- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- I-2283-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00275-17-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jis patyrė jam kalint Lukiškių TI-K nuo 2016 m. lapkričio 13 d. Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Kamerų langai būdavo purvini, nusivalyti nebūdavo galimybės, todėl kamerose trūkdavo natūralios šviesos. Kamerose dieną ir naktį šviesdavo lemputė, o tai kenkė regėjimui. Sanitarinis mazgas yra išdėstytas priešais duris, todėl pareigūnai turėjo galimybę kameroje esančius asmenis stebėti, o tai žemino pareiškėjo orumą. Taip pat, toks sanitarinis mazgas neužtikrino asmenų privatumo. Trūko spintelių, nebuvo vietos rūbams, trūko baldų. Švarai palaikyti kameroje išduodama šluota be koto, higienos priemonės išduodamos labai ribotai. Pasivaikščiojimui skiriama tik 1 valanda. Kamerose nėra karšto vandens. Dušu naudotis galima tik 1 kartą per savaitę. Kamerų sienos, lubos avarinės būklės. Čiužiniai išduodami nedezinfekuoti. Maisto energetinė vertė maža – 1300-1500 kcal. Pastato konstrukcijose yra asbesto ir tai kelia pavojų pareiškėjo sveikatai.
Pabrėžė, jog kalinamas netinkamomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, diskomfortą. Patirtą žalą grindė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimais.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 10–21) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog pareiškėjo patalpinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose buvo užtikrintas.
Dėl pareiškėjo kitų prieštaravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iš nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti švarą ir tvarką, tam yra išduodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotą yra aprūpinamos būtiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams. Pasivaikščiojimo tvarka, aprūpinimas patalyne atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 25 d.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas viso Lukiškių TI-K buvo patalpintas 51 parą ir visą šį laikotarpį, net ir atskaičius sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m.), įstatymu nustatytas kamerų plotas (3,6 kv. m.) atitiko reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjui būnant kamerose Nr. 321 ir 267, tuo laiku, kai pareiškėjas buvo patalpintas dviese, kamerų plotas vienam asmeniui (atskaičius sanitarinio mazgo plotą) nors ir sudarė apie 3,53 kv. m., tačiau nelaikytina, kad šis nedidelis ploto trūkumas, pareiškėjui galėjo sukelti neatitaisomą žalą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Tam tikrų baldų neužtikrinimas kamerose gali būti susijęs su ploto kamerose trūkumu, tačiau, kaip matyti, pareiškėjas kamerose daugiausia laiko buvo patalpintas vienas ir tik keletą dienų dviese, todėl nėra pagrindo teiginiams, kad dėl baldų trūkumo pareiškėjui buvo padaryta žala. Be to, kaip skunde nurodė pareiškėjas, kamerose esančios spintelės buvo skirtos 4 asmenims, todėl pareiškėjui kamerose daugiausia būnant dviese, baldų neturėjo trūkti. Pastebėtina, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis kamerose buvo patalpintas trise, keturiese, neatitinka tikrovės.
Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors, kaip matyti, sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,5 m tvorele atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau, kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi kamerose nesant įrengtos mechaninės vedinimo sistemos, kamerų vedinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Pagal Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energetinę vertę turi sudaryti ne mažiau kaip 2298 kcal. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, nuteistiesiems maistas išduodamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Atkreiptina, kad pareiškėjo prieštaravimai dėl normalaus maisto kiekio neužtikrinimo taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais (pvz. byloje nėra jokių pareiškėjo nusiskundimų raštu, adresuotų administracijai dėl maisto trūkumo, kokybės ar pan.). Be to, pareiškėjas net nenurodė, kokiu pagrindu darė išvadą, kad jam išduodamo maisto paros energetinė vertė sudaro tik iki 1500 kcal. (pareiškėjas nenurodė, koks konkrečiai maistas jam buvo išduodamas; nenurodė kokio konkrečiai maisto energetinė vertė, jo manymu, sudarė tik 1500 kcal.). Pareiškėjui šio skundo argumento nepagrindus jokiais įtikinančiais įrodymais, ar argumentais, teismas neturi pagrindo abejonei, kad Lukiškių TI-K išduodamas maistą nesilaiko teisės aktų reikalavimų.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, <...>. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas taip pat tvirtina, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, kad jam tokia galimybė buvo sudaryta, todėl sudarant galimybę pareiškėjui vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, o pareiškėjo skundo argumentai dėl galimybės nebuvimo naudotis dušu pagal poreikius, atmestini kaip nepagrįsti. Šios normos 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nėra numatytas.
Pareiškėjo teigimu, nebūdavo išduodamos valymo priemonės. Normos HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovės atstovas atsiliepimo argumentais nurodė, jog šios Normos reikalavimų yra laikomasi. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundo argumentais tik nurodė, kad valymo ir higienos priemonės turėtų būti išduodamos, tačiau šių argumentų neindividualizavo, t. y., konkrečiai nenurodė, ar jam pagal įstatymą turėtos būti išduoti priemonės nebuvo išduotos, ar pareiškėjas dėl jų išdavimo kreipėsi į administraciją.
Pagal Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ vyrui per mėnesį išduodamas vienas ritinėlis tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos, 4 vienkartiniai skustuvai. Taigi, pareiškėjas nors ir nurodo, kad šių priemonių neužtenka iki mėnesio galo, tačiau išduodant nustatytą kiekį atitinkamų higienos priemonių, pažeidimas šiuo aspektu nebuvo padarytas.
Nors pareiškėjas ir teigia, kad kamerose dieną ir naktį šviečianti lemputė kenkė regėjimui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Pareiškėjo teigimu, kamerų sienos ir lubos buvo avarinės būklės. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktus (b. l. 58–77), tačiau duomenų apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, būklę, atstovas nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl kalėjimo sąlygų ištyrimo. Taigi, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kreipėsi, o skundai iš jo nebuvo priimti, tačiau šių aplinkybių nurodymo nepakanka reikalavimui dėl žalos atlyginimo pagrįsti. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Analogiškais argumentais pasisakytina ir dėl argumentų, kad patalynė buvo išduodama nedezinfekuota. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šios aplinkybės su pretenzijomis būtų kreipęsis į administraciją.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pastatė esantis asbestas kenkė pareiškėjo sveikatai, tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė padaryta žala, pareiškėjas nenurodė, todėl laikytina, kad šios aplinkybės pareiškėjas taip pat neįrodė.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos išanalizavus aptartų tesės aktų nuostatų kontekste, nustatyta, kad pareiškėjo subjektinė teisė kalėti teisės aktų nuostatas atitinkančiose kamerose buvo pažeista tik dėl to, kad naudojimasis atviru sanitariniu mazgu pareiškėjui galimai kėlė dvasinius nepatogumus. Dėl kitų argumentų pareiškėjas Lietuvos valstybės atstovo veiksmų neteisėtumo neįrodė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo įrengimas (nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 m. tvorele) nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti, todėl šiuo aspektu pripažintina, kad pareiškėjui dėl to galėjo būti padaryta žala. Įvertinus pareiškėjo būvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, tai, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas kamerose būdavo patalpintas vienas, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, prašoma priteisti kompensacija neturtinei žalai atlyginti mažintina remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K priteistina 50 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 3,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.
Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 58 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 58 x 0,06, t. y. 3,48 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau kokiais išlaidas patyrė nenurodė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo S. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti S. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.