Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Kretingos maistas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Kretingos maistas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kariuomenei dėl supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos kariuomenė (toliau – ir perkančioji organizacija; atsakovė) vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Maitinimo paslaugų, teikiant maistą kariams lauko sąlygomis, pirkimas“. Pirkimo sąlygų priede – paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartyje numatytos netesybos: 0,2 proc. delspinigiai nuo paslaugų, kurias vėluojama suteikti, vertės už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties projekto 10.5 p.) ir 7 proc. dydžio bauda nuo sutarties kainos, mokėtina perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus viešojo pirkimo sutartį dėl jos pažeidimų (sutarties projekto 10.6, 11.2 p.).Ieškovės vertinimu, 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną yra aiškiai per dideli, nes pagal kasacinio teismo praktiką pagrįstas delspinigių dydis yra 0,02 proc., o 7 proc. bauda nuo sutarties vertės akivaizdžiai peržengia protingumo ribas, juo labiau, kad bauda taikoma ne nuo neįvykdytų įsipareigojimų, o nuo visos sutarties vertės. Be to, pasak ieškovės, ginčijamos sutarties sąlygos numato dvigubas netesybas – baudą ir delspinigius. Pažymėjo, kad viešųjų pirkimų sutartys yra sudaromos prisijungimo būdu, todėl tiekėja (ieškovė) neturi galimybių kitaip nesutikti su pirkimo sąlygomis kaip tik prašyti pripažinti jas neteisėtomis.Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė: 1) panaikinti pirkimo dokumentų dalis, kuriomis nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir 7 proc. dydžio bauda; 2) ex officio pripažinti neteisėtais ir panaikinti visus perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus po ieškovės pretenzijos atmetimo, ir įpareigoti atsakovę nutraukti ginčo pirkimą bei skelbti naują, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad viešojo pirkimo dokumentuose nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis neatitinka teismų praktikoje nustatyto protingo delspinigių dydžio, nurodydamas, kad teismų praktikoje nėra nustatyta, kokio dydžio delspinigių normą laikytina protinga ir sąžininga, o aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija nagrinėjamoje byloje – Lietuvos kariuomenė, t. y. viešasis asmuo, kurio uždaviniai yra specialūs (valstybės teritorijos ir valstybės ginkluota apsauga) ir ypatingai svarbūs valstybei ir visuomenei. Todėl perkančiosios organizacijos pastangos užtikrinti griežtesnį sutartinių įsipareigojimų vykdymą, įdiegiant į viešųjų pirkimų sutartį tam tikrus papildomus saugiklius, teismo vertinimu, yra pateisinamos.Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kurioje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl delspinigių mažinimo ypatumų viešojo pirkimo sutartyse atmetė kasatorių argumentus, kad viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintas 0,2 proc. delspinigių dydis per se (savaime) neprotingai didelis bei nurodė, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais. Be to, teismas atsižvelgė į minėtoje kasacinio teismo nutartyje įtvirtintą taisyklę, kad perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad viešojo pirkimo sutarties projekte numatytos dvigubos netesybos – ir delspinigiai, ir bauda. Teismas nurodė, kad bauda taikytina tik perkančiai organizacijai vienašališkai nutraukus sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų. Atsižvelgdamas į viešojo pirkimo dalyko (maitinimo paslaugos, teikiant maistą kariams lauko sąlygomis) svarbą bei viešojo pirkimo planuojamą vertę (1 512 000 Eur), teismas sprendė, kad sutarties nutraukimo atveju pirkimo sąlygose numatyta bauda (7 proc. nuo sutarties kainos) savaime nėra per didelė. Teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimo sąlygų ginčijimo procedūroje sudėtinga įvertinti potencialių perkančiosios organizacijos (Lietuvos kariuomenės ) nuostolių sumą dėl galimo sutarties nutraukimo dėl tiekėjo kaltės. Kita vertus, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad viešojo pirkimo sutarties nutraukimas dėl tiekėjo kaltės be tiesioginių nuostolių, sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kaip lauko pratybų kokybės sumažėjimas, pakenktų kariuomenės reputacijai, būtų neracionaliai naudojamas karių laikas ir karinės technika.