Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-1068/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-19
Bylos Nr.
1-83-1068/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48772-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Kaltinamasis
V. Š.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-83-1068/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48772-2023-8
(S)(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.6.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. vasario 19 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, Danutei Šolinskienei,dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei,kaltinamajam V. Š., jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2023 m. gruodžio 22 d. apie 16.53 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0021, 2023 m, gruodžio 22 d. 17 val. 26 min. jam užfiksuotas 2,04 prom., 2023 m. gruodžio 22 d. 17 val. 46 min. - 2,24 prom. neblaivumas.

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailėjosi jį padaręs ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. darbe, (duomenys neskelbtini), vyko kalėdinis vakarėlis. Vakarėlyje gėrė degtinę, alų. Per porą valandų išgėrė gal apie 300 gramų degtinės, kiek išgėrė alaus, nežino. Namo grįžo pėsčiomis, nes nuo darbo iki namų gal apie 500 metrų atstumas. Norėjo dar alaus, bet namie jo nebuvo, todėl sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę. Parduotuvė netoli. Sustojo prie parduotuvės. Pasidarė bloga, norėjo mašiną pastatyti aikštelėje, bet nespėjo praleisti pravažiuojančio automobilio, į jį atsitrenkė. Jam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas. Automobilį vairuoja jau 44 metus, niekada neturėjo eismo įvykių, nėra vairavęs neblaivus. Gyvena su žmona, vaikai suaugę. Žmona neįgali. Ji buvo namuose, kai grįžo iš vakarėlio. Grįžęs, į namus neužėjo, iškart važiavo į parduotuvę. Žinojo, kad namuose alaus nėra. Grįžtant iš vakarėlio, į parduotuvę neužėjo, nes ji kitoje pusėje.

Byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 426–432 straipsniai), taip pat, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas byloje buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, jo gynėja.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje.

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 16 val. 53 min. policijai pranešta apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. Š., vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas iš šalutinio kelio - (duomenys neskelbtini) į pagrindinį kelią - (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G. ir su juo susidūrė. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. V. Š. alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumas (1 t., b. l. 1,17).

Eismo įvykio vietos schemoje pavaizduota vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuoti du automobiliai: „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jų apgadinimai. Su nubraižyta eismo įvykio schema vairuotojai A. G. ir V. Š. sutiko (1 t., b.l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. apie 16.50 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbo namo (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini). Ties „Aibės“ parduotuve pamatė, kaip iš šoninės gatvės, dešinėje į (duomenys neskelbtini) gatvę įsuko automobilis „Volvo“, kuris tik įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę iš karto suko kairėn į parduotuvės aikštelę. Sukdamas automobilis kliudė jo automobilio galinį sparną, ratą, bamperį. Įsukęs į parduotuvės aikštelę, automobilis „Volvo“ sustojo. Jo vairuotojas, 50-60 metų vyras, išlipo iš automobilio ir pasakė „nu dabar viskas“. Vyras vos pastovėjo ant kojų, svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Įtardamas, kad vyras neblaivus, iškvietė pareigūnus. Kol laukė policijos, vyriškis visą laiką buvo jo akivaizdoje, alkoholio neturėjo, nebevartojo (1 t., b. l. 27-29).

Apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis Volvo S 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis vizualiai nešvarus, matomas įbrėžtas priekinis bamperis, kairėje pusėje. Automobilio salone padėti ledo grandeklis ir šluotelės. Automobilio bagažinėje sudėtos tuščios kartoninės dėžės. Daugiau vertingų daiktų automobilyje nėra. Apžiūros metu automobilis Volvo S 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 9-16, 21).

Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARCK-0021, V. Š. 2023 m. gruodžio 22 d. 17.26 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, antruoju pūtimu 17.46 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 19-20).

2023 m. gruodžio 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti V. Š. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. Š. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 0,5 valandos, alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARCK-0021, pirmuoju tikrinimu 17.26 val. jam buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 17.46 val. jam buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. V. Š. akte pasirašė (1 t., b. l. 18).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilis Volvo S 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. Š. vardu (1 t., b.l. 31,32).

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, automobilio Volvo S 60, 2000 – 2006 m. gamybos periodas, vidutinė kaina Lietuvoje – 1 570 Eur (su PVM) (1 t., b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 2,04 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. Š. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo taikymo

