Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Genovaitei Eidukienei,

nepilnamečio nukentėjusiojo T. S. atstovei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajai specialistei Danguolei Repšienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. pakartotinai panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. metų laikotarpyje būdamas baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, 2018 m. gegužės 19 d. 20.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama neblaivus, kai nustatytas 2,33 promilių girtumas, nesugebėjo tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi T. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su savo neblaivia sutuoktine B. S., neužtikrino nepilnamečio vaiko teisės į ramią ir saugią aplinką, dėl ko nepilnametis vaikas T. S. nukentėjo, nes patyrė nesaugumo jausmą, emocinius išgyvenimus. Nepilnametis vaikas buvo paimtas iš šeimos ir apgyvendintas Žagarės socialinių paslaugų centre. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155, 3.165 straipsnių ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (galiojusio iki 2018 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje.

V. V. į teismo posėdį neatvyko. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri nustato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog V. V. pasirašytinai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį nustatytu laiku neatvyko, todėl byla išnagrinėta V. V. nedalyvaujant.

Rašytiniame paaiškinime V. V. prisipažino padaręs nusižengimą, nurodė, jog dėl įvykio labai gailisi, įsipareigojo ateityje nevartoti alkoholio ir užtikrinti tinkamą nepilnamečio sūnaus priežiūrą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad B. S. ir V. V. šeima yra įrašyta į rizikos grupėje esančių šeimų sąrašą. Tai jau antras kartas per metus, kai šeimoje esant neblaiviems sutuoktiniams kyla konfliktas, kurį matė nepilnametis sutuoktinių sūnus T. S.. V. V. būdamas neblaivus ir negalėdamas tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, todėl turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Nepilnamečio nukentėjusiojo T. S. atstovė Danguolė Repšienė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2018 m. gegužės 19 d. namuose tarp neblaivių sutuoktinių B. S. ir V. V. kilus konfliktui, jų nepilnametis sūnus T. S. iškvietė policijos pareigūnus. Nepilnametis buvo paimtas iš šeimos ir apgyvendintas Žagarės socialinių paslaugų centre, kur praleido dvi naktis. Po to, tėvų prašymu grąžintas tėvams. Nurodė, jog tėvai rūpinasi nepilnamečiu, vaikui yra užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos, buitis yra tvarkinga, tačiau retkarčiais tarp neblaivių sutuoktinių kyla konfliktų, kurių metu nukenčia nepilnametis.

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotiną tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (galiojusio iki 2018 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 1 punkte numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; 8 straipsnio 1 punkte numatyta, jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; to paties įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, jog vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai; 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

Byloje nustatyta, jog V. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktuodamas su B. S. nepilnamečio jų sūnaus akivaizdoje, dėl ko nepilnametis buvo priverstas kviesti į konfliktą policijos pareigūnus ir dėl ko vaiką reikėjo paimti iš šeimos bei apgyvendinti socialinių paslaugų centre, neužtikrino savo nepilnamečiam sūnui saugios ir ramios aplinkos, sukėlė vaikui neigiamas emocijas ir stresą, pažeidė minėtuose teisės aktuose numatytas tėvų pareigas ir tokiu būdu veikė priešingai vaiko interesams.

Be V. V. rašytinio prisipažinimo nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pranešimas, vaiko perdavimo ir priėmimo aktas, V. V. prašymas, vaiko gimimo įrašo kopija, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-229-874/2017.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. V. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam ANK 73 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – bauda, kurios dydis nustatytinas tarp straipsnio sankcijoje nurodyto nuobaudos minimumo ir vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

nutarė:

pripažinti V. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam nuobaudą – 40,00 eurų (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti V. V., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama lėšų gavėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK ((duomenys neskelbtini)) arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiai Joniškio rajono savivaldybės administracijai.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė