Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1091-163/2012

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-26
Bylos Nr.: 2A-1091-163/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Žerlauskas, Rimvida Zubernienė, Alona Romanovienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: D. K., E. J.

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1091-163/2012Teisėjas P. Mineikis Procesinio sprendimo kategorijos:75.4.3; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. K. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. K. ir E. J. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei atsakovės D. K. patikslintą priešieškinį ieškovui A. K., kita atsakovė E. J. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. K. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: santuoką tarp ieškovo A. K. ir atsakovės D. K. nutraukti dėl atsakovės D. K. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę K., atsakovei pakeisti pavardę į „L.”; santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti sekančiai: ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12864,00 Lt vertės, viso nekilnojamojo turto už 12864,00 Lt, o atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 378182,00 Lt vertės, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17056,00 Lt vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini), viso nekilnojamojo turto už 395238,00 Lt vertės; santuokos metu įgytą kilnojamą turtą padalinti sekančiai: ieškovui priteisti nuosavybės teisę į priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės, viso kilnojamojo turto už 300 Lt, o atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į minkštą kampą, 1500 Lt vertės, stalą, 500 Lt vertės, 3 dalių sekciją su spintą, 1000 Lt vertės, elektrinius vargonus, 500 Lt vertės, televizoriaus staliuką, 100 Lt vertės, televizorių, 400 Lt vertės, kilimą 3x4, 500 Lt vertės, paveikslą, 600 Lt vertės, lovą, 150 Lt vertės, sekciją, 100 Lt vertės, rašomąjį stalą, 100 Lt vertės, televizorių, 400 Lt vertės, komodą, 100 Lt vertės, audio magnetofoną, 100 Lt vertės, kilimą 3x4, 400 Lt vertės, miegamojo komplektą, 1500 Lt vertės, 4 durų spintą, 1500 Lt vertės , paveikslą, 400 Lt vertės, kilimą 3x4, 300 Lt vertės, veidrodį, 100 Lt vertės, 4 durų spintą, 400 Lt vertės, kilimą, 200 Lt vertės, veidrodį, 100 Lt vertės, vonios kambario baldus, 200 Lt vertės, skalbimo mašiną, 800 Lt vertės; dviratį, 1500 Lt vertės; 2 batų dėžes, 200 Lt vertės, koridoriaus baldų komplektą, 400 Lt vertės, virtuvinį komplektą, 500 Lt vertės, šaldytuvą, 400 Lt vertės, elektrinę viryklę, 500 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės, kavos aparatą, 50 Lt vertės, indus, puodus, stalo įrankius ir kitus virtuvinius daiktus, 800 Lt vertės, 2 komodas, 1400 Lt vertės, sofą- lovą, 500 Lt vertės, kompiuterį, 4000 Lt vertės, CD grotuvą, 300 Lt vertės, rašomąjį stalą, 100 Lt vertės, kilimą 2x3, 300 Lt vertės, 4 dalių sekciją, 2000 Lt vertės, dvigulę lovą, 1000 Lt vertės, komodą, 1000 Lt vertės, 2 fotelius, 200 Lt vertės, video magnetofoną, 200 Lt vertės, pietų ir kavos servizus, taures, vazas ir kt., 3500 Lt vertės, užuolaidas, 500 Lt vertės, šviestuvus, 2000 Lt vertės, virtuvinius baldus ir dujinę viryklę, 300 Lt vertės, žaliuzes, 500 Lt vertės, patalynės komplektus, pagalves, antklodes, 1000 Lt vertės, įvairius įrankius - medžio pjovimo stakles, frezą, 5000 Lt vertės, viso turto už 37820 Lt; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai piniginę kompensaciją 209947,00 Lt; pripažinti 2003-06-10 dėl 20000,00 Lt, 2005-04-25 dėl 30000,00 Lt D. K. vardu surašytus paskolos raštus negaliojančiais; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1979-11-03 Klaipėdos rajono metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka tarp ieškovo ir atsakovės D K., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V., (duomenys neskelbtini) dukra E. K. ir 1993-01-13 dukra S. K.. Nurodo, kad gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą, bendro ūkio vedimą, šeimyninis gyvenimas nesisekė. Dėl pastovios nervinės įtampos šeimoje, finansinių sunkumų ieškovo sveikata pašlijo, o 2002 m. spalio mėn. ieškovui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atsakovė dirbti nenorėjo, todėl ieškovas buvo priverstas skolintis pinigus pragyvenimui ir gydymui. Dėl skolų grąžinimo tarp šalių nuolat kildavo konfliktai, nes atsakovė skolų grąžinimo naštą perkėlė ieškovui. Šiuo metu su kreditoriais ieškovas pilnai atsiskaitęs. 2005-05-16, po atsakovės išprovokuoto konflikto, išėjo iš namų ir nuo to laiko bendro ūkio su atsakove neveda. Šeima faktiškai iširo, neliko nei meilės, nei pagarbos jausmo. Jokių galimybių ir pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu nėra, todėl prašo nenustatyti termino susitaikyti ir iš karto nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Ieškovas nurodo, kad jo vardu buvo registruotos transporto priemonės: automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Lt vertės; automobilis Fiat Ritmo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės, tačiau jų į dalintino turto sąrašą prašo neįtraukti, nes pirmasis automobilis yra pavogtas, o antrasis yra priduotas detalėms. Pažymi, kad bendrų skolų ar kitokių įsipareigojimų su atsakove neturi. Nurodo, kad atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė 4 paskolos raštus, pagal kuriuos 2003-06-10 atsakovė E. J. paskolino atsakovei D. K. 20000,00 Lt; 2005-04-25 - 30000,00 Lt; 2006-07-30 - 70000,00 Lt; 2007-09-03 - 30000,00 Lt. Teigia, kad apie prieš tai minėtus raštus ir paskolas niekada nežinojo, šių pinigų nebuvo matęs, jie atsirado po šios civilinės bylos iškėlimo, todėl mano, kad 2003 06 10 bei 2005 04 25 raštai buvo surašyti tik dėl akių, nesiekiant jokių teisinių pasekmių ir dėl to prašo pripažinti juos negaliojančiais, o raštai 2006-07-30 bei 2007-09-03 buvo surašyti sutuoktiniams negyvenant kartu, todėl prievolės pagal šiuos raštus yra atsakovės asmeninis įsipareigojimas (t 5, b. l. 56-61).

Atsakovė D. K. patikslintu priešieškiniu prašė: santuoką tarp ieškovo A. K. ir atsakovės D. K. nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei pakeisti pavardę į „L.”; padalinti santuokos metu įgytą bendrą turtą, kurio vertė 337091,00 Lt, sekančiai: ieškovui priteisti 1/3 dalis bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto (112363,67 Lt), o atsakovei D. K. -2/3 dalis (224727,34 Lt); ieškovui priteisti: automobilio priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės, automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 150 Lt vertės, automobilį FIAT RITMO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės; atsakovei Daliai Kovaleniai priteisti: 0,06 ha žemės sklypą Nr. 204-1, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini).), 12864 Lt vertės, gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) 321077 Lt vertės, kilnojamąjį turtą natūra, kurio bendra vertė 2500 Lt: televizoriaus staliuką 50 Lt vertės; 3 dviračius, 1200 Lt vertės; 2 viengules lovas, 400 Lt vertės; rašomąjį stalą, 100 Lt vertės; miegamojo baldų komplekto spintą, 150 Lt vertės; veidrodį, 50 Lt vertės; šaldytuvą, 300 Lt vertės; elektrinę viryklę, 50 Lt vertės; 2 fotelius, 200 Lt vertės. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo: 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą atsakovei; 828786,34 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t.y. ieškovo be atsakovės žinios parduotą 2,84 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nuolat girtavo, naudojo prievartą atsakovės ir vaikų atžvilgiu, nuolat artimai bendravo su kitomis moterimis, neturėdamas atsakovės įgaliojimo ir nuslėpdamas patį santuokos faktą perleido santuokos metu įgytą 2,84 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad 2005-05-16 ieškovas smarkiai sumušė atsakovę ir dukrą E., pakeitė namo durų bei vartų spyną, neįsileido atsakovės su dukra į namus, leisdamas be atsakovės sutikimo apsigyventi bendrame name visiškai svetimam žmogui. Be to, ieškovas be atsakovės leidimo iš namų išnešdavo bendrą turtą, jį pardavinėjo, siekdamas gauti pinigų savo amoraliam gyvenimui, taip pat bendrą turtą gadino. Ieškovas nepadėjo auginti ir prižiūrėti vaikus, savo elgesiu sukurdavo nuolatinę įtampą šeimoje. Atsakovė daug dėmesio skyrė savo ir ieškovo vaikams. Ieškovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, nesidomi jo poreikiais (T. 5, b. l. 162-173).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė A. K. ir D. K. (ikisantuokinė pavardė – Lendraitytė) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1979-11-03 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 279, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. K. paliko santuokinę pavardę – K.. Po santuokos nutraukimo atsakovei D. K. pakeitė santuokinę pavardę į ikisantuokinę pavardę – L.. Padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: santuokos metu, A. K. vardu, 2004-11-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MV7-22908, pagrindu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė A. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, A. K. ir D. K. vardu 2010-09-14 teismo sprendimo Nr. 2-6904-796/2010 pagrindu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė D. K.. Padalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovei D. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: televizoriaus staliuką – 50,00 Lt vertės; 3 dviračius, kurių vertė po 400,00 Lt, bendra vertė – 1200,00 Lt; 2 viengules lovas, kurių vertė po 200,00 Lt, bendra vertė – 400,00 Lt; rašomąjį stalą – 100,00 Lt vertės; miegamojo baldų komplekto spintą – 150,00 Lt vertės; veidrodį – 50,00 Lt vertės; šaldytuvą – 300,00 Lt vertės; elektrinę viryklę – 50,00 Lt vertės; 2 fotelius, kurių vertė po 100,00 Lt, bendra vertė 200,00 Lt, viso turto už 2500,00 Lt. Padalijo santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą: santuokos metu, A. K. vardu, įregistruotas transporto priemones: automobilio priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį FIAT RITMO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisė asmeninės nuosavybės teise A. K.. Priteisė iš ieškovo A. K. 785468,50 Lt dydžio kompensaciją, už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atsakovei D. K.. Priteisė iš ieškovo A. K. 4485,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. K.. Priteisė iš ieškovo A. K. 15137,68 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovės D. K. 4053,09 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Nurodė, kad ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, teismo posėdžio metu patvirtino, kad santuokos išsaugoti nesistengia. Teismas pripažino, kad ieškovas ir atsakovė neįrodė, jog dėl santuokos iširimo kaltas vien tik atsakovė ar ieškovas, todėl konstatavo, kad dėl santuokos iširimo kaltu abu sutuoktiniai, nes jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos ir pagalbos vienas kitam. Nurodė, kad konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesant nepilnamečių vaikų, kurie liktų gyventi su vienu iš tėvų, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas neturi pagrindo, todėl atsakovės reikalavimą dalinant santuokos metu įgytą turtą jai priteisti 2/3 viso santuokos metu įgyto bendro turto, laikė nepagrįstu ir santuokos metu įgytą bendrą turtą dalijo lygiomis dalimis. Nesant ginčo dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimo, santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas priteistas atsakovei D. K.. Nesant ginčo dėl registruotino kilnojamojo turto, transporto priemonės priteistos ieškovui A. K.. Teismas nurodė, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir sutuoktinių bendro turto lygių dalių principais, sutuoktinių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalija sekančiai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nesant ginčui dėl jų padalijimo, priteistini atsakovei D. K.; 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui A. K.. Atsižvelgdamas į atsakovei D. K. didesnę tenkančio turto dalį, ieškovui iš atsakovės D. K. priteisė 155031,50 Lt kompensaciją. Nurodė, kad nustačius, jog 2,84 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos mieste, registruotas A. K. vardu, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurią ieškovas A. K. kreditoriui J. Š. perdavė skolininko turto perdavimo išieškotojui akto, kurį patvirtino ieškovo suklaidintas Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-01-30 nutartimi, pagrindu, be atsakovės D. K. sutikimo, laikė pagrįstu atsakovės D. K. reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo. Nurodė, kad ieškovo A. K. atsakovės D. K. naudai priteistina 940500,00 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad padalijus turtą ieškovui iš atsakovės D. K. priteistina 155031,50 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį, o iš ieškovo A. K. atsakovės D. K. naudai priteistina 940500,00 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, taikant tarpusavio kompensacijų įskaitymo būdą iš ieškovo atsakovės D. K. naudai priteisė 785468,50 Lt (940500,00 Lt - 155031,50 Lt = 785468,50 Lt) kompensaciją, už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Kadangi teismas padarė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog bylos medžiaga nustatyta, kad 2003-06-10 bei 2005-04-25 paskolos raštai sudaryti ne ieškovo A. K. ir atsakovės D. K. šeimos poreikiams tenkinti, į tai, kad atsakovė prievolių, kylančių iš minėtų raštų abiejų sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis pripažinti neprašo, todėl prievolės, kylančios iš 2003-06-10 bei 2005-04-25 paskolos raštų dėl atitinkamai 20 000 Lt ir 30 000 Lt skolos laikytinos asmeninėmis atsakovės D. K. prievolėmis (t. 6, b. l. 110-121).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimo dalį dėl 785 468,50 Lt kompensacijos iš jo priteisimo panaikinti, priimti naują sprendimą ir toje dalyje ieškinį atmesti, o jam priteisti 155 031,50 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad priimant teismo sprendimą pagal atsakovės priešieškinį dėl kompensacijos jai priteisimo už bendrosios nuosavybės sumažėjimą buvo klaidingai įvertintos faktinės aplinkybės dėl skolos pagal vekselį J. Š. pobūdžio ir neteisingai nustatyta žemės sklypo vertė. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas buvo parduodamas pagal tuometinę rinkos kainą, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad sklypas išieškotojui buvo perleistas per maža kaina. Teigia, kad santykiai tarp jo ir atsakovės dėl turto padalijimo ir kompensacijų išmokėjimo yra reglamentuojami ne Civilinio kodekso šeštos knygos, o trečiosios knygos teisės normomis, taigi įrodžius jo kaltę dėl turto perleidimo be atsakovės sutikimo, galima būtų tik spręsti kompensavimo klausimus pagal CK 3.98 str. ir negalima vadovautis restituciją reglamentuojančiomis teisės normomis dėl didžiausios vertės buvusios turto perleidimo metu. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė žemės rinkos kainą, nes pasirinko ne tą kainos nustatymo laiką, nes kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo, jeigu būtų pagrindas, turėtų būti skaičiuojama nuo turto rinkos vertės šiai dienai, kai priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, teigia, kad šiai dienai žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 158 000 Lt. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl skolos J. Š. pagal vekselį prigimties. Teigia, kad 150 000 Lt skola yra bendra, visi pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, prievolė buvo solidari ir jis ją įvykdė parduodamas žemės sklypą už šią skolą, todėl atsakovei kompensacija nepriklauso (t. 6, b. l. 126-130).

Apeliaciniu skundu atsakovė D. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimo dalį ir toje dalyje priimti naują sprendimą: pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,06 ha žemės sklypą Nr. 204-1, unikalus Nr. 2101-0039-0561; sumažinti atsakovei iš ieškovo priteistos kompensacijos dydį nuo 785 468,50 Lt, iki 772 604, 50 Lt; priteisti ieškovo atsakovei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei sutuoktinių bendro turto lygių dalių principais, 0,06 žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise turėjo būti priteistas jai. Mano, kad bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas būtų kompensuotas efektyviau jai paskiriant 0,06 ha žemės sklypą ir jo verte būtų mažinamas priteistinos kompensacijos dydis. Nurodo, kad priteisus jai minėtą žemės sklypą, sumažėtų jai mokėtinos kompensacijos dydis iki 772 604,50 Lt. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė jos kaltę dėl santuokos iširimo, nenurodė jokių argumentų, nenustatė, kokias ji pažeidė sutuoktines pareigas. Teigia, kad teismas turėjo pakankamai įrodymų, kad pripažintų, jog tik dėl ieškovo sukuriamos įtampos šeimoje atsakovė neteko galimybės išsaugoti šeimą ir dėl santuokos iširimo jos kaltės nėra. Nurodo, kad teismas pripažino, jog ieškovas atsakovės ir vaikų atžvilgiu yra panaudojęs fizinį smurtą ir už tai nubaustas 1,6 m. laisvės atėmimo bausme, tačiau nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog tokia ieškovo veiksmai buvo atliekami nuolat. Mano, kad teismas spręsdamas dėl ieškovo kaltės turėjo taikyti CK 3.60 str. 3 d. normą, kuria remiantis ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo jau preziumuojama vien dėl to, kad jis nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Nurodo, kad iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neaišku, kaip teismas vertino jos, dukterų, liudytojų nurodytas aplinkybes, kad atsakovas girtavo, naudojo prievartą atsakovės ir vaikų atžvilgiu, artimai bendravo su kitomis moterimis, neturėdamas įgaliojimo ir nuslėpdamas patį santuokos faktą perleido santuokos metu įgytą žemės sklypą. Teigia, kad nesutinka su teismo išvada, kad ji neįrodė, jog 2006-05-30 kreipėsi į Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą būtent dėl ieškovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavęs, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, laikė, kad atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Teigia, kad ji patyrė didelę žalą, nes dėl atsakovo neteisėto ir amoralaus elgesio ji prarado galimybę džiaugtis darnia šeima, nuolat gyveno baimėje, įtampoje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme yra padaryti procesiniai pažeidimai, tačiau šiuos pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. 6, b. l. 144-151).

Atsiliepimai į apeliacinius skundus nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Ieškovas apeliaciniu skundu skundžią sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o atsakovė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos priteisimo, dėl santuokos metu įgyto žemės sklypo padalijimo.

Santuoka tarp ieškovo A. K. ir atsakovės D. K. (mergautinė pavardė L.) buvo užregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. K., (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. K., o 1993-01-13 gimė duktė S. K.. Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), televizoriaus staliuką – 50,00 Lt vertės; 3 dviračius, kurių vertė po 400,00 Lt, bendra vertė – 1200,00 Lt; 2 viengules lovas, kurių vertė po 200,00 Lt, bendra vertė – 400,00 Lt; rašomąjį stalą – 100,00 Lt vertės; miegamojo baldų komplekto spintą – 150,00 Lt vertės; veidrodį – 50,00 Lt vertės; šaldytuvą – 300,00 Lt vertės; elektrinę viryklę – 50,00 Lt vertės; 2 fotelius, kurių vertė po 100,00 Lt, bendra vertė 200,00 Lt.; automobilio priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ; automobilį FIAT RITMO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas, preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir reikalavimą (ieškinio dalykas).

Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo.

Prašydami nutraukti santuoką, tiek ieškovas A. K., tiek atsakovė D. K. nurodė, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas nurodė, kad gyvenant santuokoje išryškėjo jo ir atsakovės skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą, bendro ūkio vedimą, ieškovė niekur nedirbo, dėl nesutarimų ir finansinių sunkumų šeimoje, pastovios nervinės įtampos jis susirgo (duomenys neskelbtini), tapo nedarbingas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuolat girtavo, nedirbo, nepadėjo prižiūrėti vaikų, savo elgesiu sukurdavo nuolatinę įtampą šeimoje, prieš ją ir dukras naudojo smurtą, už ką buvo nuteistas, bendravo su kitomis moterimis, be atsakovės sutikimo ir jai nežinant perleido santuokos metu įgytą žemės sklypą.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies normų, nustatančių sutuoktinio kaltės prezumpcijas, ir šalių kaltės klausimą sprendė remdamasis bendrosiomis nuostatomis dėl sutuoktinio kaltės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos ir pagalbos vienas kitam.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Iš byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų kolegija sprendžia, kad sutuoktiniai ilgą laiką konfliktavo, vienas kito negerbė ir nerėmė morališkai, nesistengė spręsti konfliktinių situacijų, šalinti jų priežasčių. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuria remiantis ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, nes jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, susijusi su jos ir dukros E. sumušimu 2005-05-16. Be to, ji nurodo, kad po sumušimo ieškovas neįsileido jos su vaikais į namus, dėl ieškovo psichologinio bei fizinio smurto 2006-05-30 kreipėsi į Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą. Tačiau nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširo gerokai anksčiau nei 2005 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio, vykusio 2011-11-14 metu atsakovė parodė, kad su ieškovu atskiruose kambariuose gyveno nuo 1995 m. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje liudytojomis apklaustos dukros E. bei S. bei atsakovės motina E. J.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo parengiamojo posėdžio, vykusio 2008-06-16 metu atsakovė parodė, kad nuo 2002 m. ji su atsakovu kartu nebegyvena, todėl jis nieko negali žinoti apie paskolas gautas iš jos motinos E. J.. Taigi, faktiškai santuoka tarp šalių iširo žymiai anksčiau nei 2005 m., todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo pagrįstai rėmėsi įrodymais apie sutuoktinių elgesį iki faktiško santuokos iširimo, o ne jų konfliktu 2005-05-16 ir jų elgesiu po konflikto. Teigdama, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, atsakovė nurodė, kad ieškovas pastoviai girtavo, smurtavo jos ir vaikų atžvilgiu, artimai bendravo su kitomis moterimis, nuslėpdamas santuoką perleido santuokos metu įgytą žemės sklypą, pirmas kreipėsi dėl santuokos nutraukimo. Liudytojais apklausti V. G., V. L., A. S., E. J., J. R. teismui parodė, kad ieškovas buvo šeimos žmogus, darbštus, dirbo vairuotoju, taip pat veždavo iš užsienio mašinas, baldus, rūbus ir juo pardavinėjo (tai patvirtina ir žymos ieškovo pase), augino ir pardavinėjo gėles, daug dirbo tvarkydamas namų ūkį, o pati atsakovė nieko nedirbo, rūpinosi tik savimi. Šie liudytojai paneigė ir atsakovės teiginius, kad ieškovas girtavo. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo. Visi liudytojai pažinojo K. šeimą, įrodymų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi nepateikta. Atsakovės D. K. motina E. J. 2012-01-26 teismo posėdyje taip pat pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas turėjo santykių su kitomis moterimis ir smurtavo iki 2005 m. Liudytoja apklausta duktė E. K. parodė, kad kai jai buvo 8 metai, tėvas veždavosi ją ir 4 metukų seserį į Palangą pas kažkokią moterį, dabar ji supranta, kad tėvas su ta moterimi turėjo nesantuokinius santykius. Be to, tiek E. K., tiek S. K. parodė, kad tėvas mušdavo motiną dar kai jos buvo mažos. Šie liudytojų parodymai vertintini kritiškai. E. K. ir S. K. santykiai su tėvu yra priešiški, liudytojos suinteresuotos palaikyti motinos pusę, be to būdamos mažametės jos galėjo neteisingai įvertinti situaciją. Įrodinėdama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovė nurodo ir tai, kad ieškovas pirmas kreipėsi dėl santuokos nutraukimo. Kai santuoka tarp sutuoktinių faktiškai išira, neturi reikšmės kuris iš sutuoktinių kreipiasi į teismą dėl jos nutraukimo, ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip sutuoktinio kaltė. Liudytoja D. P., kurios parodymais prašo remtis atsakovė, su atsakove bendravo po 2005-05-16 konflikto, todėl ji aiškino tik apie atsakovės būklę po jos sumušimo.

Kolegija daro išvadą, kad patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178, 185 straipsniai) ir padarė pagrįstą išvadą, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 50 000 Lt. Šį savo reikalavimą ji prašo tenkinti ir apeliaciniame skunde, motyvuodama tuo, kad sutuoktinis pažeidė visas įmanomas sutuoktinio pareigas tiek asmeninių, tiek turtinių santykių srityje, pažeidė pareigas vaikams, naudojo prieš juos smurtą. Ieškovas sutrypė jos viso gyvenimo svajones, ji prarado galimybę džiaugtis darnia šeima.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,-tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant pagrindo nagrinėjamojoje byloje spręsti, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Atsakovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą neatitinka įstatymo nuostatų ir kasacinio teismo praktikos, jis negali būti tenkinamas.

Dėl 0,06 ha žemės sklypo.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl 0,06 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Šalys sutiko, kad šio sklypo vertė 12 864 Lt. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas tarp šalių santuokos metu įgytą turtą, šį sklypą priteisė ieškovui.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą žemės sklypą priteisė ieškovui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turės sumokėti jai didelę kompensaciją, yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, dėl (duomenys neskelbtini) negali dirbti, nenurodė kam jam žemės sklypas reikalingas natūra. Atsakovė mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, minėtas žemės sklypas turėtų būti priteistas jai, siekiant bent iš dalies sumažinti atsakovės nuostolius už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nes taip sumažėtų ieškovo jai mokėtinos kompensacijos dydis.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Bendro turto padalijimo tvarka yra nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam – kompensaciją, tuo atveju, kai dalijamas turtas yra nedalus, taip pat apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2003; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalintas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 0,06 ha žemės sklypo. Byloje buvo dalijamas šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esatys adresu Klaipėdos m. sav., (duomenys neskelbtini) bei 0,06 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, o ieškovui priteisė 0,06 ha žemės sklypą. Atsižvelgiant į atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, ieškovui iš atsakovės priteisė 155 031,50 Lt. kompensaciją. Teismo sprendimo priėmimo metu šalys nepilnamečių vaikų neturėjo, gyvenamojo namo negalima priskirti prie nedalaus turto, tačiau atsižvelgiant į labai blogus buvusių sutuoktinių tarpusavio bei tėvo ir dukterų santykius, šalių valią, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą priteisti vienai atsakovei. Kadangi šalių teisės į santuokoje įgytą turtą yra lygios, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė likusį nekilnojamąjį turtą –žemės sklypą- priteisti ieškovui. Tuo labiau, kad ieškovas liko be gyvenamojo ploto ir, kaip jis nurodė pirmosios instancijos teismui, tikisi ateityje žemės sklype pasistatyti sau būstą.

