- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- e2FB-5104-1119/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01853-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patvirtintas mokumo atkūrimo planas
- Teisėjas
- Jurga Žulpė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. R.
- Suinteresuotas asmuo
- „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Intrum Lietuva“, „Gelvora“, „Sergel“, „PRO INVEST GROUP“, „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas, „Lietuvos draudimas“, „B2Kapital“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. R. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys – bankroto administratorė Eglė Gabrėnienė, D. Č., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „PRO INVEST GROUP“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „B2Kapital“, UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, PlusPlus Capital AS atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, UAB „Sergel“, antstoliai Eurika Rulienė, Ričardas Kudrauskas, Tomas Ubartas, Arturas Bložė, Vaiva Šimkienė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas T. R. prašo iškelti jam, kaip fiziniam asmeniui, bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorę Eglę Gabrėnienę. Nurodė, kad jis šiuo metu įvairiems kreditoriams yra skolingas iš viso 32 244,41 Eur, o būtent pagal 2012-11-06 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4962-394/2012 ir 2015-09-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7309-641/2015 iš jo nepilnamečių vaikų Ž. R., G. R. ir R. R. išlaikymui buvo priteistas iš laikymas, iš viso po 322,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimas, kuris šiuo metu yra 2 427,47 Eur, išlaikymo išieškojimą vykdo antstolis Ričardas Kudrauskas. Jis kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ yra skolingas iš viso 7 702,07 Eur, ši skola susidarė nevykdant tinkamai 2007-02-05 Kreditavimo sutarties Nr. 4202-2007-10117 bei 2007-10-30 Kreditavimo sutarties sandorio Nr. A42-904746_W. Pagal 2010-08-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. 07-10-5373945 pareiškėjas nesumokėjo 157,73 Eur įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Kreditoriui UAB „Gelvora“ pareiškėjas skolingas iš viso 11 872,44 Eur, o ši skola susidarė pareiškėjui neįvykdžius 2011-12-20 Vilniaus r. 2-ojo notaro biuro juridinio dokumento Nr. 9784 bei savo įsipareigojimų UAB „SB lizingas“ pagal 2018-07-25 vartojimo kredito sutartį Nr. C807076511, 2018-06-14 vartojimo kredito sutartį Nr. C806063894 ir 2018-12-21 vartojimo kredito sutartį Nr. C812124674. Pagal 2012-12-11 Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. VB7-10114 pareiškėjas yra skolingas 733,30 Eur AB „Lietuvos draudimas“. Kreditoriui SIA „B2Kapital“ pareiškėjas yra iš viso skolingas 3 389,58 Eur, o šis įsiskolinimas susidarė pagal 2016-04-08 vartojimo kredito sutartį Nr. 101077204 ir 2016-05-31 vartojimo kredito sutartį Nr. 101298829, sudarytas su Provident Polska S.A. veikiančiu per Provident Polska S.A. filialą „Provident Finansai“, bei pagal 2018-11-30 vartojimo kredito sutartį Nr. CS9756938001, sudarytą su UAB „CREDIT SERVICE“. Kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS atstovaujamai, „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo pareiškėjas yra skolingas 2 734,31 Eur pagal su pirminiu kreditoriumi AB „Citadele“ bankas 2018-06-26 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-43043. Pareiškėjas yra skolingas kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ pagal 2018-07-10 paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. MEH80710GFPA, sudarytą su UAB „Mokilizingas“, tačiau tiksli įsiskolinimo suma pareiškėjui nėra žinoma, nes šis kreditorius nepateikė informacijos. UAB „PRO INVEST GROUP” pareiškėjas skolingas 425,22 Eur pagal 2018-11-06 paskolos sutartį Nr. 81422. UAB „Sergel“ pareiškėjas skolingas 1 274,50 Eur pagal 2019-04-26 Paslaugų teikimo sutartį ir jos priedus, pasirašytus su UAB „Bitė Lietuva“. Likę įsiskolinimai yra antstoliams, kurie vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo.
2. Pasak pareiškėjo, jis 2017 - 2018 m. skolinosi tam, kad grąžinti senąsias skolas. Kai kurias skolas, pavyzdžiui UAB „Lateko lizingas“ visiškai grąžino, ką patvirtina ir informacija iš Paskolų rizikos duomenų bazės, tačiau likusių įsiskolinimų jam grąžinti nepavyko, o iš gaunamų pajamų turėjo tenkinti savo būtinuosius poreikius bei išlaikyti vaikus. Trūkstant pajamų, paskolos nebuvo laiku grąžintos, todėl kreditoriai nutraukė sutartis ir kreipėsi dėl priverstinio skolų išieškojimo, įsiskolinimai didėja dėl skaičiuojamų palūkanų ir delspinigių. Jis pats nepajuto, kaip įsisuko į paskolų ėmimo ir grąžinimo grandinę.
3. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, banko sąskaitose lėšos neviršija 1 MMA. Gyvena kartu su sugyventine ir nepilnamečiais vaikais, jos nuomojamame name. Jo poreikiams tenkinti reikalinga bent 522,00 Eur suma kas mėnesį, t. y., 110,00 Eur maistui ir gėrimams, 30,00 Eur – drabužiams ir avalynei, 10,00 Eur – sveikatos priežiūrai ir gydymui, 10,00 Eur – higienos priemonėms, 30,00 Eur – būsto išlaidoms, 10,00 Eur – ryšio paslaugoms, 322,00 Eur – vaikų išlaikymui.
4. Jo išsilavinimas pagrindinis, jis nuo 2019-08-22 iki 2020-04-05 dirbo operatoriumi (duomenys neskelbtini), kur jam buvo mokamas apie 600,00 Eur darbo užmokestis, o nuo 2020-04-05 dėl karantino pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, jis nuo 2020-04-06 registruotas Užimtumo tarnyboje. Po karantino tikisi vėl sudaryti darbo sutartį su buvusiu darbdaviu, o jei to nepavyktų – ieškos kito darbo. 2019-04-03 pareiškėjas išsiėmė individualios veiklos pažymą, tačiau užsakymų nebuvo. Taigi jis neturi galimybių įvykdyti kreditoriams turimų skolinių įsipareigojimų.
5. Be to, pareiškėjas atitinka ir kitas sąlygas fizinio asmens bankroto bylai kelti - jis nebuvo įsteigęs neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, nėra sudaręs sandorių, kurie būtų nuginčyti kaip pažeidžiantys kreditorių interesus ar sudaryti sąmoningai siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, neturi žalingų įpročių, nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nustatytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, jam nebuvo iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas T. R. teismo posėdžio metu savo patikslintą pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir teismo prašė tenkinti patikslintą pareiškimą. Papildomai nurodė, kad susidarius skolai pagal 2007 m. su AB DnB bankas ir AB SEB bankas sudarytas sutartis iš jo antstoliai apie 12 metų skolas išieškojo priverstinai, nuo jo darbo užmokesčio išskaičiuodami po 70 procentų pajamų. Kiek yra likę negrąžinta iš minėtų paskolų – jis tiksliai nežino. Tačiau iš 2017 - 2018 m. imtų paskolų apie vienerius metus jis visiems kreditoriams mokėjo bent iš dalies, o būtent sumokėjo antstoliams Vaivai Šimkienei ir Tomui Ubartui, visiškai padengė įsiskolinimą UAB „Lateko lizingas“ ir kitiems. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad visų įsiskolinimų jis nepadengs, todėl kreipėsi į kreditorius prašydamas atidėti skolų grąžinimą arba jas išdėstyti. Kreditoriai atsisakė tenkinti jo prašymus, nutraukė sutartis ir kreipėsi į antstolius dėl priverstinio skolų išieškojimo. Antstoliai uždėjo areštus ant jo banko sąskaitų, jo prašymų leisti grąžinti skolas dalimis netenkino. Jis domėjosi, kas galėtų visas jo skolas refinansuoti ir perimti, kad būtų vienas kreditorius, kreipėsi į „PlusPlus Capital“, kuris iš pradžių sutiko perimti skolas, tačiau vėliau – persigalvojo. Iš banko sąskaitos iš karto nusiimdavo gautą darbo užmokestį, nes kitaip jį nurašydavo antstoliai. Nuėmus darbo užmokestį, jis iškart eidavo į banką ir padarydavo mokėjimo nurodymus kreditoriams, paskolų negrąžino iš savo banko sąskaitos.
7. Pažymėjo, kad visas paraiškas dėl kredito suteikimo pildydavo patys kreditoriai, jie patys nurodydavo jo įsiskolinimų ir darbo užmokesčio dydžius. Pasak pareiškėjo, kreditoriams buvo prieinama visa informacija apie jo turimus įsiskolinimus iš viešų paskolų duomenų bazių kaip pavyzdžiui „Creditinfo“, jiems buvo žinoma, kad jo įsiskolinimų likutis yra gerokai didesnis už gaunamas pajamas. Nepaisant to, jam 2017 - 2018 m. skambindavo kreditorių atstovai, kalbėdavo, kad mato, jog jam yra šiuo metu sudėtinga finansinė padėtis, siūlydavo paimti papildomą kreditą geresnėmis sąlygomis, kuris neva turėjo pagerinti jo finansinę būklę. Jis iki šiol gauna pasiūlymus iš kreditorių imti vartojimo paskolas ir kreditus, nors jo paskolų likutis gerokai viršija 40 procentų jo gaunamų pajamų. Šiuo metu jis žino, kad kreditoriai neturėjo teisės jam suteikti paskolų, tačiau vis tiek jas siūlė imti ir suteikė.
8. Iki 2020-04-05 jis dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo darbo užmokestis siekė apie 1000,00 Eur, tačiau jį atleido dėl prasidėjusios pandemijos. Darbdavys sakė, kad sušvelninus karantiną, atidarius sienas su užsienio valstybėmis, įmonė atnaujins veiklą ir tuomet jis vėl galės dirbti baldų surinkėju. Jei nepavyktų rasti darbo, jis pradėtų dirbti statybų įmonėje, kuri taip pat laukia karantino sušvelninimo. Šiuo metu jam yra paskirta 700,00 Eur dydžio netekto darbingumo pašalpa, tačiau jis neketina sėdėti sudėjęs rankų, ieškos darbo.
9. (duomenys neskelbtini) jis dirbo lauko darbininku, klojo trinkeles. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo staliumi – staklininku, baldų surinkėju, jo įmonės nesiuntė mokytis, jis viską išmoko savarankiškai ir dar naujus darbuotojus apmokydavo. (duomenys neskelbtini) su įranga valė langus. (duomenys neskelbtini) – įdarbinimo agentūra, per kurią jis buvo pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje dirbo tik keletą dienų, nes paaiškėjo, kad jam (duomenys neskelbtini) mokės ne visą darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), tik dalį jo, o likusį darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) pasiims (duomenys neskelbtini) už įdarbinimo paslaugas. Jis taip pat labai trumpai dirbo (duomenys neskelbtini)“, turėjo 1 užsakymą pagal individualios veiklos pažymą, iš kurio gavo 120,00 Eur pajamų, daugiau užsakymų neturėjo, nes niekas nenori sudaryti sutarčių. V. N. jam pagal žemės ūkio ir miškų kvitus Nr. 0991221 sumokėjo 27,18 Eur užmokestį 2019-11-15, nes jis tris dienas pas šį ūkininką pjovė grybus – pievagrybius. Ilgiau pas jį nedirbo, nes dirbti reikėjo po 16-18 valandų per parą, o mokėjo labai nedidelį darbo užmokestį.
10. Jis turi sveikatos problemų – yra sudilęs vienas stuburo slankstelis. Dėl šios priežasties kartais dirbant sunkų fizinį darbą pradeda skaudėti nugarą, dėl ko jis apie 2-3 savaites būna nedarbingas, leidžia vaistus nuo skausmo. Dėl darbingumo lygio nustatymo jis nesikreipė.
11. Jis labai seniai 2004 ar 2006 metais turėjo automobilį, tačiau jį pardavė metalo laužo supirkėjams, nes automobilis buvo surūdijęs, blogos būklės. Teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgijęs, norėjo įgyti, tačiau taip ir neįgijo.
12. Dėl palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo jis nesikreipė. Į palikimą pretenduoja dar 2 broliai ir 3 seserys. Mama iš tokio senuko buvo nusipirkusi sodybą Kelmės rajone, kuri po jos mirties ir liko. Tačiau senukas nebuvo susitvarkęs sodybos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, taigi ji nėra registruota, kaip ir liko neregistruota mamos nuosavybės teisė į sodybą. Šiuos dokumentus susitvarkyti sudėtinga, reikalinga papildomų lėšų. Dėl šių priežasčių jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
13. Su UAB „Bitė Lietuva“ 2019-04-26 sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įsigijo mobilaus ryšio telefoną Huawei P20 Pro ir išmanųjį laikrodį Samsung Galaxy Gear S3, nes tuo metu buvo sugedęs jo mobilaus ryšio telefonas, o jam jis reikalingas. Įmokos už telefoną ir laikrodį buvo nedidelės, tačiau pavėlavus jas mokėti susidarė nemažas įsiskolinimas.
Atsiliepimas
14. Suinteresuoti asmenys UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Sergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą neprieštaravo, kad būtų patenkintas pareiškimas (el. b. medž. 2 t., 114-144, 169-177, 178-180 l.). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos nurodė, jog pareiškėjas nėra skolingas suinteresuotam asmeniui.
15. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas turėtų patikslinti, kokios aplinkybės (senesnės sutartys ir pan.) sukėlė jo nemokumą, kaip buvo išleistos kiekvienu vartojimu kreditu gautos piniginės lėšos. Mano, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas, neatidus ir aplaidus imdamas vieną paskolą po kitos, nors tuo metu buvo aišku, kad atsiskaityti su visais kreditoriais iš gaunamų pajamų (el. b. medž. 2 t., 148-151 l.).
16. Suinteresuoti asmenys UAB „B2Kapital“, UAB „PRO INVEST Group“ atsiliepimuose į pareiškimą su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio sudarė ne mažiau kaip 7 vartojimo kredito sutartis su skirtingais kredito teikėjais, iš viso gavo 15 000,00 Eur kreditą, todėl jis turėjo žinoti, kad per trumpą laiką nepavyks grąžinti visų paskolų. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad imamos paskolos buvo būtinos ir neišvengiamos, kad jos tikrai buvo panaudotos senesnėms skoloms padengti. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo dėti pastangas susirasti geresni darbą, kelti kvalifikaciją ir tokiu būdu pagerinti savo finansinę būklę, o ne imti paskolas. Mano, kad pareiškėjas suprato neatsakingo skolinimosi pasekmes, taigi elgėsi nesąžiningai. Pasak kreditorių, pareiškėjas nededa pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiekia kreditorių ir pareiškėjo interesų pusiausvyros, siekia kiek įmanoma greičiau nusirašyti turimus skolinius įsipareigojimus (el. b. medž. 2 t., 152-157, 158-168 l.).
17. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimu į pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad kreditoriui kyla abejonės, ar visos pasiskolintos lėšos buvo panaudotos sąžiningai ir protingai, nes pavyzdžiui skola UAB „Lateko lizingas“ buvo ne senoji, sutartis su šiuo kreditoriumi buvo sudaryta 2018-05-14. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2019-04-26 pareiškėjas sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Bitė Lietuva“, kurios pagrindu įsigijo naują mobilų telefoną ir laikrodį, taip dar pablogindamas savo finansinę padėtį (el. b. medž. 2 t. 181-186 l.). .
18. Kiti suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismo posėdyje suinteresuoti asmenys ar jų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Iškeltina bankroto byla.
Dėl fizinio asmens nemokumo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.).
20. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi tam, kad būtų pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nustatytos abi šios aplinkybės.
21. Pareiškėjas gyvena nesusituokęs su sugyventine D. Č., išlaiko tris nepilnamečius vaikus (el. b. medž. 1 t., 14-16 l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4962-394/2012 iš pareiškėjo jo nepilnamečių vaikų Ž. R. ir G. R. išlaikymui yra priteista po 300,00 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei iš viso 12 300,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas (el. b. medž. 1 t., 18-20 l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7309-641/2015 teismas patvirtino pareiškėjo ir jo sugyventinės D. Č. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo savo nepilnamečiui vaikui R. R. kas mėnesį mokėti po 100,00 Eur dydžio išlaikymą bei sumokėti 1 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (el. b. medž. 1 t., 21-22 l.). Pagal antstolio Ričardo Kudrausko pateiktą informaciją 2020-02-12 išlaikymo įsiskolinimas buvo iš viso 2 427,47 Eur (el. b. medž. 1 t., 161-162 l.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis yra skolingas VMI 157,73 Eur (el. b. medž. 1 t., 150-152 l.), tačiau iš VMI atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad pareiškėjas skolą visiškai grąžino.
23. Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad kiti jo turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas yra pasibaigęs iki šios civilinės bylos iškėlimo, yra 29 659,21 Eur, ką patvirtina ir prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai (el. b. medž. 1 t., 86-88, 89-108, 110-141, 142-149, 150, 153-160, 161-162, 166-178 l.; 2 t., 64-105 l.). Tačiau, iš kreditorių atsiliepimų nustatyta, kad pareiškėjas yra dar skolingas 13 533,55 Eur UAB „Julianus Inkaso“ (el. b. medž. 2 t., 144 l.), UAB „Gelvora“ skola yra iš viso 3 508,17 Eur, o ne 3 389,58 Eur (el. b. medž. 2 t., 153-157 l.), UAB „PRO INVEST GROUP“ 405,33 Eur, o ne 425,22 Eur (el. b. medž. 2 t., 158-168 l.), UAB „ Intrum Lietuva“ visa skola yra 7 747,36 Eur, o ne 7 702,07 Eur (el. b. medž. 2 t., 181-186 l.). Taigi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis bei kreditorių atsiliepimus pareiškėjas yra iš viso skolingas 40 515,99 Eur, t. y., įsiskolinimų dydis viršija 25 MMA.
Motyvuojamoji dalis
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (el. b. medž. 1 t., 25-26 l.). Po mamos mirties atsiradusio palikimo nepriėmė dėl to, kad nesutvarkyti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir ji nėra registruota viešame registre (1 t., 180-181 l.), tačiau lygiai taip pat dėl šio palikimo priėmimo nesikreipė ir kiti pirmos eilės paveldėtojai. Banko sąskaitose pareiškėjo likutis atitinkamai 1,27 Eur ir 10,53 Eur (el. b. medž. 1 t., 29, 70 l.). Pareiškėjas turi nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, tačiau iš individualios veiklos pareiškėjas turėjo tik 120,00 Eur pajamų laikotarpiu nuo 2019-04-03 iki bylos nagrinėjimo teisme dienos (el. b. medž. 1 t., 85, 163 l., 3 t., 29 l.), pasak, pareiškėjo užsakymų individualiai veiklai nėra, nes niekas nenori sudarinėti sutarčių ir pasirašinėti buhalterinės apskaitos dokumentų. Pareiškėjas šiuo metu nedirbantis, ieško darbo savarankiškai ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo asmuo, jam skirta 676,04 Eur nedarbo draudimo išmoka 3 mėnesiams, po 3 mėnesių 569,05 Eur, po 6 mėnesių – 462,07 Eur (el. b. medž. 2 t., 61 l., 3 t., 35 l.), tačiau pareiškėjas tikisi susirasti darbą, planuoja sušvelninus karantino sąlygas dirbti (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki karantino paskelbimo ir kur darbo sutartis su juo buvo nutraukta dėl paskelbto karantino.
25. Nustatytos aplinkybės (21.-24. nutarties punktuose) suteikia pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų iš gaunamų pajamų ir pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA. Taigi pareiškėjas yra nemokus ir yra nustatyta viena iš sąlygų fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą (FABĮ 6 str. 1 d.).
Dėl pareiškėjo sąžiningumo ir kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų
26. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalį teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti;
2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais;
3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);
4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;
5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus;
6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
27. Pareiškėjo kreditoriai nurodė, kad abejoja pareiškėjo sąžiningumu, nes jis per trumpą laiką (1 metus) sudarė ne mažiau kaip 7 sutartis dėl vartojimo kredito, kurių pagrindu paėmė įvairaus dydžio paskolas. Pasak kreditorių, nebuvo būtinybės pareiškėjui šių sutarčių sudaryti, be to, pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog iš 2017-2018 m. paimtų kreditų buvo dengiamos senos skolos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2019-04-26 išsimokėtinai pirko mobilaus ryšio telefoną bei išmanųjį laikrodį, nors jau tuomet buvo aišku, kad jis turi daug įsiskolinimų kitiems kreditoriams.
28. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Paminėtina, kad civilinėje byloje galioja sąžiningumo prezumpcija - asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti.
29. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl pirmojo sąžiningumo aspekto, kreditoriai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 -2018 m. gautos paskolos buvo panaudotos senosioms paskoloms grąžinti. Tačiau teismo vertinimu, šioje byloje pakanka įrodymų, kurie patvirtina, jog 2017 – 2018 m. gautos paskolos sumos buvo panaudotos grąžinant kitas skolas, o būtent pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad apie 12 metų antstoliai vykdė skolų, susidariusių dar 2008 m. išieškojimą, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šių įsiskolinimų faktą, dydį bei tai, kad skolos išieškomos antstolių, iš antstolių pateiktų pažymų bei teismo iniciatyva pareikalauto išrašo iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad nemažai antstolių vykdymo išlaidos yra nedidelės arba jų iš viso nėra (el. b. medž. 2 t., 3 t., 1-24 l.), o skolos, palyginus su vykdomuosiuose dokumentuose ir/ar sutartyse nurodytų įsipareigojimų dydžiu, yra sumažėjusios. Dar daugiau, iš išrašo iš paskolų duomenų bazės matyti, kad 2017 - 2018 m. grąžintų paskolų (be palūkanų, delspinigių ir kitų mokėjimų) suma yra 7 750,00 Eur, kai tuo tarpu negrąžintų skolinių įsipareigojimų suma yra 15 793,22 Eur (el. b. medž. 2 t., 106-113 l.). Šis grąžintų ir paimtų paskolų santykis vertintinas atsižvelgiant į pateiktas vartojimų kreditų sutartis, iš kurių matyti, kad pareiškėjui suteiktų paskolų palūkanų norma svyruoja nuo 16 iki 75 procentų dydžio, neskaitant delspinigių, sutarties mokesčio, administravimo mokesčio ar kitų mokesčių. Tačiau įvertinus visas mokėtinas pagal vartojimo kredito sutartis sumas, grąžintinos viso įsiskolinimo sumos dydis (net ir nevėluojant grąžinti) beveik visuomet nurodytas dvigubai didesnis, nei suteiktos paskolos dydis (pvz. pagal 2018-11-30 vartojimo kredito sutartį Nr. CS9756938001 suteiktos paskolos dydis – 1500,00 Eur, visos grąžintinos sumos dydis (jos nevėluojant grąžinti) – 2 970,72 Eur, kai vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 33,82 procentai, bendra kredito kainos metinė norma – 46,40 procentai, el. b. medž. 1 t., 90-94 l.). Taigi iš šių aplinkybių, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas 2017 - 2018 m. pagal pasirašytas vartojimo kredito sutartis gautas paskolų sumas panaudojo kitoms skoloms (nebūtinai ir ne tik susidariusioms iki 2017 m.) grąžinti. Todėl įvertinus tai, kad nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų nuslėpęs kokius nors reikšmingus įrodymus ir/ar duomenis ir/ar informaciją, susijusią su jo nemokumu, turto ir įsipareigojimų santykiu, tokių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė (CPK 178 str.), teismas sprendžia, kad pareiškėjas sąžiningai pateikė visus bylai išnagrinėti reikalingus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje davė išsamius ir nuoširdžius paaiškinimus, nėra pateikta įrodymų, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpė ar iškreipė, ar neatskleidė informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas, ir pirmoji sąžiningumo sąlyga yra laikoma įrodyta.
30. Antroji sąžiningumo sąlyga – tai, kad pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai turi būtų vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektu. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus.
31. Paminėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų
32. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vien tik didelis vartojimo kreditų sutarčių skaičius dar nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjų elgesio nesąžiningu. Todėl būtina nustatyti kitas aplinkybes, kurių pagrindu galima konstatuoti, ar pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Todėl be kita ko būtina vertinti, ar kredito institucijos tinkamai vykdė savo pareigas, suteikdamos skolininkui vartojimo kreditus pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592).
33. Šioje byloje nustatyta, kad per 3 metų laikotarpį (nuo 2017-04-07 iki 2020-04-07) pareiškėjas, būdamas skolingas 3 kreditoriams pagal sudarytas 4 vartojimo kredito sutartis iš viso 4715,44 Eur, sudarė 12 naujų vartojimo kredito sutarčių, iš kurių pagal 8 vartojimo kredito sutartis savo įsipareigojimus įvykdė visiškai (el. b. medž. 2 t. 106-113 l.). Įrodymų, kad pareiškėjas išlaidavo, pirko prabangos daiktus, keliavo ar kitaip neatsakingai ir/ar tyčia blogino savo finansinę būklę, byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir suinteresuoti asmenys (CPK 178 str.). Iš pareiškėjo darboviečių kitimo ir darbo užmokesčio istorijos (el. b. medž. 1 t., 71-80 l.) bei iš pareiškėjo teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nuolat siekė gauti didesnes pajamas (jo darbo užmokestis kito nuo 200,00 Eur iki 1100,00 Eur), dirbo papildomai, nors ir neįgijo specialybės, turi tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau savarankiškai įgijo staliaus, staklininko, baldų surinkėjo įgūdžius, apmokydavo naujus darbuotojus. Taigi šiuo atveju, pateikti byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes, kad jis imdamas naujas paskolas nesiekė sukelti sau nemokumo būsenos ir įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartis stengėsi įvykdyti laiku ir visiškai.
34. Kita vertus, analizuojant pareiškėjo kreditorių elgesį, su pareiškėju 2017 - 2018 m. sudarytas vartojimo kredito sutartis, nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyse nurodytas pareiškėjo įsipareigojimų dydis – 0,00 Eur - 200,00 Eur, gaunamas darbo užmokestis – 1000,00 -1400,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 90-92, 125, 132, 139 l.), kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teismo posėdyje pasiteiravus, kas į vartojimo kredito sutartis įrašė tokius duomenis ir kaip šios sutartys buvo sudarytos, pareiškėjas paaiškino, kad vartojimo kredito sutartis parengdavo kreditoriai, jie į jas įrašydavo visus duomenis, jis tik pasirašydavo. Dar daugiau, vartojimo kredito sutartis jam siūlė kreditorių atstovai sudaryti telefonu, nurodydami, kad mato, jog jis turi finansinių sunkumų, siūlydami sudaryti papildomas vartojimo kredito sutartis papildomai paskolos sumai geromis sąlygomis gauti, kai ši papildoma paskolos suma padėtų jam pagerinti finansinę būklę ir grąžinti skolas. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad duomenys apie pareiškėjo skolinius įsipareigojimus yra vieši ir su jais kreditoriai turi galimybę susipažinti, taip pat įvertinus tai, kad su pareiškėju kreditoriai dažnai sudarinėjo ne po vieną vartojimo kredito sutartį, o po keletą taip padidinant suteiktos paskolos ir kartu įsipareigojimų sumą (pvz. su UAB „SB lizingas“ 2018-06-14 ir 2018-06-22 sudarytose vartojimo kredito sutartyse palūkanų norma – 16,20 proc., o 2018-07-25 – 18 proc.), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo išsilavinimas pagrindinis, teismas sprendžia, kad dėl susidariusio pareiškėjo nemokumo iš dalies atsakingi ir kreditoriai, kurie neįvertino tinkamai pareiškėjo galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
35. Suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį į tai, kad galimai pareiškėjas 2019-04-26 sudarydamas su UAB „Bitė Lietuva“ Paslaugų teikimo sutartį (el. b. medž. 2 t., 77-82 l.) ir šio sandorio pagrindu išsimokėtinai imdamas įrangą (mobilaus ryšio telefoną su išmaniuoju laikrodžiu) elgėsi neatsakingai ir padidino savo įsipareigojimus.
36. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592).
37. Teismas sutinka, kad pareiškėjui laiku neatsikaičius su UAB „Bitė Lietuva“, ir šiam kreditoriui pareikalavus sumokėti ne tik už suteiktas paslaugas bet ir už suteiktas nuolaidas už perduotą įrangą, susidarė 1 274,50 Eur suma, kuri padidino pareiškėjo įsipareigojimų visumą. Tačiau įsipareigojimai šiam kreditoriui įvertinus kreditorinių įsipareigojimų visumą nebuvo tiek esmingi, kad patys savaime sukeltų pareiškėjo nemokumą. Dar daugiau, iš pareiškėjo paaiškinimų duotų teismo posėdyje nustatyta, kad minėtas sandoris buvo jam reikalingas, nes jo mobilaus ryšio telefonas buvo sugedęs, o vien už suteiktas telefono ir interneto ryšio paslaugas mokėtina suma buvo nedidelė, ką patvirtina ir pateikta 2019-04-26 paslaugų teikimo sutartis. Taigi neįrodyta, kad sudarant 2019-04-26 su UAB „Bitė Lietuva“ Paslaugų teikimo sutartį pareiškėjas būtų elgęsis nesąžiningai.
38. Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, suinteresuotiems asmenims nepateikus įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nesąžiningumą (CPK 178 str.), teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas 2017 – 2018 m. sudarydamas vartojimo kredito sutartis buvo nesąžiningas.
39. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų žalingų įpročių, t. y. piktnaudžiautų alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dalyvautų azartiniuose lošimuose, jis nėra teistas pagal BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsnius (el. b. medž. 1 t., 23-24 l., 2 t., 47 l.), buvo baustas už 2016-01-23 įvykdytą administracinį nusižengimą, daugiau administracine tvarka nebaustas (el. b. medž. 2 t., 42 l.), jam nebuvo kelta fizinio asmens bankroto byla, taip pat jis nebuvo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvis (el. b. medž. 1 t., 27 l.). Taigi nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių teismas atsisako fiziniam asmeniui kelti bankroto bylą.
40. Esant šios nutarties 19. - 39. punktuose nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ keliamus reikalavimus iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjui iškeltina fizinio asmens bankroto byla.
41. Pagal FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Pareiškėjas pareiškime prašė paskirti bankroto administratorių ir pasiūlė Eglės Gabrėnienės kandidatūrą, kuri teismo manymu yra tinkama. Duomenų apie bankroto administratoriaus teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi nėra, kreditoriai nepareiškė prieštaravimų dėl šio bankroto administratoriaus kandidatūros (FABĮ 11 str. 4, 5 d.). Teismas, įvertindamas teismui pateiktą bankroto administratoriaus lėšų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, sprendžia, kad nurodyta 200,00 Eur suma, administruojant pareiškėją, yra protinga, todėl nustatytina, kad bankroto administratorius turi teisę panaudoti 200,00 Eur bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 str. 6 d., 6 str. 3 d. 4 p.).
42. Pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktą, teismui priėmus nutartį iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nurodytos reikalingos lėšos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas pateikė kiekvieno mėnesio būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimą, kuriame nurodė bendrą reikalingą lėšų sumą – 522,00 Eur, kuri yra protinga ir būtina pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti bei jo 3 nepilnamečiams vaikams išlaikyti.
43. Teismas, įvertindamas tai, kad pareiškime pareiškėjas nurodė bendrą jam reikalingą sumą būtiniesiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas apie 700,00 Eur pajamas, taip pat, įvertindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, kurios dydis laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius, sprendžia, jog šioje dalyje pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai ir nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 522,00 Eur (FABĮ 6 str. 3 d. 4 p.).
44. Nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 str. 3 d. 3 p.). Nustatytinas 4 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti (FABĮ 8 str. 5 d.).
45. Bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
iškelti bankroto bylą T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Paskirti T. R. bankroto administratore Eglę Gabrėnienę, sąrašo Nr. B-FA502, kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 1065, adresas – I. Kanto g. 32, Klaipėda, tel. Nr. 8 600 23142, el. p.: egle@mvg.lt.
Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) sumą, kurią bankroto administratorė Eglė Gabrėnienė turi teisę naudoti T. R. bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti 522,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį T. R. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją nė vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujantiems byloje asmenims, bankroto administratoriui, taip pat „Swedbank“, AB.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.