- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1411-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20803-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- M. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei M. Č. dėl pastato dalies naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, pagal 2018-08-10 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esamus planus, naudojimosi tvarką: 1) V. Č. ir M. Č. bendrai naudosis rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksu R-1, plotas 3,55 kv. m. bei R-2, plotas 10,05 kv. m. ir palėpės patalpa (neįrengta), kuri pažymėta indeksu 1-22, plotas 10,74 kv. m. Iš viso 24,34 kv. m; 2) V. Č. ir M. Č. bendrai naudosis patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1, plotas 9,21 kv. m.; 1-2, plotas 7,87 kv. m.; 1-3, plotas 3,13 kv.m.; 1-6, plotas 2,59 kv. m. Iš viso 22,80 kv. m; 3) V. Č. atskirai nuo M. Č. naudosis patalpa, pažymėta indeksu: 1-23, plotas 9,65 kv. m; 4) M. Č. atskirai nuo V. Č. naudosis patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-4, plotas 16,72 kv. m.; 1-5, plotas 8,39 kv. m.; 1-7, plotas 4,37 kv. m.; 1-8, plotas 12,28 kv. m.; 1-9, plotas 4,60 kv.m.;1-10, plotas 3,97 kv. m.; 1-11, plotas 1,87 kv. m.; 1-12, plotas 11,09 kv. m.; 1-24, plotas 17,36 kv. m. Iš viso 80,65 kv. m.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad iš ieškinio bei jo priedų ir LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-08 nutartimi patvirtino V. Č., M. Č., A. J. ir M. B. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad V. Č. ir M. Č. bendrai ir atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis pastato patalpomis, kurios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje 1985 m. rugsėjo 24 d. plane pažymėtos indeksais: 1-1 (3,69 m2), 1-la (0,46 m2) 1-2 (4,90 m2), l-2a (1,17 m2), 1-3 ( 12,11 m2), 1-4 (11,89 m2), 1-5 (7,11 m2), l-6( 16,32 m2), 1-7 (7,37 m2) ir 1-8 (12,14 m2), iš viso 77,16 m2.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė privalo pateikti teismui įrodymus, kad, nustatyto teisinio reguliavimo tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-08 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodytos patalpos yra įteisintos pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos planuose nurodytas patalpas, kurių nebuvo 1985 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos patalpų planuose.
II. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. 2018-08-10 buvo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir kadastrinių matavimų byloje (planuose) yra nurodytos visos de facto esančios patalpos gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini). Siekiant įgyvendinti 2018-11-08 teismo nutarties 4 punkte išdėstytus veiksmus (civilinė byla Nr. e2-19719-854/2018), privalu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, įteisinti ir įregistruoti naujai suformuotas patalpas, iš naujo nustatyti bendraturčių turto dalis naujai (pasikeitus plotui) registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tik 2019-03-28 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis A. J. ir sutuoktinė E. J. nusipirko iš valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 554/2050 dalį.
5.2. 2019-04-29 UAB „Neranta“ parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Šiuo metu vyksta derybos tarp namo ir žemės sklypo bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutarties pasirašymo notarine tvarka. Bendraturčiams nesusitarus geruoju, naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas bus sprendžiamas teismine tvarka. Tik nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką ir ją įregistravus VĮ Registrų centre, galima spręsti klausimus dėl patalpų įteisinimo pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos planuose nurodytas patalpas, kurių nebuvo 1985 m. rugsėjo 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos patalpų planuose. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-16 nutarties įpareigojimą šiuo metu įvykdyti nėra galimybės, o patalpų, nurodytų 2018-08-10 kadastrinių matavimų byloje, įteisinimas gali užtrukti dar pakankamai ilgai. Terminas priklausys nuo to, ar pastato ir žemės bendraturčiai spręs klausimus operatyviai ir geruoju ar reikės spręsti patalpų įteisinimo klausimus ir vykdyti su tuo susijusias procedūras teismine tvarka.
5.3. Jau beveik du metus ieškovė negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančių patalpų dalimi, nes M. Č. atmeta visus jos siūlymus taikiai spręsti klausimus ir trukdo jai naudotis/įsikelti į savo nuosavybės teise priklausančią dalį, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-16 nutartimi užkerta man kelią ieškovei klausimus dėl jai nuosavybės teise priklausančių patalpų dalies naudojimosi tvarkos nustatymo ir galimybės įsikelti bei naudotis patalpų dalimi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1-2 dalimis, kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentus turi atitikti jam keliamus turinio ir formos reikalavimus. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumu laikė aplinkybę, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad nustatyto teisinio reguliavimo tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-08 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodytos patalpos yra įteisintos pagal 2018-08-10 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos planuose nurodytas patalpas, kurių nebuvo 1985-09-24 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos patalpų planuose. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nurodytas trūkumas konstatuotas dėl to, kad patalpos, naudojimosi tvarką kuriomis taip pat prašo nustatyti ieškovė (pažymėtos indeksais R-1, R-2, 1-22), VĮ Registrų centras nėra įregistruotos (šios aplinkybės nurodytos ir pripažintos ieškinyje).
15. Vadovaujantis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, įgyvendindamas nuosavybės teisę, jos turėtojas (savininkas) turi nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad daikto turėtojas (CK 4.20 straipsnis), turėdamas absoliučią teisę į daiktą įgyvendindamas ją, yra ribojamas kaip nuosavybės teisių turėtojas CK 4.37 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, savininkui įstatymu gali būti nustatytos tam tikros nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos, kurios taip pat sąlygojamos kitų asmenų teisių ir interesų. Vienas teisinių draudimų yra įtvirtintas CK 4.103 straipsnyje, tai yra įstatyme. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šioje įstatymo normoje draudžiamąja forma yra įtvirtintas imperatyvas – draudimas įgyvendinti naudojimosi ir disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu, kuriame yra konstatuota savavališka statyba, tvarkos nustatymas reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą; esant bent daliai patalpų, įrengtų savavališkai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; naudojimasis statiniu, kaip ir disponavimas, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4. 75, 4.80, 4.81 straipsniai) ir jie, esant savavališkos statybos faktui, vienodai draudžiami. Taigi pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. V. v. V. L. , bylos Nr. 3K-3-492/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-168/2013).
16. Nors nagrinėjamu atveju kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos patalpų statybos fakto, taip pat nenustatyta, jog šios patalpos įrengtos pažeidžiant statinio projekto sprendinius, tačiau šios patalpos (jų statyba) teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintos ir įregistruotos, todėl pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Neįteisinus ir neįregistravus patalpų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos A. T. 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).
17. Apibendrinant išdėstytą, nesant duomenų apie aukščiau nurodytų patalpų įteisinimą ir įregistravimą, laikytina, kad šiomis patalpomis nėra galimybės naudotis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymams bei teismų praktikai ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad tik nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką ir ją įregistravus VĮ Registrų centre, galima spręsti klausimus dėl patalpų įteisinimo pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos planuose nurodytas patalpas, kurių nebuvo 1985 m. rugsėjo 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos patalpų planuose.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio trūkumų šalinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.