Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dovilei Vėgnerei, Liudmilai Ignatovič, Vilmai Žebrauskienei, Lolitai Drazdienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis bausmę Marijampolės kalėjime (teisme gauta informacija, kad bus paleistas nuosprendžio paskelbimo dieną), nevedęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 5 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 5 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 5 mėnesiams, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždrausti bendrauti su tam tikrais asmenimis;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 69 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Priteisti 320 Lt VŠĮ „Vaikų ir paauglių socialiniam centrui“ nusikaltimu padarytai žalai atlyginti;

3) Vilniaus rajono apylinkės 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. V. M. paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausme paskirtas 7 (septinių) mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimu 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

6) Vilniaus regiono apylinkės 2022 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimt) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, taip pat vadovaujantis BK 66 straipsniu, 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir galutine bausme V. M. skirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams 18 (aštuoniolikai) dienų. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (pagal 2023 m. kovo 2 d. patikslintą kaltinimą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. sausio 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, svetimo turto pagrobimo tikslu sulaužęs lauko duris ir sulaužęs dvejas vidaus durų staktas, įsibrovė į patalpą – D. R. priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą turtą – D. R. priklausantį 150 eurų vertės elektrinį pjūklą, 80 eurų vertės 50 metrų ilgio juodos spalvos prailgintuvą, 60 eurų vertės 30 metrų ilgio raudonos spalvos prailgintuvą, 40 eurų vertės 25 metrų ilgio juodos spalvos prailgintuvą, 150 eurų vertės aukšto slėgio plovimo aparatą „BOCH“, 100 eurų vertės rankinį elektrinį siaurapjūklį pjūklą, 30 eurų vertės kareiviškos spalvos rankinę, 20 eurų vertės pilkos spalvos rankinę, 10 eurų vertės elektrinių įrankių įkroviklį, 80 eurų vertės elektrinį trimerį, 60 eurų vertės akumuliatorines žirkles ir krūmų žirkles, 10 eurų vertės rankines krūmų žirkles, 20 eurų vertės medinę kampinę liniuotę su lygiu, 6 eurų vertės stiklo pjaustymo įrankį, 50 eurų vertės grąžtų rinkinį, 15 eurų vertės rankinį pjūklą, 10 eurų vertės mažą rankinį pjūkliuką, 20 eurų vertės nerūdijančio plieno plaktuką, 25 eurų vertės žvejybos reikmenų dėžutę, 30 eurų vertės elektroninį laikrodį su radiju, 20 eurų vertės atsuktuvų rinkinį, 25 eurų vertės skardos žirkles, 13 eurų vertės PVC stogo dangos lakštą (buvo sulaužytas), 20 eurų vertės veržliarakčius ir dėžutę su vinimis bei varžtais, taip nukentėjusiajai D. r. padarė 1044 Eur turtinę žalą,

tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

jis, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m sausio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, svetimo turto pagrobimo tikslu įsibraudamas į D. R. priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sulaužė 100 eurų vertės lauko duris, dvi 400 eurų vertės vidaus durų staktas ir 70 eurų vertės plastikinį stalą. Taip tyčia sugadino D. R. priklausantį 570 eurų vertės turtą, tuo nukentėjusiajai D. R. padarydamas 570 eurų turtinę žalą,

tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai (2 tomas, b. l. 148-150, 169-170) ir parodė, kad nori pasakyti, kad tikslaus laiko nežino, tačiau su draugais vaikščiodamas po Nemenčinę jis sugalvojo įsibrauti į namą, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Buvo jis, E. T. ir A. M.. Nori pasakyti, kad namo lauko duris ir namo vidaus duris išlaužė A. M.. Iš pradžių jis naudojo metalo kažkokį vamzdį rastą vietoje prie namo. O po to vidaus duris A. M. laužė spirdamas viena savo koja. Kuria koja jis spyrė, negali pasakyti. Jie su E. T. ėjo už A. iš jo paskos. Patekę į namo vidų apėjo visus kambarius name, ieškojo daiktų, kuriuos galėtų parduoti. Daugiausia daiktų rado namo verandoje. Jie buvo sudėti po visą verandą, ten buvo pridėta visko ir rūbai, ir kiti namų apyvokos daiktai. Buvo elektrinis pjūklas, suktukas, „BOCH“ kažkoks įrankis ir visi kiti statybose naudojami įrankiai. Kiek tiksliai daiktų iš namo pavogė nepamena. Jis visus rastus įrankius sudėjo į vietoje rastą kareivišką rankinę. Rankinė buvo didelė, todėl visi daiktai, kuriuos paėmė iš namo joje tilpo. A. skambino ir savo kontaktais ieškojo kam parduoti daiktus. A. viską pardavė. Kam pardavė nurodyti negali, nes nežino. Gautus pinigus išnaudojo bendrai, pirko maistą ir rūkyti. Dėl savo elgesio gailisi, savo kaltę pripažino visiškai. Papildomos apklausos 2022 m. rugpjūčio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jis lieka prie parodymų, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu, nieko papildyti ir pakeisti nenori.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Tvirtino, jog buvo ne vienas, nieko nelaužė. Kai išlaužė, tada jį pakvietė. A. M. išlaužė duris, viską išlaužė, po to tik jį pakvietė. Viskas įvyko buvo praeitų metų gruodžio 18-23 d. Parodymus davė policijai. Išlaužė dvejas durų staktas. Jis (teismo pastaba – V. M.) buvo lauke, už kelio. Už tvoros kelias, ten stovėjo ir laukė M.. Ten buvo su E. T.. E. nėjo su M. laužti, stovėjo su juo. Jie visi vaikščiojo po Nemenčinę, A. nuėjo prie namo, girdėjo, kad duris išlaužė ir išnešė krepšį, tada pakvietė juos padėti išnešti. Jie nuėjo, paėmė daiktus, ir nuėjo pas save namo. Jis nežiūrėjo, kokie daiktai buvo paimti. Jam davė nešti benzopjūklą. Jis suprato, kad čia ne A. M. daiktai. Padėjo parnešti tuos daiktus. Pripažįsta, kad buvo kartu. T. irgi kažką nešė. Kai A. M. atėjo su daiktais ir paprašė jų padėti, jie pasidalino daiktais ir nešė. Nešė į vieno asmens, kurio vardo neatsimena, namus. Kiek žino, tų daiktų nuotraukas įdėjo į „Facebooką“, kur vėliau atsirado tie daiktai nežino. Žino, kad pakeitė parodymus, nei davė ikiteisminio tyrimo metu. Nori dabar pasakyti tiesą. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigė, jog tai neteisingi jo parodymai. Neteisinga tai, kad ėjo kartu su E. į namą. Nežino, kodėl taip pasakojo. Patvirtino, jog taip pasakojo jis, bet taip iš tiesų nebuvo. Taip pasakojo, nes kiti taip turėjo sakyti. Kaip sakyti jam pasakė A.. Kaip iš tiesų buvo papasakojo dabar. Nebuvo jo užduotis stebėti ar neateina šeimininkai. Jie nieko nesitarė ką darytų, jei grįžtų šeimininkai. Jis mano, kad nusikaltimo nepadarė. Teigė, jog savo parodymus pakeitė, nes sužinojo, jog A. M. ir E. T. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutruktas, todėl susitarimo su jais nebesilaiko ir dabar keičia parodymus. Apie tai, kad A. ir E. nutrauktas ikiteisminis tyrimas sužinojo spalio mėnesį, kai gavo kaltinamąjį aktą. Jam pasakė kaip sakyti A., taip ir pasakė, bet dabar nenori ant savęs imti. Kam buvo parduoti daiktai - nežino. Patvirtino, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo, buvo šalia, pripažįsta, kad buvo. Nori, kad ir kiti du asmenys dalyvavę būtų patraukti atsakomybėn, todėl pakeitė parodymus. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka (2 tomas, b. l. 137-139).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos D. R. 2022 m. vasario 21 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. (duomenys neskelbtini) ji žiemą negyvena, paskutinį kartą ten buvo prieš Kalėdas, kartu su savo mirusiu vyru tvarkė pavėsines stogą, namus paliko tvarkingai, užrakino duris. Namo teritorija aptverta, vartelius taip pat užrakino. 2022 m. sausio 23 d. jai paskambino jos kaimynė I. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jos namo teritorijoje yra vaikščiota aplink namą. 2022 m. sausio 23 d. ji paskambino savo sūnėnui V. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad jis pažiūrėtų ir uždarytų duris. V. apžiūrėjęs namus paskambino ir jai pasakė, kad trejos durys yra išlaužtos, kas būtent dingo jis negalėjo žinoti kadangi jis čia nebūna, V. duris užsuko medvarščiais. Tą pačią dieną ji pranešė policijai. Ji atvažiavo į savo namus tik 2022 m. vasario 21 d. Užėjusi į namus ji pastebėjo, kad iš namų kambarių dingo jai priklausantis elektrinis pjūklas, kurio kaina 150 eurų, 3 prailgintuvai, vienas 50 metrų su rite (juodos spalvos), kurio kaina 80 eurų, 30 metrų (raudonos spalvos), kurio kaina 60 eurų ir 25 metrų (juodos spalvos, vietomis apvyniotas su izoliacija.), kurio kaina 40 eurų. Taip pat pavėsinėje stovėjo plastikinis stalas, kuris taip pat buvo sulaužytas, jo vertė 70 eurų. Trejos durys išlaužtos kartu su staktomis, bendra durų vertė 500 eurų. Dėl šio įvykio ji su kaimynais nebendravo, nežino ar jie matė. 2015 metais čia gyveno E. T., kuris buvo juos apvogęs, bet pareiškimo jie nerašė. Žino, kad E. T. yra vagis. Ji įtaria, kad ją apvogė būtent E. T.. Jos turtas yra draustas, dokumentų daiktų, kurie buvo pavogti ji jau neturės, iš viso jai padaryta 900 eurų turtinė žala. Civilinį ieškinį reikš kai bus nustatyti kaltininkai (1 tomas, b. l. 29). Papildomos apklausos 2022 m. kovo 15 d. metu D. R. parodė, kad nori pasakyti papildomai, kad gerai apžiūrėjusi namus ir įvertinusi viską, jau po patirto šoko ji papildomai pasigedo daiktų: elektrinio pjūklo, kurio kaina 150 eurų, 3 prailgintuvų, vienas 50 m. su juodos spalvos rite , kurio kaina 80 eurų, kitas 30 m. (raudonos spalvos), kurio kaina 60 eurų ir 25 m. (juodos spalvos, vietomis apvyniotas su izoliacija.), kurio kaina 40 eurų. Taip pat iš namo buvo pavogtas aukšto slėgio plovimo aparatas „BOCH“, kurio vertė 150 eurų,; rankinis elektrinis siaurapjūklis pjūklas, kurio vertė 50 eurų, taip pat buvo pavogtos dvi kelioninės rankinės 30 eurų vertės kareiviškos spalvos, kita buvo 20 eurų vertės pilkos spalvos. Taip pat buvo pavogtas 10 eurų vertės elektrinių įrankių pakrovėjas. Buvo išlaužtos trejos namo durys. Jos buvo išlaužtos kartu su staktomis, dvejų durų vertė po 200, kitų durų durų vertė 100 eurų. Buvo sulaužytas ir 870 eurų vertės plastmasinis stalas. Apvogus namus (duomenys neskelbtini) iš viso buvo patirta 1210 eurų žala. Ji pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos žalos vagystės metu. Vagystę tikrai įvykdė E. T. su savo draugais, nes jis gyveno prieš tai jos name. Taip pat veterinarė matė einančius vaikinus vagystės dieną nuo namo, tačiau moteris nieko nepagalvojusi nekvietė policijos. Ji yra I. S. tel. (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko pasakyti negali (1 tomas, b. l. 46-47).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. R. parodė, kad gyvena Vilniuje, Nemenčinėje turi paveldėtą namą. Su draugu, su kuriuo gyveno 8 metus, būdavo Nemenčinėje, nes abu pensininkai. Kai susirgo „covidu“, draugas mirė. 2022 m. sausio 21 d. buvo draugo laidotuvės, o 2022 m. sausio 23 d. paskambino kaimynė, kad aplink jos namą sniege labai daug pėdų. Nusiuntė sūnėną pasižiūrėti. Jis pasakė, kad išlaužtos trys durys, perėjimai išlaužti, visur landžiota. Jis nežinojo, kas paimta. Teigė, jog nuo 2022 m. vasario mėnesio jai nustatyta onkologinė liga, ji tuose namuose, kai policija iškvietė ją, buvo vasario mėnesį, kai užėjo nesugebėjo gerai apžiūrėti, jai buvo taikoma chemoterapija, jautėsi labai blogai, šiuo metu tęsia gydymą. Surašė tik savo daiktus. Jos draugas Nemenčinėje viską remontavo, kiek jo daiktų išnešė, ji nežino. Pavogti draugo darbo įrankiai. Policiją iškvietė 2022 m. vasario 21 d., surašė. 2022 m. vasarą po gydymo nuvyko su dukra daugiau ir geriau apžiūrėjo nuostolius, surašė patikslintą sąrašą. Draudimas „Ergo“ išmokėjo 891 Eur už duris. Apdraustas buvo tik namas, ne daiktai. Nemenčinėje name buvo ne vieną kartą landžiojama. Kaimynė pamatė pėdas ant sniego, per šalia esantį sklypą į jos („teismo pastaba – D. R.“) sklypą. Name išlaužtos trejos durys. Brolio namo pusėje nuomojosi T. su vaikais, tuomet jau vogdavo viską, kas yra lauke. Ateidavo dar kažkokie vaikinai, jie vagiliaudavo, 2014 m. - 2015 m. 2022 m. sausio 21-23 d. laikotarpiu įsilaužta į namą Nemenčinėje ir pavogti daiktai. T. sūnus E. T. ir jo kompanija. Kaimynė I. S. matė keturis vaikinus, kurie nešėsi didelę tašę. Policijos buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Iš policijos kažką gavo, neapskundė, nes pati nematė ir su I. S. pati nekalbėjo, todėl pati negalėjo nieko teigti bei skųsti. Nemenčinės policija teigė, kad I. S. matė, kaip keturi vaikinai nešėsi didelę tašę. Sudėti daiktai buvo į dvi dideles tašes, vienas žmogus nepaneštų tašės jokiu būdu. Savo patikslintą civilinį ieškinį palaiko (2 tomas, b. l. 166-170);

- liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 15 d. duotais parodymais, kad A. M. jam juokėsi, pasakojo, kad jie su V. M. apvogė namą, iš jo pavogė pjūklą ir visokių kitokių daiktų, kurių įvardinti negali. A. minėjo, kad vogtus daiktus parduoda pažįstamiems ir „facebooke“. Jis šiaip jo neklausė. A. jo pasiteiravo gal jis žino kam parduoti pjūklą. Kadangi jam nerūpėjo jų reikalai, jis prekyba daiktais neužsiima, tai toliau pokalbio nevystė. Jis jam pasakė kad čia tavo biznis- tu ir tvarkykis jis nesikiša. Daugiau nieko pasakyti negali (1 tomas, b. l. 42-43).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. Š. tvirtino, kad kai įvyko vagystės, tuo metu buvo Rukloje. Jam paskambino ir pasakė, kad apvogė jų namą (jo močiutės), (duomenys neskelbtini) ir kitus namus už jų, bažnyčią. Pats nematė, nes buvo Rukloje. Iš jų namo buvo pavogti įrankiai, betono maišyklė, kompiuteris, kolonėlės ir kiti daiktai. Jis nematė pats, kas apvogė, bet įtaria M. A.. Po įvykių jam rašė, jis nieko jam nesakė. Neatsimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo J. Š. ikiteisiminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 42), liudytojas juos patvirtino. Atsakydamas į prokurorės klausimus paaiškino, kad vagystė įvyko žiemos metu 2021 m. pabaigoje, 2022 m. sausio mėnesio pradžioje. Apvogė jo močiutės, V. Š., namą. M. kalbėjo apie kitą apvogtą namą, ne apie mano močiutės namą. Jis mano, yra įsitikinęs, kad tai padarė M., kadangi jis bažnyčią apvogė, siūlė jam vogtus daiktus. Dėl pasiūlytų daiktų pasakė, kad jo nedomina ir daugiau nesidomėjo. A. M. bendrauja su V. M.. Tvirtino, jog gyvena Rukloje, ten yra registruotas. Koks vogtas pjūklas buvo nežino, nesiaiškino, pasakė, kad jam neįdomu. Kur yra R. namas tiksliai nežino, už jo močiutės namo. Buvo teismas, nuteistas E. T., buvo ir M. su M.. Kas dalyvavo Nemenčinės bažnyčios vagystėje jis nežino (2 tomas, b. l. 168-170);

- liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 31 d. duotais parodymais, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu. Žino, kad buvo įvykdyta vagystė adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio namo tiksliai nepamena. Apie vagystę ji sužinojo iš kaimynystėje gyvenančių asmenų, asmeniškai nieko nematė ir jokių aplinkybių apie vagystę papasakoti negali (1 tomas, b. l. 46-47).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. S. paaiškino, kad pas ją atėjo kaimynė T. ir prašė telefono, paskambinti I. S.. Girdėjo kaip sakė: „mačiau pėdsakus prie tavo namo ir tie pėdsakai veda pas nukentėjusiąja į kiemą“. Ta T. pasakė I. S.. Ji gyvena 600 metrų nuo to namo. Nesimato iš jos namo, važiuoja tik su vyru į parduotuvę. Nebuvo klausta T. duomenų, bet ji nei pavardes nežino, ji išgerti mėgsta. Vasaros metu gyvena ten, bet kai šalta tai negyvena dabar. Nepasidomėjo tuo įvykiu. Dėl apvogto namo, tai sužinojo iš pareigūnų. Girdėjo tik dėl pėdsakų, kai buvo T. atėjus pas ją. Kaltinamojo nematė. Nepamena, koks buvo metų laikas (2 tomas, b. l. 188-190);

- 2022 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agatos Žalneravičienės tarnybiniu pranešimu, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-06077-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2021-12-18 iki 2022-01-23, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sulaužius lauko duris - 100 eurų vertės, sulaužius dvejų vidaus durų staktas - po 200 eurų vertės (bendros 400 eurų vertės), buvo įsibrauta į D. R. priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobti D. R. priklausantys daiktai: elektrinis pjūklas - 150 eurų vertės, 50 m ilgio juodos spalvos prailgintuvas - 80 eurų vertės, 30 m ilgio raudonos spalvos prailgintuvas - 60 eurų vertės, 25 m ilgio juodos spalvos prailgintuvas - 40 eurų vertės, aukšto slėgio plovimo aparatas BOCH - 150 eurų vertės, elektrinis siaurapjūklis - 100 eurų vertės, kareiviškos spalvos rankinė - 30 eurų vertės, pilkos spalvos rankinė - 20 eurų vertės, elektrinių įrankių įkroviklis - 10 eurų vertės, sulaužytas stalas - 70 eurų vertės. Padaryta 570 eurų žala dėl turto sugadinimo ir 640 eurų žala dėl vagystės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas, tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė ir teigė, jog kaltę pripažįsta tik iš dalies. Tvirtino, jog parodymus pakeitė, nes nori pasakyti tiesą bei teigė, kad į svetimą namą nėjo, laukė už kelio ir padėjo nešti pagrobtą turtą. Kaltinamasis teisiamuosiuose posėdžiuose laikėsi pozicijos, kad nusikalstamose veikose dalyvavo ir galiausiai pripažino savo kaltę pilnai, tačiau tvirtino, kad veikas padarė ne vienas. Pažymėtina, kad visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje kitų asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų dalyvavimą nusikalstomose veikose.

Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta, jog V. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į nukentėjusiajai D. R. priklausantį namą sugadindamas duris, dvejas durų staktas, sulaužė plastikinį stalą, taip padarydamas nukentėjusiajai 570 Eur turtinės žalos bei pagrobė nukentėjusiajai D. R. priklausantį turtą: 150 eurų vertės elektrinį Pjūklą, 80 eurų vertės 50 m ilgio juodos spalvos prailgintuvą, 60 eurų vertės 30 m ilgio raudonos spalvos prailgintuvą, 40 eurų vertės 25 m ilgio juodos spalvos prailgintuvą, 150 eurų vertės aukšto slėgio plovimo aparatą BOCH, 100 eurų vertės rankinį elektrinį siaurapjūklį pjūklą, 30 eurų vertės kareiviškos spalvos rankinę, 20 eurų vertės pilkos spalvos rankinę, 10 eurų vertės elektrinių įrankių įkroviklį,80 eurų vertės elektrinis trimerį; 60 eurų vertės akumuliatorinės žirkles ir krūmų žirkles; 10 eurų vertė rankinės krūmų žirkles; 20 eurų vertės medinė kampinę liniuotę su lygiu; 6 eurų. vertės stiklo pjaustymo įrankį; 50 eurų vertės grąžtų rinkinį; 15 eurų vertės rankinis pjūklą; 10 eurų vertės mažą rankinį pjūkliuką; 20 eurų vertės nerūdijančio plieno plaktuką; 25 eurų vertės žvejybos reikmenų dėžutę; 30 eurų elektroninis laikrodį su radijumi; 20 eurų vertės atsuktuvų rinkinį; 25 eurų vertės skardos žirkles; 13 eurų vertės PVC stogo dangos lakštą (buvo sulaužytas); 20 eurų vertės veržliarakčius ir dėžutę su vinimis bei varžtais, tuo padarydamas nukentėjusiai D. R. 1044 Eurturtinę žalą. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama V. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Šie duomenys nustatyti remiantis iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios D. R. parodymais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis ir nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog nusikalstamas veikas galimai padarė keli asmenys, tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. M. davė kitokius parodymus, teigdamas, kad nusikaltimus padarė jis vienas, ko pasekoje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kitų dviejų asmenų (E. T. ir A. M.) atžvilgiu ir šiuo metu jau nebėra galimybės surinkti papildomų įrodymų dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo nusikalstamos veikos. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų dėl kitų dviejų asmenų galimo dalyvavimo nusikalstamose veikose, kurių pagrindu galima būtų spręsti dėl tyrimo atnaujinimo. Todėl teismas vadovaujasi 2022-08-17 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-016077-22 nutraukimo įtariamųjų A. M. ir E. T. atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis veikė turėdamas vieningą tyčią, t. y. pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Siekdamas įgyvendinti savo nuskalstamą sumanymą ir įsibrauti į namą, kaltinamasis sugadino nukentėjusiajai D. R. priklausantį turtą. Byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, todėl kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į V. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 187 straipsnio 1 dalyje – nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 7 kartus (2 tomas, b. l. 13-29), pažymėtina, kad tarp teistumų net 6 susiję su svetimo turto pagrobimais, baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra ( 2 tomas, b. l. 6-12), nevedęs, nedirbantis.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytų nusikalstamos veikų pavojingumui, tarp padarytų nusikalstamų veikų ir už šias veikas nustatytų bausmių, siekiamų tikslų ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo V. M. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje – taip pat laisvės atėmimo bausmę, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių 18 (aštuoniolikai) dienų.

Į bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Tai pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą 1210 Eur turtinę žalą (1 tomas b. l. 38). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko. Teisminio nagrinėjimo metu dėl pakeisto kaltinimo nukentėjusioji civilinį ieškinį patikslino ir pridėjo papildomą pagrobtų daiktų sąrašą, kurių vertė 404 Eur (2 tomas, b. l. 158-159) ir prašė priteisti viso 1614 eur. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. R. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog draudimo bendrovė jai išmokėjo 891 Eur už sugadintas duris (2 tomas, b. l. 167). Išnagrinėjus bylą teismas daro išvadą, jog žala nukentėjusiajai D. R. kilo dėl kaltinamojo V. M. veiksmų. Atsižvelgiant į tai, jog žala už sugadintas duris nukentėjusiajai buvo atlyginta, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. netenkinant civilinio ieškinio dalies, kurioje prašoma turtinės žalos atlyginimo už sugadintas dvejų durų staktas ir duris (viso 500 Eur) ir nukentėjusiajai priteistinas 1114 Eur turtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo V. M..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 152-153) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. (V.) M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- 178 straipsnio 2 dalyje – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- 187 straipsnio 1 dalyje – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių 18 (aštuoniolikai) dienų.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo – D. R., civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. 1114,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.