- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- I2-1170-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03352-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21S24857 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta jam pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Skunde nurodo, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, ir leidimas) pateikė dėl to, kad ketina dirbti betonuotoju UAB „Gulita“. Profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą. Sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Migracijos departamento duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – FNTT) 2020 m. sausio 17 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas), o 2020 m. rugsėjo 10 d. pareiškėją pripažino įtariamuoju ir paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Be to, nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo nustatyta, kad 2019–2020 m. jis buvo baustas už 6 administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį bei 3 administracinius nusižengimus pagal ANK 418 straipsnį. Pareiškėjas pažymi, kad jis atitinka Įstatymo keliamas sąlygas, kurių pagrindu gali būti keičiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kad Sprendime yra suabsoliutinta vienintelė aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, „grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas“, tačiau jo atveju ikiteisminiame tyrime nėra priimti galutiniai sprendimai. Be to, prieš apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimą turi būti vengiama formuluočių apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę. Pareiškėjui paskirta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti –siekiama užtikrinti jo paties dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, todėl atsisakius pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir taip faktiškai jį išsiunčiant iš šalies, jam taikomos kardomosios priemonės paskirtis paneigiama, sudaromos sąlygos pažeisti pareiškėjo, kaip įtariamojo, teises. Be to, Sprendime net nebuvo analizuojamas įtarimo turinys. Atsakovui užteko paties fakto, kad toks procesinis dokumentas yra priimtas, nors jo turinys absoliučiai neaiškus. Sprendime itin didelis dėmesys buvo teikiamas pareiškėjo padarytiems administraciniams nusižengimams, tačiau visi padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimais ir jie nėra priskiriami ar laikomi itin šiurkščiais. Padaryti administraciniai nusižengimai necharakterizuoja pareiškėjo labiau neigiamai nei už KET pažeidimus baustų Lietuvos Respublikos piliečių ir jokiu būdu nerodo jo nusiteikimo nesilaikyti moralės ar bendrųjų pagarbos vieni kitiems grįstų elgesio taisyklių. Taip pat pareiškėją ir jo šeimos narius su Lietuva sieja pakankamai tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai, susiformavę ne vienus metus. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2014 m. Nuo 2016 m. iki 2019 m. su šeima gyveno Lietuvoje. Jo sutuoktinė dėstė anglų kalbą vietinėje mokykloje, vaikai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Prasidėjus pandemijai sutuoktinė su vaikais išvyko iš Lietuvos, tačiau ketina grįžti. Taip pat pareiškėjas suėjus įstatyme nustatytam laikotarpiui ketina kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo. Pareiškėjas ir jo šeima savo tolesnį gyvenimą sieja išimtinai su gyvenimu Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 21 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ketina dirbti UAB „Gulita“ betonuotoju. Migracijos departamentas, nagrinėdamas minėtą pareiškėjo prašymą ir siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, išsiuntė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) paklausimą, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 5 d. gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-11608, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. FNTT 2020 m. sausio 17 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį („pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes“) ir 2020 m. rugsėjo 10 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 10 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pareiškėjui inkriminuojama veika pagal BK 11 straipsnio 5 dalį yra kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Ginčijamame sprendime buvo įvertinti jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai, buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi (jo žmona ir vaikai neturi nei galiojančių leidimų laikinai gyventi, nei vizų). Taigi, pareiškėjo ekonominis ryšys su Lietuvos Respublika negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei viešosios tvarkos laikymasis, todėl atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešą tvarką. Pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės, nustatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms, nustatytoms BK, o priemonių taikymas nepreziumuoja pareiškėjo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas. Užsieniečio grėsmės vertinimas yra administracinės procedūros, t. y. prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi, nagrinėjimo dalis. Pareiškėjo teiginiai, kad jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, kuriuo siekiama užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Sprendimu pareiškėjas nėra grąžinamas ar išsiunčiamas į jo kilmės valstybę. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas sistemingai per dvejus metus darė tos pačios rūšies administracinius nusižengimus. Jį neigiamai charakterizavo ne pažeidimų šiurkštumas ar piktybiškumas, kaip skunde teigia pareiškėjas, bet sistemingas jų darymas. Pareiškėjas nepaneigė Sprendime konstatuotų aplinkybių, kad neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo žmona ir vaikai neturi nei galiojančių leidimų laikinai gyventi, nei vizų, jo šeima Lietuvos Respublikoje negyvena, vaikai Lietuvos Respublikoje nesimoko, žmona Lietuvos Respublikoje nedirba, todėl jų ryšys su Lietuvos Respublika yra nutrūkęs, Sprendimas nepažeis pareiškėjo šeimos interesų, o, įvertinus ginčijamu sprendimu nustatytas aplinkybes, jo ekonominis ryšys su Lietuvos Respublika negali būti pripažintas prioritetiniu ir reikšmingesniu, nei viešosios tvarkos laikymasis.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad ilgą laiką gyvena Lietuvoje, jo šeima taip pat gyveno Lietuvoje, tačiau išvyko dėl pandemijos, jai pasibaigus ketina sugrįžti į Lietuvą. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad teismo posėdžio dieną situacija yra pasikeitusi, neliko sąlygų nepratęsti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Pagrindinė leidimo neišdavimo sąlyga buvo, kad pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, šiuo metu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu jau yra nutrauktas. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai negali būti vertinami kaip grėsmė visuomenei. Prašo ne tik panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, bet ir perduoti prašymą nagrinėti pakartotinai.
Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas buvo vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai, o ne valstybės saugumui. Nesutinka, kad buvo vertinamas tik vienas pagrindas, t. y. dėl nuskalstamos veikos padarymo, buvo pagrindas ir dėl padarytų administracinių nusižengimų. Pareiškėjo teismui pateiktas prašymas yra netikslus, nes prašoma tik panaikinti Sprendimą ir neprašoma jo perduoti nagrinėti iš naujo. Jei bus panaikintas Migracijos departamento Sprendimas ir nebus perduotas nagrinėti iš naujo, pareiškėjas galės kreiptis į Migracijos departamentą tik po metų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui R. G. pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. G. 2021 m. birželio 21 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“; jo profesija yra įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą.
6. Migracijos departamentas, nagrinėdamas minėtą pareiškėjo prašymą ir siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, bei vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 70 punktu, išsiuntė Policijos departamentui paklausimą, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.
Policijos departamentas, vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašas), patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12, 12.4, 13 ir 13.4 punktais ir papunkčiais, 2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. 5-S-11608 „Dėl R. G. (R. G.) grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ pateikė Migracijos departamentui išvadą, kurioje teigiama, kad pareiškėjas R. G. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Rašte nurodyta, jog patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 2020 m. rugsėjo 10 d. pripažino R. G. įtariamuoju. 2020 m rugsėjo 10 d. jam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Patikrinus Administracinių nusižengimų registrą nustatyta, kad 2019–2020 m. R. G. buvo nubaustas už šešis administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir tris administracinius nusižengimus pagal 418 straipsnio 1 dalį. R. G. nesumokėjo 150 Eur už administracinius nusižengimus paskirtų baudų. Pareiškėjui inkriminuojama veika pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Konstatuota, kad R. G. elgesys, pasireiškiantis ne tik nusikalstamų veikų, bet ir sistemingu administracinių nusižengimų darymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti R. G., kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.
7. Migracijos departamentas taip pat 2021 m. rugpjūčio 12 d. išsiuntė paklausimą FNTT.
FNTT 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. IBPS-S-428778-21 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. R. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos D. Gerbutavičiaus g. 12-7, Vilniuje. Galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepriimtas. Apie R. G. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą jam pranešta įteikus pranešimą apie įtarimą.
8. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė R. G. pakeisti leidimą gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.
Kaip matyti iš Sprendimo, atsakovas rėmėsi Policijos departamento ir FNTT pateiktais duomenimis. Sprendime nurodyta, kad R. G. elgesys, pasireiškiantis ne tik nusikalstamų veikų, bet ir sistemingu administracinių nusižengimų darymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, jog užsienietis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Sprendime taip pat įvertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad R. G. turėjo 2 nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi, išduotus darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu; taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Sprendime dar nurodyta, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą.
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, skundžia jį teismui.
10. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju atsakingos institucijos nepriima sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o jeigu tokie sprendimai jau priimti, sustabdo jų vykdymą tol, kol išnyks šioje dalyje nurodytos priežastys.
Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 12.4 papunktyje nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pagal Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 13.4 papunktį, užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis sistemingai darė ir (ar) daro tos pačios rūšies administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis nusižengimas.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai gali būti motyvuojami grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl užsieniečio buvimo valstybės teritorijoje. Tokia padėtis gali susidaryti pirmiausia tokiais atvejais, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkius nusikaltimus, įskaitant tuos, kurie nurodyti 71 straipsnyje, arba esama aiškių įrodymų, kad jis ketina tokius nusikaltimus padaryti susitariančiosios šalies teritorijoje.
11. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). LVAT praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., 2016 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5282-629/2019).
12. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas grėsmę viešajai tvarkai iš esmės sieja su tuo, kad pareiškėjas yra įtariamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu, kuri pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama prie sunkių nusikaltimų; sistemingų administracinių nusižengimų darymu, t. y. 2019–2020 metais pareiškėjas buvo nubaustas už 6 administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir už 3 administracinius nusižengimus pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį.
Atsakovas savo Sprendimą iš esmės pagrindžia Policijos departamento 2021 m. liepos 5 d. išvada, kuri pateikta pagal Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo nuostatas.
