Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-271-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-27Lietuvos apeliacinis teismas
  2. TS-25-416/2014Nutartis · 2014-04-02Marijampolės apylinkės teismas
  3. T-190-610/2015Nutartis · 2015-04-09Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-13Kauno apygardos teismas
  5. T-885-890/2015Nutartis · 2015-10-26Klaipėdos apylinkės teismas
  6. T-82-997/2016Nutartis · 2016-02-08Klaipėdos apylinkės teismas
  7. T-457-972/2016Nutartis · 2016-08-30Klaipėdos apylinkės teismas
  8. TS-122-925/2016Nutartis · 2016-09-08Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2016-10-13Kauno apygardos teismas
  10. T-446-946/2017Nutartis · 2017-07-10Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-04Kauno apygardos teismas
  12. T-324-946/2018Nutartis · 2018-03-02Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
1S-271-478/2018
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00507-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. U.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-271-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00507-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. sausio 22 d. priimtą nutarimą Nr. 93-9 taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. U. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (keturios veikos) 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2015 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 14 d.2018 m. sausio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-9 nutarta taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, jis pataisos įstaigoje mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, įvykdė Komisijos rekomendacijas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti.Skunde nuteistasis V. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde V. U. nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis palaiko tvirtus socialinius ryšius, yra lankomas artimųjų, jaučia jų palaikymą. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, todėl bausmės tikslai jau yra pasiekti, jis gali būti taisomas ir neizoliuotas nuo visuomenės.Nuteistojo V. U. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. U. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 9), yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 35 balai. Pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Nors skunde apygardos teismui V. U. teigia, kad bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko pozityvius ryšius su artimaisiais, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių apygardos teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, V. U. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad V. U. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų. Pataisos namuose jis mokėsi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje dešimtoje klasėje, šiuo metu mokosi vienuoliktoje klasėje. V. U. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prisideda prie būrio visuomeninės veiklos, dalyvauja renginiuose, varžybose. Be to, nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, supranta savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra stipri. Iki suėmimo V. U. niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Atvykęs į pataisos namus, pradinės apklausos metu įsidarbinti iniciatyvos nerodė, šiuo metu nedirba. Nuteistasis palaiko neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijos atitinkantį jo lūkesčius statusą. Taigi, V. U. įkalinimo įstaigų subkultūra yra svarbesnė už darbinį užimtumą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pateiktą pažymą, kad paleistas lygtinai, V. U. turės galimybę įsidarbinti UAB „E.“ mechaniko šaltkalvio pareigose. Nei iki suėmimo, nei šiuo metu nuteistasis nedirba, todėl įsidarbinimo tikimybė laikytina deklaratyvia. Darytina išvada, jog V. U. aplinkiniai daro reikšmingą įtaką, o netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės, gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą. Pataisos įstaigoje nuteistasis gyvena iš artimųjų atsiųstų pinigų, nors galėtų dirbti ir pats materialiai apsirūpinti. Tai rodo, jog V. U. yra linkęs elgtis savanaudiškai, savo interesus iškelti aukščiau kitų asmenų interesų. Nors lėšų tvarkymas ir pajamos Socialinio tyrimo išvadoje neįvardyta kaip kriminogeninis veiksnys, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai neabejotinai artimas kriminogeniniams veiksnys, kadangi V. U. yra pripažinęs, jog nusikalstamą veiką įvykdė būtent dėl finansinių motyvų.Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, jis yra pasitikintis savimi ir pakankamai patenkintas tuo, kokia asmenybė yra. Nusikalstamą veiką V. U. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau jokių nuostatų nebepalaikyti ryšių su nusikalsti linkusiais asmenimis nepuoselėja. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis dalyvavo tik naujai atvykusių į pataisos įstaigą asmenų programoje, nors bausmę atlieka nuo 2015 m. spalio mėn. Taigi, jis nėra aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis, nuteistasis dalyvauja tik privalomose programose, kas neleidžia daryti pagrįstos išvados apie sėkmingą probaciją. Be to, įvertinama ir tai, kad V. U. vieną kartą buvo baustas papeikimu dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo ir nė karto nebuvo skatintas. Vadinasi, jo elgesys nėra itin nepriekaištingas, V. U. nepasižymi nei stropiu mokymusi, nei kitokiu aktyviu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymu. Nors paskirtoji nuobauda yra negaliojanti, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip negebantį prisitaikyti prie nustatyto režimo reikalavimų. V. U. skunde akcentuoja gerus santykius su artimaisiais bei jų paramą, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad iki įkalinimo nuteistasis gyveno vienas Klaipėdoje, o po galimo lygtinio paleidimo planuoja gyventi kartu su teta Šilutės rajone. Bylos duomenimis nuteistojo tėvai yra mirę, tačiau jis yra vedęs, turi žmoną, teigia, jog palaiko su ja ryšius, tačiau kartu gyventi neplanuoja, nes, jau minėta, grįžtų gyventi pas tetą, kas verčia abejoti artimųjų parama bei stipriais socialiniais ryšiais. Nors V. U. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas viso bausmės atlikimo metu nuosekliai mažėja (nuo 60 iki 35 balų), tačiau nuo paskutinio svarstymo visiškai nepasikeitė. Iš nustatytų 35 balų pagal OASys metodiką tik 7 balai yra statiniai, vadinasi, mąstymo bei elgsenos korekcijai galima skirti gerokai daugiau dėmesio. Vien dalyvavimas įvairiuose renginiuose nerodo nuteistojo pasiryžimo reintegruotis į visuomenę. V. U. vietoj pozityvaus užimtumo – darbo, renkasi išimtinai malonų laisvalaikio praleidimą įstaigoje organizuojamuose renginiuose, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina jo pasiryžimo būti doru, darbščiu, naudingu visuomenės nariu.Pirmosios instancijos teismas tinkamai išpildė reikalavimą sprendimą atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą aiškiai ir detaliai argumentuoti. Nagrinėjamu atveju V. U. asmenybės charakteristika, elgesys bausmės atlikimo metu bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas