- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-263-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00047-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- M. P., Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro
- Ieškovas
- I. B., R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., I. B., E. Č., A. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-263-227/2014 Aleksandras Jakubovskis Teism. proceso Nr. 2-16-3-00047-2012-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. P. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-242/2013 pagal ieškovų I. B. ir R. V. ieškinį atsakovams Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarei Dianai Šerėjienei, M. P., E. Č. ir A. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir palikimo priėmimo pripažinimo niekiniu ir pagal M. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotiems asmenims R. V., I. B., E. Č. ir A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai I. B. ir R. V. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. V., D. L. ir R. V. priėmė palikimą po A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d., pradėdami jį faktiškai valdyti; kad D. L. ir R. V. priėmė palikimą po J. V. mirties 2000 m. balandžio 22 d., pradėdami jį faktiškai valdyti; kad I. B. priėmė palikimą po D. L. mirties 2007 m. birželio 22 d., pradėdama jį faktiškai valdyti; taip pat prašė pripažinti niekiniu 2012 m. sausio 18 d. M. P. palikimo priėmimą pagal įstatymą po J. V. mirties 2000 m. balandžio 20 d. ir po A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d.
Nurodė, kad po A. V. mirties (mirė 1996-01-26) palikimą priėmė jos sutuoktinis J. V. ir vaikai: D. L. (ji- ieškovės I. B. motina) ir R. V. pradėdami jį faktiškai valdyti: naudojosi namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo gyvulius, naudojosi bei remontavo gyvenamąjį namą. Po J. V. mirties 2000 m. balandžio 22 d., palikimą priėmė vaikai: D. L. ir R. V., pradėdami jį faktiškai valdyti: naudojosi namų apyvokos daiktais, gyvenamaisiais namais, remontavo, prižiūrėjo aplinką, pasodino vaismedžius. Tokiu būdu paveldėtojai išreiškė valią dėl palikimo priėmimo konkliudentiniais veiksmais. D. L. mirė 2007 m., jos dukra I. B. taip pat išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo konkliudentiniais veiksmais, naudodamasi mamos faktiškai paveldėta nekilnojamojo turto dalimi. Prašė pripažinti niekiniu 2012 m. sausio 18 d. M. P. palikimo priėmimą pagal įstatymą po jos tėvo J. V. mirties 2000 m. balandžio 20 d. ir motinos A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d., kadangi liudijimas buvo išduotas nepagrįstai (t. 2, b. l. 124-127).
Atsakovė M. P. pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji priėmė palikimą po motinos A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d. ir po tėvo J. V. mirties 2000 m. balandžio 22 d., pradėdama faktiškai jį valdyti; kad tėvas J. V. priėmė palikimą po A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d., pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad po mamos mirties ji priėmė palikimą - jai atiteko motinos asmeniniai daiktai, kuriuos ji turi iki šiol: laikrodis, medalikėlis, rožančius, švarkas, paltas, megztukas, lovatiesės. Naudojosi namais, juos tvarkė kartu su tėvu ir seserimis Elvyra ir Dale, pirko namo remontui lentas, tapetus ir tapetavo tėvo vardu registruoto namo kambarius, iš kurių vienas kambarys buvo skirtas jai, sodino bulves, daržoves, turėjo raktus nuo namų. Po tėvo mirties ji priėmė palikimą: laikrodį, medalikėlį, medalį, pažymėjimą dėl apdovanojimo, lovatieses, staltiesę, drabužius. Mirus tėvams, visi vaikai susitarė ir šiuose namuose paliko daiktus, kurie buvo sukaupti: namų apyvokos daiktus, šaldytuvą, baldus, patalynę ir jais naudojosi. Ji priėmė palikimą ir buvo tuose namuose iki kol brolis R. V. nusprendė, kad viskas turėtų priklausyti jam vienam. 2007 metais atsakovė ėmėsi veiksmų dėl tėvų namų teisinės registracijos, 2011 m. lapkritį kreipėsi į Lesto dėl gedimo name (t.1, b. l. 97-99).
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013-12-19 sprendimu ieškovų I. B. ir R. V. ieškinį patenkino, nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. V., D. L., ir R. V. priėmė palikimą po A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d., pradėdami jį faktiškai valdyti; kad D. L. ir R. V. priėmė palikimą po J. V. mirties 2000 m. balandžio 22 d., pradėdami jį faktiškai valdyti; kad I. B. priėmė palikimą po D. L. mirties 2007 m. birželio 22 d., pradėdama jį faktiškai valdyti; pripažino niekiniu 2012 m. sausio 18 d. M. P. palikimo priėmimą pagal įstatymą po J. V. mirties 2000 m. balandžio 20 d. ir A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d. Atsakovės M. P. pareiškimo dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo netenkino.
