Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-465-356/2021, pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė priteisti iš atsakovo 521,83 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis (Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis: 2019-08-19 – 2020-08-18) (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei jose esantys įranga, įrengimai bei atsargos. Šio patalpos ir jose buvęs turtas 2020-01-25 buvo aplietas vandeniu (vonioje trūkęs sifono vamzdis) iš atsakovui J. B. nuosavybės teise priklausiančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 521,83 EUR dydžio draudimo išmoką, kuri paskaičiuota pagal Įmonių turto draudimo taisykles, galiojančias nuo 2016-04-01.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš viršuje esančių patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo negebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovui, kaip turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui. Atsakovas dalyvavo apžiūrint aplietas patalpas, pasirašė apžiūros aktą, neginčijo aplinkybių dėl įvykusio draudžiamojo įvykio, dėl žalos dydžio. Ieškovė siuntė atsakovui pranešimus dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei jos reikalaujamą žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog nuostolius turto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėjui atlygino ieškovė, ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo (CK 6.263, 6.266 straipsniai). Remiantis nurodytomis teisės normomis, nustačius atsakovo veikoje esant visas keturias civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), iš atsakovo ieškovei priteistina 521,83 EUR turtinės žalos atlyginimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 521,83 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021-01-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 15,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,73 EUR (CPK 96 straipsnis).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 441 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai: 521,83 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 521,83 EUR sumos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,73 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų mokesčio kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.