Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-294-390/2010 pagal ieškovų Č. D., R. D. ieškinį atsakovams R. B., S. S., trečiasis asmuo V. B., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Ieškovai 2003-01-22 išdavė atsakovui R. B. įgaliojimą naudoti, valdyti, disponuoti (su teise parduoti, nuomoti, dovanoti, įkeisti) ieškovams priklausančias gamybines patalpas, esančias Elektrėnų g. 8, Kaune (toliau – patalpos). Atsakovas, ieškovams nežinant, 2006-03-16 sutartimi patalpas pardavė savo žmonos motinai atsakovei S. S.. Lietuvos Apeliacinis teismas 2008 m. spalio 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu pripažino negaliojančia patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją. Sprendime pripažinta, kad atsakovas R. B., parduodamas patalpas savo žmonos motinai 12,8 kartų pigiau nei patalpų rinkos vertė, pažeidė jam, kaip įgaliotiniui, suteiktas teises ir sudarė sandorį, prieštaraujantį atstovaujamųjų interesams. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė S. S. elgėsi nesąžiningai, veikė R. B. ir savo dukters V. B. interesais, siekdama turtinės naudos savo artimiems interesams. Ieškovai, teigė, kad šis teismo sprendimas, kuriame konstatuotas atsakovų veiksmų neteisėtumas, turi prejudicinę galią. Šie neteisėti atsakovų veiksmai buvo neatskiriamai susiję su ieškovams padaryta žala ir buvo būtina sąlyga jai atsirasti, todėl atsakovams taikytina civilinė atsakomybė, o ieškovams privalo atlyginti žalą.

Ieškovai patyrė 9 086,14 Lt tiesioginę žalą. Patalpos yra valstybinės žemės sklypuose, kuriuos ieškovai nuomojasi iš valstybės ir moka žemės nuomos mokestį. Po 2006-03-16 pirkimo-pradavimo sutarties sudarymo valstybinės žemės nuomos sutartys liko galioti, todėl už 2006-2007 m. ieškovams buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, kurį jie sumokėjo. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nuo 2006-03-16 ieškovai negalėjo naudotis patalpomis, o tuo pačiu ir valstybine žeme, o tai vertintina kaip ieškovų turėtos tiesioginės išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, iš dalies patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovai Č. D. ir R. D. 2003-01-22 atsakovui R. B. išdavė įgaliojimą naudoti, valdyti, disponuoti ieškovams priklausančias gamybines patalpas, esančias Elektrėnų g. 8, Kaune (toliau – patalpos). Atsakovas, ieškovams nežinant, 2006-03-16 sutartimi patalpas pardavė savo žmonos motinai atsakovei S. S. 12,8 kartų pigiau nei jų rinkos vertė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-99/2008 pripažino negaliojančia šią sutartį ir taikė dvišalę restituciją. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai, remdamiesi paminėtu sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos neteisėtais įgaliotinio veiksmais, atlyginimo.

Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas be pagrindo rėmėsi paminėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu kaip turinčiu prejudicinę galią šioje byloje, nes, jų nuomone, nustatytos aplinkybės yra išimtinai susijusios su atsakovų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu. Taip pat nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias įstatymo normas ir klaidingai sprendė, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieškovų nurodomos žalos yra priežastinis ryšys, todėl nepagrįstai priteisė ieškovams negautas pajamas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo (CPK 185 str.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įgaliotinio atliktų veiksmų, kurių neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, kuriomis yra grindžiama pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Kaip teisingai nurodė apeliantai, civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.279 str.). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo, kaltė, kaip žinoma, yra preziumuojama.

Kaip minėta, skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai konstatuoti paminėtame Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendime, kuriame ieškovų ginčijama įgaliotinio sudaryta patalpų pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį kaip prieštaraujanti atstovaujamųjų interesams. Šiame teismo sprendime vadovaujamasi byloje atliktos ekspertizės išvada, kad ginčo turto vertė šio sandorio sudarymo metu buvo 2 560 000 Lt, nurodyta, kad turtas buvo parduotas 12,8 kartų mažesne nei rinkos kaina. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamoje sutartyje netgi buvo nurodyta 1 104 000 Lt vidutinė šio turto rinkos vertė, teismas sprendė, kad sudarydami sutartį, atsakovai privalėjo suvokti ar bent įtarti, jog, sudarydami sandorį, kuriuo ieškovų turtas parduodamas už 200 000 Lt, tai yra net keletą kartų mažesnę negu rinkos kaina, pažeidžia jų teises, interesus ir gali sukelti žalą. Taip pat sprendime nurodyta, kad atsakovas R. B. yra atsakovės S. S. dukters vyras, todėl abi šalys iš esmės buvo suinteresuotos, kad ginčo turtas būtų parduotas kuo mažesne kaina. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie atsakovės S. S. pajamas, taip pat į senyvą jos amžių, sveikatos būklę (sunkiai vaikštanti pirmos grupės invalidė), nesant duomenų apie turimas pajamas ar santaupas, iš kurių būtų galėjusi skirti 200 000 Lt nekilnojamajam komercinės paskirties turtui įsigyti, teismas sprendė, kad pirkėja S. S. veikė R. B. ir savo dukters interesais, siekdama turtinės naudos savo artimiems giminaičiams. Taigi teismas konstatavo, kad S. S. buvo nesąžininga, kad atsakovas R. B., ieškovų vardu sudarė sandorį jiems nenaudingomis sąlygomis, veikė iš esmės savo ir savo šeimos interesais, pažeidė jam suteiktas teises ir sudarė atstovaujamųjų interesams prieštaraujantį sandorį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis aplinkybėmis, sprendžia, jog apeliantai nepagrįstai teigia, kad jame nustatytos aplinkybės yra susijusios išimtinai su atsakovų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, nes sandoris pripažintas negaliojančiu dėl neteisėtų veiksmų, konstatuotas jų nesąžiningumas ir taikyta restitucija natūra (CPK 185 str., CK 2.135 str. 1 d., 6.145 str. 1 d., 4.96 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad reikalaujama priteisti žala yra kildinama iš teisinių santykių, kurie tarp šalių susiklostė iš atstovavimo, kad minėtu įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu konstatuota, jog atsakovai, sudarydami minimą sandorį, pažeidė įstatymą ir ieškovų teises (CK 2.135 str. 1 d .), teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėje byloje 2A-99/2008 nustatytos faktinės bylos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje: abejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, abejose bylose įrodinėjimo dalyku buvo tie patys faktai (CPK 182 str. 2 p., 185 str.).

Priešingai nei teigia apeliantai, paminėtame sprendime buvo ne tik konstatuota, kad atsakovų veiksmai sudarant ginčo sandorį buvo neteisėti, bet taip pat nurodyta, kad dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovai galėjo patirti žalą. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, ieškovai įrodė tiek patį žalos padarymo faktą (negautas pajamas), tiek ginčijamu teismo sprendimu priteistos žalos dydį, tiek priežastinį ryšį tarp šios žalos bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų atsakovų neteisėtų veiksmų (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjamu klausimu pažymėtinos aplinkybės, apibūdinančios atsakovo R. B. asmenybę, kurios konstatuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje R. B., J. B. ir E. D. baudžiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-78/2009). Kasacinio teismo nutartį apeliantai teismui pateikė kartu su savo apeliaciniu skundu. Kaip matyti iš šio procesinio dokumento, teismas, atmesdamas nuteistųjų kasacinius skundus, nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas laisvės atėmimu už svetimo, tai yra AB ,,Kauno statybininkas“, didelės vertės turto pasisavinimą ir iššvaistymą (BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d.) ir šiai bendrovei solidariai iš R. B. priteista beveik 1 000 000 Lt žalos atlyginimas. Konstatuota, kad R. B., būdamas įmonės pagrindiniu akcininku (87,88 procentai akcijų), generaliniu direktoriumi, valdybos pirmininku, turėdamas teisę pasirašyti visus bendrovės dokumentus, žinodamas, kad įmonė dirba nuostolingai, skolinga biudžetams, darbuotojams, parengė ir įgyvendino jo žinioje buvusio įmonės turto pasisavinimo planą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog teismas be pagrindo ieškovų nurodytas negautas pajamas traktavo kaip atsakovų padarytą žalą ir sutiko su jų dydžiu. Kaip žinoma, kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovams neteisėtai sudarius ginčo sandorį ieškovams itin nepalankiomis sąlygomis, buvo nepagrįstai suvaržytos ieškovų nuosavybės teisės naudotis turimu ir užkirstas kelias gauti iš to pajamų. Iš tiesų, kaip nurodė apeliantai, ieškovas nuo 2003 metų ginčo patalpas buvo perdavęs naudotis UAB ,,Metalų pasaulis“ tik už komunalinių mokesčių mokėjimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu ieškovas Č. D. buvo dalyviu, tai yra UAB ,,Metalų pasaulis“ akcininku (CK 2.45 str.): jam bei J. B. priklausė po 10 procentų akcijų, trečiajam asmeniui V. B. – 80 procentų. Tačiau atsakovei S. S. tapus ginčo patalpų savininke, 2006-04-04 sutartimi akcijas pardavė. Atsakovo žmonai V. B. tapus vienintele akcininke, jau kitą dieną, tai yra 2006-04-05, atsakovė S. S. perdavė patalpas UAB ,,Metalų pasaulis“, o ši 2006-05-03 susitarimu su UAB ,,Senukų prekybos centras“ susitarė dėl nuomos mokesčio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nagrinėjamo ginčo aplinkybes, namo, jog ieškovai atsiliepime pagrįstai teigia, kad apeliantų nurodytas argumentas neduoda pagrindo atmesti ieškovų reikalavimą (CPK 185 str.).

Kaip minėta, apeliantai taip pat nesutiko su teismo priteistos žalos dydžiu. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovų nurodyto negautų pajamų skaičiavimo pagrįstumą (CPK 178 str.). Be to, jie iš esmės neteisingai tvirtina, kad iš patalpų nuomos gaunamos pajamos negali būti didesnės už pačių patalpų vertę (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, gaunamų pajamų dydis, nepateikus konkrečių argumentų bei įrodymų, negali būti tiesiogiai siejamas su patalpų verte, nes ilgainiui besikeičiant tiek nekilnojamojo turto rinkos, tiek nuomos kainoms, jų santykis gali natūraliai kisti bei priklausyti nuo konkretaus sandorio. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovai ir priešingai nei nurodo apeliantai, ginčo patalpų vertė kalbamu momentu buvo ne 200 000 Lt, kurią atsakovai buvo nurodę patalpų pirkimo – pardavimo sutartyje, kuri minėtu teismo sprendimu yra pripažinta negaliojančia, bet 2 560 000 Lt, kuri buvo nustatyta teismo paskirtos ekspertizės akte (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija laiko, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, taip pat neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, iš dalies patenkindamas ieškovų ieškinį, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (CPK 98 str. 1 d., 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.