Dėl piniginės kompensacijos už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog 2,84 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos mieste, buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurią ieškovas A. K. kreditoriui J. Š. perdavė skolininko turto perdavimo išieškotojui akto, kurį patvirtino ieškovo suklaidintas Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-01-30 nutartimi, pagrindu, be atsakovės D. K. sutikimo, laikė pagrįstu atsakovės D. K. reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo. Teismas rėmėsi ekspertizės aktu, kuriuo buvo nustatyta, kad 2006-11-29, t. y. turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo metu, sklypo vertė buvo 1 881 000,00Lt., todėl iš ieškovo A. K. atsakovės D. K. naudai priteisė 940 500,00 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad padalijus turtą ieškovui iš atsakovės D. K. priteistina 155 031,50 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį, o iš ieškovo A. K. atsakovės D. K. naudai priteistina 940 500,00 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, taikant tarpusavio kompensacijų įskaitymo būdą iš ieškovo priteisė 785 468,50 Lt (940 500,00 Lt – 155 031,50 Lt = 785 468,50 Lt) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atsakovės D. K. naudai.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė skolos pagal vekselį J. Š. pobūdį, nes pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, todėl atsakovei nepriklauso jokia kompensacija. Be to, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos sprendimo priėmimo metu galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o šiuo metu sklypo vertė yra 158 000 Lt. Teismas neteisingai nustatė žemės sklypo vertę remdamasis ekspertizės aktu, nes ekspertizė duoda išvadą tik apie tikėtiną turto vertę rinkoje. J. Š. žemės sklypą pardavė po keturių mėnesių už 250 000 Lt. Tai tuo metu buvo reali kaina.

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje įrodyta, kad 2,84 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)), buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas A. K., nuslėpdamas šią aplinkybę, žemės sklypą 2006-11-29 perleido kreditoriui J. Š. už 150 000 Lt. skolą. Ieškovas neįrodė, kad pasiskolinti pinigai buvo išleisti šeimos poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokiais veiksmais ieškovas sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir jis privalo tai kompensuoti. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Pirmosios instancijos teismas žemės sklypo rinkos vertę nustatė remdamasis ekspertizės aktu Nr. 1103/02-1, kurio išvadoje buvo nurodyta, kad 2006-11-29 žemės sklypo vertė buvo 1 881 000 Lt. Tokią išvadą ekspertas padarė analizuodamas įvykusius sandorius teritorijoje apimančioje Klaipėdos m. rajoną, apribotą nuo Liepų g. Danės upe iki miesto šiaurinės ribos, miesto šiaurine riba iki Tauralaukio raj., Tauralaukio raj. Riba iki miesto rytinės ribos, miesto rytine riba iki Liepų g., Liepų g. iki Danės upės. Ekspertas ištyrė lyginamųjų objektų aplinkines vietoves, tačiau tiksli lyginamųjų sklypų dislokacija ekspertui nebuvo žinoma (ekspertizės akto l. 17-18). Eksperto paimta teritorija labai didelė, ji apima gyvenamąsias teritorijas kurios jau užstatytos, su įrengtomis komunikacijomis, keliais, kai tuo tarpu vertinamas sklypas yra laukuose, kuriuose neišvystyta inžinierinė ir socialinė infrastuktūra ir kur, pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, tik numatyta gyvenamųjų namų statyba, bet realiai vietovės vystymas nevyksta, jai net nėra paruoštas Klaipėdos miesto techninis inžinierinių tinklų planas. Be to, sklypą kerta dvi oro elektros linijos, beveik visam sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos plotas 0,12 ha ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos plotas 2,5 ha. Nors ekspertizės akte tos aplinkybės pažymėtos, tačiau jų poveikis sklypo rinkos vertei įvertintas tik 5 procentais, nors tai, kad beveik visas sklypas yra apsaugos zonose apsunkina jo naudojimą ir turi aiškiai