- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- e2-4393-1081/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01829-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 774,28 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. Vokietijoje dėl D. V., vairavusio transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo minėtos transporto priemonės savininkas, tai yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1548,56 Eur sumai, o ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 1548,56 Eur sumą. Prie vilkiko prikabintos priekabos draudikas atlygino ieškovui pusę jo sumokėtos sumos – 774,28 Eur. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, iš atsakovės įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą sumą, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykis užfiksuotas 2019 m. gegužės 21 d. Diuseldorfo policijos pranešime apie eismo įvykį, kuriame nurodyta, eismo įvykio aplinkybės, padaryta žala ir eismo įvykį sukėlęs asmuo, tačiau prie ieškinio nėra pridėti duomenys (fotonuotraukos) su apgadinta transporto priemone, kuri būtų užfiksuota prie sugadinto užtvaro. Nurodo, kad 2020 m. vasario 10 d. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieškovui reikalavimą atlyginti 1548,56 Eur žalą, kuri buvo padaryta eismo įvykio metu apgadinus užtvarą. Atsakovė nurodo, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad patirta žala, kurią rekomenduojama atlyginti yra 1032,20 Eur, o visuose pateiktuose reikalavimuose nurodoma 1290,25 Eur suma, kurios skirtumas nurodomas kaip remonto išlaidos. Padaryta žala sudaro mažesnę sumą nei Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieškovui reikalavimą. Tuo tarpu ieškovas nesigilindamas į jam teikiamus dokumentus ir juose esančius neatitikimus, duomenų trūkumus, iškart atlygino žalą Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, net nesuteikdamas atsakovei galimybės teikti prieštaravimų dėl žalos dydžio ir atlyginimo. Atsakovė mano, kad šiuo atveju ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl 774,28 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas ir pažeidžiantis teisingumo principą, kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė, tokiais veiksmais bandoma praturtėti atsakovės sąskaita. Be to, ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuota atsakovės transporto priemonė eismo įvykio vietoje.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 m. birželio 21 d. įvykio dienos pranešti ieškovui apie žalą. Nežiūrint į tai, atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2019 m. birželio 21 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau ji neteikė savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ieškovui ir Vokietijos nacionaliniam draudiku biurui, todėl šiuo atveju atsakovės prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Ieškovas pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimą Vokietijoje, tuo tarpu, atsakovė apsiribojo vien tik abstrakčiomis bei nepagrįstomis abejonėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovo teiginiais nesutinka, kadangi ieškovas tik deklaratyviais teiginiais grindžia savo poziciją, kad atsakovė pasyviai dalyvavo žalos administravime, neteikė savalaikių paaiškinimų dėl eismo įvykio aplinkybių. Be kita ko, duomenų, kad Vokietijoje vyko teismo procesas byloje nėra, iš bylos medžiagos matyti, kad objektyviai atsakovė net ir negalėjo reikšti jokių pastebėjimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi ieškovas po 2020 m. balandžio 14 d. gauto raginimo iš Vokietijos biuro, 2020 m. balandžio 15 d. į Vokietijos biuro sąskaitą pervedė reikalaujamą sumą. Mano, kad buvo sąmoningai nesudaromos galimybės ir greitai priimami sprendimai dėl žalos dydžio tik tam, kad nebūtų sudarytos sąlygos reikšti prieštaravimus dėl tikrųjų žalos dydžių, todėl atsakovės pateikti prieštaravimai turi būti vertinami regresinio ieškinio byloje. Ieškovas nepagrįstai remiasi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro išimtine teise spręsti dėl žalos dydžio ir regresinio ieškinio pateikimo metu, nes ši teisė vadovaujantis vidaus nuostatais taikoma tik tarp valstybių draudikų biurų. Ieškovas, reikšdamas regresinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė ir net neįrodinėjo šių sąlygų viseto, todėl mano, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovui ir atsakovui, jų atstovams, nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Diuseldorfo policijos valdyba 2019 m. birželio 21 d. užfiksavo, jog (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, 22.35 val. (vietos laiku), dėl D. V., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – krovininį automobilį, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. D. V. apgadino užtvarą, dėl ko buvo padaryta materialinė žala. Transporto priemonės Volvo FH 42T, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja eismo įvykio dieną buvo atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą: už apgadintą užtvarą – 1032,20 Eur, remonto išlaidas – 258,05 Eur, tyrimo ataskaitą – 49,00 Eur ir 9,31 Eur PVM mokestį bei 200 Eur administravimo mokestį, ir pateikė reikalavimą ieškovui dėl 1548,56 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas, gavęs minėtą reikalavimą bei informaciją apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotą žalos dydį, 2020 m. balandžio 15 d. atlygino Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui patirtą 1548,56 Eur dydžio žalą ir raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos. Prie vilkiko prikabintos priekabos draudikas atlygino ieškovui pusę jo sumokėtos sumos t. y. 774,28 Eur.
Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje iš esmės kelia abejones ar iš tiesų atsakovei priklausanti transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir apgadino turtą bei ginčija reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nurodydama, kad reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.
Bylos duomenimis, atsakovė ieškovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydama faktų, kad transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieškovas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
Ieškovas į bylą pateikė Diuseldorfo policijos valdybos 2019 m. birželio 21 d., 22.35 val. surašytą pranešimą apie eismo įvykį, kuriame užfiksuota įvykio data ir laikas – 2019 m. birželio 21 d., eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, eismo įvykio dalyviai – D. V., eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė – krovinis automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini), materialinė žalos rūšis – užtvara. Prie pranešimo taip pat pridėtos 2 foto nuotraukos, padarytos eismo įvykio dieną, kuriose matyti eismo įvykio metu padaryti apgadinimai.
Pastebėtina, jog atsakovės atsiliepime į ieškinį pridėta fotonuotrauka, kurioje matyti, kaip ieškovas prašė kuo skubiau pateikti informaciją apie eismo įvykį, tačiau atsakovė nurodė, kad informacijos apie tos dienos eismo įvykį neturi, gali būti, kad vairuotojas neinformavo.
Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog pagrindiniai duomenys, patvirtinantys atsakovės vairuotojo D. V. 2019 m. birželio 21 d., 22.35 val. padaryto eismo įvykio faktą yra išduoti oficialių Vokietijos institucijų, o būtent Diuseldorfo policijos valdybos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį, tokie dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
Šioje situacijoje, teismui susipažinus su byloje esančių įrodymų visuma, nekyla abejonių, kad 2020 m. birželio 21 d., Vokietijoje, dėl D. V., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis ir dėlto buvo padaryta materialinė žala. Pažymėtina, jog šioje byloje atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, nustatė šios transporto priemonės priklausomybę atsakovei bei nurodė minėtą transporto priemonę vairavusio asmens duomenis.
Pažymėtina, jog iš ieškovo 2019 m. liepos 26 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2019 m. birželio 21 d. eismo įvykio žalos administravimą, tačiau duomenų byloje, kad atsakovė būtų nesutikusi ar neigusi faktą, kad D. V., vairavęs Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė Vokietijoje minėtą eismo įvykį, byloje nėra pateikta, todėl atsakovės keliamos abejonės dėl to, kas padarė eismo įvykį ir kokia transporto priemone, atmestinos, kaip visiškai nepagrįstos.
Atsakovė ginčydama ieškinio pagrįstumą, taip pat ginčija padarytos žalos dydį, nurodydama, kad ieškovo reikalaujama nuostolių suma yra nepagrįsta ir pažeidžianti teisingumo principą, kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Vokietijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.
Šiuo atveju žala, kurią prašoma priteisti iš atsakovės, atsirado Vokietijoje, todėl žalos administravimą atliko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės transporto priemone 2019 m. birželio 21 d. padarytą 1032,20 Eur materialinę žalą, už remonto išlaidas 258,05 Eur, tyrimo ataskaitą 58,31 Eur ir 200 Eur administravimo mokestį, iš viso 1548,56 Eur, kurios pusę žalos atlygino priekabos draudikas. Byloje pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose detalizuoti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos išlaidos šalinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo D. V. kaltės padaryto eismo įvykio. Laikytina, kad apskaičiuotas žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Kaip minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog žalos atlyginimą nukentėjusiajam – Vokietijai, administravo Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Būtent eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).
Pastebėtina, jog administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė nustatytą minimalų 200 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Vokietijos nacionalinis draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą minimalų 200 Eur žalos administravimo mokestį.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą mokestį, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas iš atsakovės reikalauja atlyginti daugiau nuostolių negu atsakovė galimai sukėlė ir tokiais veiksmais siekia praturtėti atsakovės sąskaita, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl D. V., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą, atsakovei priklausiusią transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės, todėl ieškovas privalėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atlyginti patirtus nuostolius, kurie ištyrus byloje esančių įrodymų visumą laikytini visiškai pagrįstais. Ieškovas atlygino padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi būtent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis ir 132,87 Eur už vertimus iš vokiečių ir anglų kalbos, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą, todėl šios išlaidos – 149,87 Eur (17 Eur + 132,87 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:
- 774,28 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 28 ct) nuostolius;
- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (774,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 149,87 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.