- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2-406-881/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tamelita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tamelita“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tamelita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. K. 92 851,66 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo areštuoti atsakovo V. K. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 92 851,66 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis.
3. Ieškovė, nurodo, jog pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. tikėtinai pagrindė reikalavimą. Iš ieškovės pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad reikalavimo suma atsakovui yra didelė, reikalavimas nėra užtikrintas, ieškovės patirta žala gali didėti galimai atsiradus naujiems ieškovės kreditoriams. Ieškovė remiasi aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, kuriose konstatuotas ieškovės nemokumas ir šiai dienai esantis kreditorių patirtos žalos dydis, kas rodo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas siekiant maksimaliai apsaugoti ieškovės ir jos kreditorių (vienas didžiausių ieškovės kreditorių yra mokesčių administravimo subjektas) interesus. Kadangi atsakovas veikė aplaidžiai, neteisėtai, padarė žalą ieškovės kreditoriams, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas jam nuosavybes teise priklausantį turtą, įskaitant lėšas banko sąskaitose, gali perleisti tretiesiems asmenims arba perkelti už Lietuvos ribų, todėl tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas, atlikęs prima facie (liet. preliminarų) ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, jog galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas.
6. Teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir motyvai nepatvirtina atsakovo nesąžiningo elgesio. Pažymėjo, kad dėl įmonės nemokumo momento, taip pat atsakovo aplaidaus / neaplaidaus, teisėto / neteisėto elgesio, padarytos / nepadarytos žalos, teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Net jei būtų patvirtinti ieškovės teiginiai, jie patvirtintų tik galimai padarytą žalą, bet kaip šie duomenys susiję su galimai palankaus ieškovei sprendimo šioje byloje nevykdymu, ieškovė nenurodė.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė bankrutavusi UAB „Tamelita“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nors yra suformuota teismų praktika, kad vien tai, jog prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, kad yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau nagrinėjamu atveju, be jau išdėstytų aplinkybių, būtina įvertinti faktą, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, o tai patvirtina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus ieškovė neturi, todėl pagal teismų formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės turi būti pritaikytos.
7.2. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas veikė nesąžiningai ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu, neatsiskaitė su kreditoriais, tarp jų darbuotojais ir mokesčių administravimo subjektais. Atsakovas žinojo, kad turi kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, šiai tapus nemokia, tačiau to nedarė, o nesąžiningai didino skolas kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašo apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą kopiją.
10. Teismas, susipažinęs su ieškovės papildomai teikiamais įrodymais, išaiškina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
11. Vertinant dėl poreikio priimti ieškovės pateiktus įrodymus pažymėtina, kad ieškovė atskirajame skunde apskirtai nenurodo, kodėl šių duomenų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus įrodymus. Papildomai išaiškinama, kad su duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį, teismas turi galimybę susipažinti, naudodamasis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
13. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
14. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad apeliantė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad vien didelė ieškinio suma (92 851,66 Eur) sudaro pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Taip pat apeliantė teigia, kad pats ieškinio faktinis pagrindas – tai, jog atsakovas veikė nesąžiningai ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu, neatsiskaitė kreditoriais, tarp jų darbuotojais ir mokesčių administravimo subjektais, atsakovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei tapus nemokia, suponuoja grėsmę, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Kaip matyti iš apeliantės prašymo taikyti atsakovui turto areštą bei atskirojo skundo argumentų, jos tikslas iš esmės yra atsakovo turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad atsakovas gali turtą bei pinigines lėšas išleisti. Tačiau būtent toks apelianto interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019). Taigi, apeliantės teiginys, kad vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstas.
16. Apeliantė atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ir didino įsiskolinimus kreditoriams. Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia žalos atlyginimo iš buvusio bankrutavusios UAB ,,Tamelita“ vadovo (atsakovo V. K.), kuris būdamas vadovas ir vienintelis akcininkas, galimai laiku nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir didino įmonės įsiskolinimus kreditoriams. Akivaizdu, kad prašydama taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė siekia, jog teismas įvertintų aplinkybes, kurios yra nagrinėjamo ginčo dalykas, nes apeliantė grėsmę galimai palankaus sprendimo įvykdymui grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindžia ir atsakovo neteisėtus veiksmus, reikalaudama žalos atlyginimo. Nesant duomenų apie atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas.
17. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Šiuo atveju būtent apeliantams ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, tačiau jie teismui nepateikė šių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Šiuo atveju apeliantė, kuriai ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovo veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.