didesnę įtaką jo vertei. Atkreiptinas dėmesys, kad visi eksperto vertinti palyginamieji sklypai, kaip matyti iš sandorių palyginimo lentelių, buvo šalia miesto komunikacijų, todėl akivaizdu, kad žemės sklypų kainos tarp jų ir šalims priklausiusio žemės sklypo, ženkliai skiriasi, todėl kolegija kritiškai vertina tai, kad ekspertas rinkos vertę nustatinėjo atsižvelgdamas į pirkimo-pardavimo sandorių kainas sklypų, kurių tiksli dislokacijos vieta jam nebuvo žinoma ir kurie buvo šalia miesto komunikacijų. Kolegija nesutinka ir su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad sklypo vertę reikėtų nustatyti tokią, kokia ji buvo sprendimo priėmimo metu, t. y. 158 000 Lt. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktika šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą jis turėtų būti vertinamas pagal sprendimo priėmimo dieną galiojusias rinkos kainas. Tačiau nagrinėjamu atveju sklypas ne dalinamas tarp sutuoktinių, o sprendžiama dėl jo vertės sumažėjimo, todėl jo vertė turi būti nustatoma tokia, kokia buvo santuokinio turto sumažinimo metu. Kolegijos nuomone reali sklypo rinkos vertė tuo metu buvo 250 000 Lt., t. y. kaina už kurią žemės sklypą už skolas perėmęs J. Š. jį pardavė uždarajai akcinei bendrovei „VKK Investicija“. Nors atsakovė nurodė, kad UAB „VKK Investicija“ sklypą pardavė AB SEB bankui ir reikėtų vadovautis šio pardavimo kaina, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. J. Š., už suteiktą kreditą perėmęs žemės sklypą, jį pardavė 2007-03-21, t. y. praėjus tik keturiems mėnesiams nuo perėmimo, duomenų, kad pardavimo metu būtų dirbtinai sumažinta jo kaina teismui nepateikta, teismas daro išvadą, kad sklypo rinkos vertė jį perduodant už skolas buvo 250 000 Lt., todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 125 000,00 Lt. kompensacija už santuokinio turto sumažinimą. Kadangi iš atsakovės ieškovui priteista 155 031,50 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį, tai taikant tarpusavio kompensacijų įskaitymo būdą iš atsakovės D. K. ieškovui A. K. priteistina 30 031,50 Lt. (155 031,50 Lt.-125 000,00 Lt. yra 30 301,50 Lt) už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados iš esmės atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui, tik konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė 2,84 ha žemės sklypo kainą ir neteisinai paskaičiavo kompensacijas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais keisti priimtą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą dėl išlaidų, turėtų paruošiant apeliacinį skundą, t. y. dėl 300 Lt. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir dėl advokatei už apeliacinio skundo paruošimą sumokėtų 2 500 Lt priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir į patenkintų reikalavimų dydį, vadovaujantis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ieškovui iš atsakovės priteistina 2 000 Lt. advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) ir 260 Lt. išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu paduodant apeliacinį skundą (CPK 79, 93, 96 str.). Be to, ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nutartimi buvo atleistas nuo 13 105 Lt. žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą, todėl iš atsakovės išieškotina į valstybės biudžetą dalis žyminio mokesčio nuo kurio buvo atleistas ieškovas, proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti, pakeičiant sprendimo dalį dėl 785 468,50 Lt. kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo iš ieškovo A. K. atsakovei D. K. ir išdėstyti ją taip: priteisti iš atsakovės D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 30 301,50 Lt. (trisdešimt tūkstančių tris šimtai vieną litą 50 centų) kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. K. ieškovui A. K. 2 260 Lt. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovės D. K. į valstybės biudžetą 11 402 Lt. (vienuolika tūkstančių keturis šimtus du litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Alona RomanovienėRimvida ZubernienėAlvydas Žerlauskas