Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ieškinį atsakovui R. K. (R. K.) dėl įstatymo nustatyto termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas R. K., kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį informuotas, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti dėl objektyvių priežasčių, kadangi nežinojo, jog skolininkė V. I. yra mirusi, apie palikėjos mirties faktą sužinojo ne iš karto. Skolininkė savo prievolę vykdė. Pagal nusistovėjusią praktiką, kai skolininkas nevykdo sutarties ilgiau nei 90 dienų, ieškovė sutartis nutraukia ir reikalavimo teisę perleidžia skolos išieškojimą atliekančiai įmonei, iš kurios nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario mėn. ieškovė ir sužinojo apie asmens mirtį. Iki kreipimosi į teismą, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi dėl informacijos apie palikėjos paveldėtojus gavimo; nustačius turto paveldėtoją, kreipėsi į jį dėl geranoriško skolos atlyginimo, tačiau atsakovas neatsiliepė. Į notarą ieškovė nesikreipė, kadangi nustatytas 3 mėn. terminas jau buvo praleistas. Ar atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovė informacijos neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė ir V. I. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP1147524, pagal kurią ieškovė suteikė V. I. 5 350 Eur paskolą, o V. I. įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais ją grąžinti, sumokėti palūkanas pagal mokėjimo grafiką iki 2026 m. spalio 30 d., kas mėnesį atlikdama nustatyto dydžio įmokas. V. I. Mirė (duomenys neskelbtini). Pagal kredito sutartį liko negrąžintas 4 979,93 Eur kreditas ir 69,85 Eur palūkanos. Testamentų registro duomenimis V. I. palikimą 2021 m. spalio 29 d. priėmė atsakovas R. K. 2022 m. vasario 24 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą apie V. I. įsipareigojimus.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

5. Ieškovė prašo teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pareikšti palikimą priėmusiam įpėdiniui ieškinį dėl paveldėto turto.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjos mirties diena (duomenys neskelbtini), CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini), tačiau įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas nėra suėjęs, o praleistas terminas reikalavimams pareikšti teismo gali būti atnaujinamas. Ieškovė nurodo, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

8. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus būtinai turi būti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimą, kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikšti yra tapatūs – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo.

9. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį atnaujinti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, jog sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

10. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių.

11. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog ieškovė apie skolininkės mirtį sužinojo tik 2022 m. vasario 22 d. Iki tol ieškovė tokių duomenų neturėjo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad dar neturėdama duomenų apie V. I. mirtį, dėl vėluojamų mokėti įmokų pagal grafiką visais įmanomais būdais bandė su ja susisiekti, tačiau asmuo neatsiliepė. Anksčiau skolininkė įmokas mokėdavo. Iš trečiojo asmens sužinojusi apie skolininkės mirtį, ieškovė nedelsiant, 2022 m. vasario 24 d. išsiuntė palikėjos gyvenamosios vietos adresu pranešimą, kuriuo informavo apie palikėjos skolas, taip tikėdamasi, kad atsilieps paveldėtojai, tai yra atliko aktyvius veiksmus, siekdama gauti informaciją, kas priėmė palikimą ir su tuo asmeniu susisiekti dėl susidariusios skolos apmokėjimo. Palikėjos paveldėtojams neatsiliepus, 2022 m. kovo 14 d. ieškovė patikrino Testamentų registro duomenis ir nustatė, jog palikimą priėmė atsakovas – R. K., o 2022 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Taigi, ieškovė sužinojusi apie skolininkės mirtį buvo aktyvi, ėmėsi veiksmų informuoti įpėdinius apie savo kreditorinį reikalavimą.

12. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad palikėja paskutinę įmoką pagal skolos mokėjimo grafiką atliko 2021 m. rugsėjo 27 d., o kita įmoka turėjo būti atlikta 2021 m. spalio mėn. ir tik tą mėnesį, skolininkei neatlikus mokėjimo, skola buvo laikoma pradelsta. Pagal ieškovės praktiką sutartis su skolininku nutraukiama, kai sutartis nevykdoma 90 dienų. Kaip jau minėta, ieškovė, negaudama įmokų, su V. I. bandė ne kartą susisiekti, siuntė pranešimus, raginimus, įspėjimus. Ir tik nutraukus sutartį, siekiant perleisti reikalavimą, teisių perėmėjas ieškovę informavo, kad skolininkė yra mirusi, dėl šių priežasčių reikalavimas naujajam kreditoriui nebuvo perleistas. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, priešingų įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei pagrįstai iki 2022 m. vasario mėn. galėjo nekilti abejonių, kad skolininkė yra mirusi, sužinoti apie skolininkės mirtį anksčiau ieškovė neturėjo jokių objektyvių galimybių.

13. Taigi ieškovė nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Juolab, kad sužinojusi apie palikėjos mirtį, kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas priežastis, dėl kurių nebuvo laiku pareikšti kreditoriniai reikalavimai, taip pat siekdamas kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, į tai, kad įpėdiniui apie susidariusį įsiskolinimą buvo pranešta (žinoma), tačiau jis neatsiliepė, ir jo teisės nebus nepagrįstai suvaržytos, pripažįsta, kad šios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniam reikalavimui V. I., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti atnaujintinas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Dėl skolos priteisimo

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 979,93 Eur negrąžinto kredito.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

16. Palikėjui mirus jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-304-686/2017).

17. Įstatymas numato įpėdinių teisių apsaugą, suteikdamas galimybę palikimą priimti pagal apyrašą, tokiu atveju, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, būdamas apdairus ir protingas, neturėdamas duomenų apie palikėjos skolas ir siekdamas apsidrausti, turėjo galimybę palikimą priimti pagal apyrašą, tokiu atveju palikėjos skolos būtų išieškomos tik iš paveldėto turto. Kad palikimas priimtas pagal apyrašą, byloje duomenų nepateikta.

18. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. sutarties pagrindu tarp ieškovės ir V. I. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolininkei mirus, atsakovas, priėmęs palikimą, paveldėjo ne tik palikėjos turtines teises, tačiau ir palikėjos pareigas (prievoles), konkrečiu atveju – palikėjos prievolę grąžinti jai ieškovės suteiktą paskolą. Įvertinus, jog V. I. (duomenys neskelbtini) mirė, o palikimą, atsiradusį po jos mirties, priėmė V. I. įpėdinis – atsakovas, kuriam ir tenka pareiga vykdyti pastarojo prievolę ieškovei, t. y. sumokėti 4 979,93 Eur skolą, kuri ir priteistina iš atsakovo ieškovei.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų

19. Ieškovė prašo priteisti 69,85 Eur pelno palūkanas (paskaičiuotas nuo negrąžinto kredito, pritaikant sutartimi sulygtą 24,05 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo paskutinio įskaityto mokėjimo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki skolininkės mirties momento (duomenys neskelbtini).

20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Šalių sutartimi skolininkė įsipareigojo, be kita ko, mokėti 24,05 proc. palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 69,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo iš skolininkės V. I. įpėdinio – atsakovo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 202 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 202 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307, 576 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atnaujinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordecum“ praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po V. I. mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiam įpėdiniui R. K. (R. K.).

Priteisti iš atsakovo R. K. (R. K.) 4 979,93 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 93 ct) negrąžinto kredito, 69,85 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 85 ct) pelno palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 049,78 Eur (penkių tūkstančių keturiasdešimt devynių eurų 78 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 202 Eur (du šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordecum“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.