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Priešingai nei sprendė teismas, sutarties projekte įtvirtintos netesybos (tiek delspinigiai, tiek bauda) yra neproporcingos, pažeidžiančios šalių lygiateisiškumo, prisiimamų įsipareigojimų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo principus. Sutarties projekte įtvirtinta nuostata suteiktų pagrindą pirkėjui nepagrįstai praturtėti tiekėjo sąskaita, nes delspinigiai būtų skaičiuojami ne tik nuo ne laiku įvykdytų/netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų vertės, (t. y. nuo pirkėjo patirtų nuostolių), bet nuo visos sutarties vertės (t. y., ir nuo tų sutartinių įsipareigojimų dalies, kurią tiekėjas būtų įvykdęs tinkamai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-02-08 priimta nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006, kurioje iš esmės buvo keliamas analogiškas klausimas kaip ir ginčo byloje, konstatavo, kad viešųjų pirkimų sutartyse nustatyti 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną bei 7 proc. bauda yra aiškiai per dideli. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro net 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas neatsižvelgė į jų santykį su nuostoliais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad sutarties projekte numatytos netesybos yra proporcingos galimiems atsirasti nuostoliams. Netesybų dydį, jo skaičiavimo tvarką atsakovė grindžia tik deklaratyviais pasisakymais apie kariuomenės vykdomų pratybų kokybės nukentėjimą, neracionalaus laiko pratybų metu naudojimą, dalykinės reputacijos pakenkimą ir pan., tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad pirkimo dokumentais suformuotos netesybos (delspinigiai, bauda) yra proporcingos galimiems nuostoliams susijusiems su atsakovo minimais nepatogumais ar suvaržymais. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BĮ Lietuvos kariuomenė prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, nurodydamas, kad vertinat, ar netesybos nėra neprotingai didelės, turi būti atsižvelgiama į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Šioje stadijoje šalių iš anksto nustatytų minimalių nuostolių pagrįstumo klausimas apskritai neturėtų būti vertinamas, nes nesant sutarties pažeidimo fakto, neegzistuoja ir jokios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu šalių iš anksto nustatytų minimalių nuostolių dydžio pagrįstumas galėtų būti vertinamas. Tik atsiradus sutarties pažeidimo faktui, galėtų būti vertinama, kokio dydžio nuostolius toks pažeidimas sukėlė, atsižvelgiant į tai, kokioje vykdymo stadijoje sutartis pažeista, kokio pobūdžio apsunkinimus lėmė sutarties pažeidimas ir kt. Kita vertus,. 2016 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikoje prasidėjo tarptautinės karinės pratybos, kuriose dalyvauja 4 tūkst. karių iš 11 NATO šalių. Akivaizdu, kad tiekėjui įsipareigojus pateikti, bet nepatiekus maisto, atsakovės dalykinė reputacija žymiai pablogėtų, tokius nuostolius būtų sunku įvertinti pinigine išraiška.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovė – Lietuvos kariuomenė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Maitinimo paslaugų, teikiant maistą kariams lauko sąlygomis, pirkimas“. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl konkurso sąlygų 9 priede esančios paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutarties projekte įtvirtintų netesybų dydžio: 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną ir 7 proc. baudos nuo sutarties kainos (Sutarties projekto specialiosios dalies 10.5, 10.6 punktai, bendrosios dalies 11.1, 11.2 punktai). Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, ir kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu.Kasacinio teismo praktika dėl delspinigių dydžio nėra vienareikšmė. Apeliantė, siekdama pagrįsti savo argumentus, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad viešųjų pirkimų sutartyse nustatyti 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną bei 7 proc. bauda yra aiškiai per dideli. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 kasacinis teismas, pasisakydamas dėl delspinigių mažinimo ypatumų viešojo pirkimo sutartyse atmetė kasatorių argumentus, kad viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintas 0,2 proc. delspinigių dydis per se (savaime) neprotingai didelis.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai atitinka 73 proc. metines palūkanas, be to, papildomai nustatyta 7 proc. dydžio bauda nuo sutarties vertės, sprendžia, kad tokio dydžio netesybos yra neprotingai didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, konkurso sąlygos, numatančios tokio dydžio netesybas, panaikinamos (Sutarties projekto specialiosios dalies 10.5, 10.6 punktai, bendrosios dalies 11.1, 11.2 punktai).Tenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteisiamas 434 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis viešojo pirkimo „Maitinimo paslaugų, teikiant maistą kariams lauko sąlygomis, pirkimas“ sąlygas, kuriose nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai ir 7 proc. dydžio bauda nuo sutarties kainos (Sutarties projekto specialiosios dalies 10.5, 10.6 punktai, bendrosios dalies 11.1, 11.2 punktai).

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai ,,Kretingos maistas“ (juridinio asmens kodas 164687871) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės (juridinio asmens kodas 188732677) 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.