Pažymėtina, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, kuris privalo užtikrinti vaiko materialiuosius poreikius, kasdienę priežiūrą, auklėjimą, tinkamą laisvalaikio praleidimą ir pan. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad jos darbingumo lygis yra sumažėjęs, todėl ji negali nuolat dirbti ar dirbti konkretaus darbo, taip pat, jog ji dėjo pastangas susirasti (geriau apmokamą ar papildomą darbą), tačiau jai to dėl subjektyvių (pvz., konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pvz., amžiaus) aplinkybių nepavyko padaryti.
Nustačius šiai bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, sveikatos būklę, turimą nekilnojamąjį turtą turėtų galimybes teikti savo nepilnamečiui vaikui po 150,00 Eur dydžio išlaikymą, todėl vertintina, jog ji kaip vaiko motina neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti tinkamai vaiku. Tačiau ji turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vaiko tėvui. Vertinant ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikius, būtinas išlaidas jų normaliam vystymuisi užtikrinti, pastebėtina, kad jokių specialių poreikių, be būtinųjų išlaidų elementariems ir būtiniems poreikiams tenkinti (maistui, drabužiams, higienos prekėms, žaislams ir kt.), vaikas neturi.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti po 150,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis iš atsakovės, pagrįstas ir tenkintinas, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1007/2018, keistinas, priteisiant vaikui išlaikymą iš atsakovės po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2018 m. liepos 12 d. iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę ieškovui tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, 150 Eur išlaikymo dydžio suma vaikui yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu ir yra jo išlaikomas, o atsakovė išlaikymo vaikui neteikia, todėl išlaikymas iš atsakovės priteisiamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2018 m. liepos 12 d. Nustatant, kad nuo 2018 m. gegužės 22 d., vaikui apsigyvenus su ieškovu ir esant ieškovo išlaikomam, ieškovas pareigos mokėti sūnaus išlaikymo pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-161-1007/2018, neturi.
Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
Ieškovas, teismo posėdžio metu patikslinęs reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, prašo priteisti nepilnamečio sūnaus L. M. išlaikymo įsiskolinimą už 1 mėnesį ir 20 dienų, skaičiuojamą nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. liepos 12 d. – 247,00 Eur (150,00 Eur + 150/31 x 20 dienų). Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, atsakovė sūnaus išlaikymo prievolės nevykdė vaiko faktinio gyvenimo su ieškovu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 22 d. Atsakovė pripažino šios pareigos nevykdžiusi, dėl ko teismas yra įsitikinęs, jog išlaikymo vaikui atsakovė iš tiesų neteikė, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 1 mėnesį 20 dienų laikotarpį (CK 3.200 straipsnis).
Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, o atsakovė savo pareigos – teikti vaikui būtiną išlaikymą tinkamai nevykdė, ieškovo prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteistinas 247,00 Eur (150,00 Eur + 150/31 x 20 dienų) dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (CK 3.200 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-161-1007/2018 sustabdymo ir laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. M., gim. (duomenys neskelbtini), naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi sprendimas yra skubiai vykdytinas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 90 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (1 t., e. b. l. 5, 23) ir 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 185-187).
Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, tai iš atsakovės ieškovo naudai už reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priteistina 90 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teikdamas teismui ieškinį, ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Atsakovei 100 procentų atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų, žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas (96 straipsnis).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Ieškovę byloje atstovavo advokatė Juta Kareivė (1 t., e. b. l. 4), ir ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 150,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 185-187). Prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, t. y., iš atsakovės ieškovui priteistina 150 Eur suma advokato išlaidoms apmokėti.
Atsakovę byloje atstovavo advokatas Algimantas Ruginis (1 t., e. b. l. 73-74). Atsakovė R. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2.5-(NTP-2)-18-T-2219-13894 sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje pateikta šios tarnybos 2018 m. spalio 26 d. pažyma Nr. NTP-7-6483 apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, šių išlaidų suma sudaro 291,39 Eur (2 t., e. b. l. 24-25). Atsakovei, esant 100 procentų atleistai nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant atsakovę iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesudaro 3,00 Eur (Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259, 260, 268, 270, 301, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1611007/2018, nustatytą nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1611007/2018, priteistą išlaikymą iš P. M. ir priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimties eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 247,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. liepos 12 d.
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1611007/2018, nustatytą uzufrukto teisę ir nustatyti uzufrukto teisę ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. M..
Nustatyti, kad P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės 22 d., pareigos mokėti sūnaus L. M. išlaikymo pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-161-1007/2018, neturi.
Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-161-1007/2018 sustabdymą ir laikino išlaikymo po 150 Eur išieškojimą iš atsakovės R. V. nepilnamečio sūnaus L. M., gim. 2004 m. kovo 15 d., panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.