Kaltinamasis, jo sutuoktinė ir kaltinamojo gynėja prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir taikyti laidavimą (1 t., b.l. 106-107, 109), atiduoti kaltinamąjį sutuoktinės J. Š. priežiūrai, nes tam yra visos sąlygos. Prokurorė neprieštaravo, kad būtų taikomas laidavimas ir kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja J. Š. parodė, kad nori būti laiduotoja. Vyrui viskas susidėjo, darbe buvo problemų, buvo užsidaręs, matyt buvo problemų dėl sveikatos, nes tą vakarą jam ir greitąją kvietė. Neblaivus vyras niekada nevažiuodavo. Tą vakarą nuėjo uždegti šviesą, nes vyras turėjo grįžti iš darbo. Pamatė, kad kieme mašinos nėra. Ji jam skambino, klausė, kur yra. Vyras atsakė, kad nežino. Įtarė, nes jis visada penktadienį, grįžęs po darbo, eidavo nusipirkti alaus. Matyt taip jam susišvietė, kad po darbo reikia alaus ir išvažiavo mašina. Ji nematė kaip jis išvažiavo. Žinojo, kad jis darbe vartojo alkoholį, bet nežinojo, kad važiuos, galvojo eis pėsčias. Keturiasdešimt metų kartu gyvena. Ji turi neįgalumą. Jai dabar daugiau streso, reikia į procedūras važiuoti, vyras vežiojo. Vyras namuose klauso, su juo nėra problemų. Dabar sunku, vaikai užsienyje. Pragyvena iš vyro atlyginimo, kuris yra minimalus. Ji jau trejus metus dėl neįgalumo nedirba, gauna 180 Eur neįgalumą. Santaupų neturi. Automobilis įgytas santuokoje. 2013 m. gavo palikimą ir nusipirko automobilį. Mašina registruota vyro vardu. Ji neskaito, kad tai jos asmeninės lėšos. Kadangi ji nevairuoja ir negalvoja, kad jai jo reikia. Pinigų neturi, sutinka, kad geriau automobilis būtų konfiskuotas.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis V. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes vartojo alkoholį ir po to sėdo vairuoti transporto priemonę, t.y. suvokė, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip elgtis. Jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Š. neteistas (1 t., b.l. 63), administracine tvarka iki įvykio nebaustas (1 t., b.l. 61), turi šeimą, dirba (1 t., b.l. 58), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 108).

Kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad jis gali nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, įtakota momentinio, neatsakingo kaltinamojo poelgio.

Laiduotoju pasiūlyta kandidatūra yra kaltinamojo sutuoktinė, su kuria kaltinamasis gyvena jau keliasdešimt metų. Laiduotoja norinti būti J. Š. šiuo metu yra namų šeimininkė, turi sveikatos problemų (yra neįgali), neteista (1 t., b.l. 111), administracine tvarka nebausta (1 t., b.l. 113), buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., b.l. 112). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Esant visoms būtinoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. Š. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos J. Š. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems (1) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti. Laidavimas nustatomas be užstato, atsižvelgiant į tai, kad laiduotoja yra neįgalį, gauna tik neįgalumo pašalpą, kuri yra labai maža. Šeima santaupų neturi ir užstatas, nors ir laikina finansinė priemonė, būtų sunki finansinė našta šeimai. Be to, kaltinamojo asmenybė rodo, kad jis nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas. Dėl nurodytų aplinkybių, užstato netaikymas šiuo atveju, teismo nuomone, yra pagrįstas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,04 promilės, įvertinus paklaidą 2,01 promilės). Savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, padarė eismo įvykį, taip sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau savo ir kitų asmenų sveikatai ir net gyvybei.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam nustatytinas mažesnis nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – dveji (2) metai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 27 d. Trumpesnio šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas, kaip prašė prokurorė, paneigtų bausmių proporcingumo principą, nes už mažesnį neblaivumą, iki 1,51 promilių, privalomai taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje. Šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė, kuri yra šio nusikaltimo padarymo priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Š. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. Š. teisme nurodė, kad automobilis buvo nupirktas iš jos gauto palikimo, bet ji pati jį laiko ne asmeniniu, bet šeimos turtu. Prašant taikyti laidavimą, J. Š. sutiko, kad geriau būtų konfiskuotas automobilis nei iš kaltinamojo išieškota jo vertė, nes šeima santaupų neturi.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į J. Š. parodymus ir transporto priemonės išviešintą registraciją, darytina išvada, kad neblaivus V. Š. pasinaudojo šeimai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, taip kartu pažeisdamas ir bendraturčio sutuoktinio teises, ir visuomenės interesą. Siekiant atimti ar apriboti kaltininkui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuotina ir tokios priemonės taikymas yra proporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Prokurorė prašė išieškoti iš kaltinamojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo byloje. Patirtų išlaidų dydis teismui nepateiktas, todėl jau vien dėl to, teismas neturėtų galimybės nuspręsti dėl jų išieškojimo, tačiau atsižvelgiant į prokurorės prašymą, teismas pasisako ir šiuo klausimu.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. T. K. nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. Š., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokurorės iniciatyva. Dėl gynėjo skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi teismas.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neturėtų būti išieškotos.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 79-90), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 34-38), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam V. Š. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas valstybės įmonei „Regitra“. Šiai įstaigai taip pat praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kompaktiniai diskai (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant vienerių (1) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą V. Š. nutraukti.

Išaiškinti V. Š., jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. Š., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2023 m. gruodžio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti V. Š. priklausantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Neišieškoti iš V. Š. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

V. Š. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės įmonei „Regitra“, šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. Š. atėmimą.

Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė