Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su E. K. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 6 d. teisme gautas E. K. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. spalio 1 d. prašymas dėl bylos papildymo, kuriame pareiškėjas atsakove nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL). Minėtame prašyme pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 300 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ) administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Skunde pareiškėjas neturtinės žalos padarymą iš esmės sieja su LAVL darbuotojų neteisėtais veiksmais, nesuteikiant pareiškėjui tinkamo gydymo, o būtent, laiku nesuteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų – neatliekant kompiuterinės tomografijos tyrimo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis byloje T-77/2006, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje T-110/2013). Iš skundo turinio matyti, kad byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir ši byla pagal rūšinį teismingumą priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys).

Pareiškėjui išaiškintina, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, ginčui, kurį inicijuoja pareiškėjas, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-914/14, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-773/2013).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, skundą priimti atsisakytina (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105–106 straipsniais ir 149 straipsniu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti E. K. skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Išaiškinti E. K., kad skundą dėl žalos atlyginimo jis pirmiausiai turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nesutikdamas su jos sprendimu – bendros kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.