13. Taigi, atsakovas pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai pirmiausia sieja su tuo, kad jam ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Atsakovo teigimu, vien įtarimų pareiškimas sunkaus nusikaltimo padarymu leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Tačiau teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka.
LVAT yra labai aiškiai nurodęs, kad aplinkybė, jog užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, ir vien dėl to (tokių įtarimų pareiškimo) tokiam asmeniui turi būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).
14. Be to, LVAT yra konstatavęs, kad Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašas, kuriuo remdamasis Policijos departamentas teikia išvadą apie užsieniečio keliamą grėsmę, yra vidinis Policijos departamento dokumentas, kuris priimtas siekiant tinkamai įgyvendinti gero administravimo principą, o atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindus įtvirtina Įstatymas (žr. 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-27201810/2014). LVAT teisėjų kolegija 2015 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015, taip pat pažymėjo, kad Duomenų apie užsienietį tikrinimo apraše nustatytus informacijos vertinimo kriterijus taikant formaliai, t. y. nevertinant ir neatskleidžiant tokio pobūdžio informacijos turinio (koks ir kada nusikaltimas padarytas, ar yra ir kokios taikytos kardomosios priemonės, ar yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir ar jis yra įsiteisėjęs, ar yra išnykęs teistumas ir pan.), yra galimas ne visais atvejais. LVAT taip pat yra nurodęs, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui negali būti atsisakomas išduoti vien tik atsižvelgiant į Policijos departamento išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei; Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas, be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5282-629/2019).
15. Apibendrinant konstatuotina, kad vien aplinkybė, jog užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, priešingai, nei teigia atsakovas, savaime nėra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
16. Taigi, minėta, atsakovo Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 10 d. pareikšti įtarimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau Sprendime iš esmės nemotyvuota, kodėl ši aplinkybė – įtarimų sunkiu nusikaltimu padarymu pareiškimas – suponuoja nurodytą išvadą, t. y. kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovo Sprendime neatskleistas įtarimų pareiškėjui turinys, jų pobūdis ir pan.; nepasakyta, ar pareiškėjas sutinka su jam pareikštais įtarimais; neatsižvelgta į nusikalstamų veikų sistemiškumo nebuvimą, kas rodo galimą atsitiktinumą, o tai savo ruožtu mažiną grėsmę viešajai tvarkai; neįvertintos galimos grėsmės viešajai tvarkai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); nevertinta esama baudžiamojo proceso stadija, t. y. pareiškėjui buvo tik pareikšti įtarimai, byla nebuvo perduota į teismą, o tai tam tikra prasme taip pat neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas buvo pagrįstai įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir pan.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje yra gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, iš kurio matyti, kad pareiškėjo R. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant pareiškėjo veiksmuose nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių; panaikinta R. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši aplinkybė iš dalies patvirtina, kad atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Jeigu atsakovas būtų vertinęs visas aplinkybes, o ne vien tik faktą, kad pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai, būtų padaręs kitokią išvadą.
17. Atsakovas grėsmę viešajai tvarkai, minėta, sieja ir su tuo, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, t. y. 2019–2020 metais jis buvo nubaustas už 6 administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir už 3 administracinius nusižengimus pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį.
Tačiau ir šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, tik formaliai nurodęs pareiškėjo padarytus pažeidimus, visiškai nepasisakė dėl jų pobūdžio, padarymo aplinkybių, paskirtų nuobaudų, jų griežtumo, ar paskirtos nuobaudos buvo įvykdytos, kada tiksliai tie pažeidimai buvo padaryti, ar jie anksčiau buvo vertinti išduodant ir keičiant pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir pan. Vien tik formalus konstatavimas, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, nevertinant kitų minėtų svarbių aplinkybių, negali būti pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin pavojingi, jie susiję su sustojimu ar stovėjimu ne vietoje arba su vietinės rinkliavos nemokėjimu.
18. Taigi, toks atsakovo paviršutiniškas vertinimas nėra pakankamas konstatuoti, jog pareiškėjo galimai keliama grėsmė viešajai tvarkai yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu ir nagrinėjamu atveju atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, palyginti su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs darbo sutartį ir priimtas dirbti betonuotoju, o tai suponuoja išvadą, jog jis turi ekonominį ryšį su Lietuvos Respublika. Be to, pareiškėjas Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, yra sudaręs buto nuomos sutartį.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo paduotas skundas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas). Migracijos departamento Sprendimas panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Panaikinus Sprendimą yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Tai, kad pareiškėjas skunde, prašydamas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, nesuformulavo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi išnagrinėti iš naujo, negali būti kliūtis, panaikinus šioje byloje Migracijos departamento Sprendimą, visiškai apginti pareiškėjo teises.
20. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir atstovavimo išlaidas (5 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra patenkintas. Tai reiškia, kad sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai ir jis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tad pareiškėjui iš atsakovo priteistina būtent 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40, 41 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21S24857, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo R. G. (R. G.) prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui R. G. (R. G.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.