Teismas nustatė, kad 1996 m. sausio 26 d. mirė ieškovo R. V., atsakovių M. P. ir E. Č. motina, o I. B. ir A. B. senelė A. V.. 2000 m. balandžio 22 d. mirė A. V. sutuoktinis, ieškovo R. V., atsakovių M. P. ir E. Č. tėvas, o I. B. ir A. B. senelis J. V.. 2007 m. birželio 22 d. mirė A. V. ir J. V. duktė D. L.- ieškovės I. B. ir atsakovės E. Č. motina. Visi jie iki mirties gyveno ir savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini). Po A. V. ir J. V. mirties liko nekilnojamas turtas: du gyvenamieji namai, esantys Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas registruotas A. V., kitas- J. V. vardu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas J. V. vardu (t. 1, b. l. 27-36, 38-39). Po A. V., J. V. ir D. L. mirties paveldėjimo bylos neužvestos (Testamentų registro išrašai - t. 2, b. l. 79-80 ir Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas -t. 1, b. l. 86).
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad po A. V., mirusios 1996 m. sausio 26 d., mirties jos turtą teisėtai paveldėjo jos sutuoktinis J. V. ir vaikai: R. V. ir D. L. (ieškovės I. B. motina). Nors jie per 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimą priėmimą, tačiau faktiškai per šį terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti: gyveno namuose, rūpinosi abejais namais, dirbo ūkio darbus, prižiūrėjo gyvulius. Šias aplinkybes patvirtina ieškovų paaiškinimai, liudytojų S. V., V. V., V. B., N. D. parodymai, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Dūkšto seniūnijos 2012 m. spalio 22 d. raštas apie R. V., D. L. gyvenamosios vietos deklaravimą (t. 1, b. l. 106-107), AB LESTO 2012 m. spalio 31 d. raštas apie 1996 m. birželio 1 d. su D. L. sudarytą sutartį dėl elektros energijos tiekimo objektams (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 126), bendra atsiskaitymo knygelė. Nurodė, kad atsakovė M. P. neprieštarauja, kad po motinos mirties palikimą priėmė D. L.. Kadangi atsakovės atstovė savo atstovaujamosios atsakovės N. P. nesutikimą su tuo, kad R. V. priėmė palikimą po savo motinos mirties, aiškino kaip N. P. manymą ir negalėjo paaiškinti tokios nuomonės susidarymo aplinkybių, teismas laikė tikėtina, kad atsakovė M. P. neturi jokių argumentų paneigti faktui, kad R. V. priėmė savo motinos palikimą.
Teismas taip pat laikė įrodytu, kad po J. V. mirties 2000 m. balandžio 22 d., per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, priėmė jo vaikai: D. L. ir R. V.. Nurodė, kad aplinkybes, kad jie po tėvo mirties tvarkė ūkį, remontavo abu namus, mokėjo už sunaudotą elektros energiją dirbo žemę, prižiūrėjo gyvulius patvirtina ieškovų paaiškinimai, aukščiau minėtų liudytojų parodymai, duomenys dėl deklaruotos gyvenamosios vietos (t.1, b. l. 106-107), atsiskaitymo knygelės, išduotos V. R., Juozo vardu. Teismas atmetė atsakovės M. P. atstovės teiginius, kad jos atstovaujamosios nuomone po tėvo mirties palikimo nepriėmė D. L. ir R. V., nes jie nieko nepagrįsti.
Teismas tenkino prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė I. B. priėmė palikimą po savo motinos D. L. mirties 2007 m. birželio 22 d. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjusi paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Šią aplinkybę laikė įrodyta ieškovų paaiškinimais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ignalinos skyriaus 2013 m. kovo 20 d. raštu, patvirtinančiu, kad I. B. 2007 m. birželio 22 d. buvo išmokėta laidojimo išmoka už mirusią D. L. (t. 2. b. l. 44), liudytojos V. V. parodymais apie tai, jog po D. L. mirties ieškovė I. B. dar truputį pagyveno kaime, atvažiuodavo, pernakvodavo name, kuriame gyveno jos motina, o paskui M. P. liepė jai išvažiuoti iš kaimo. Teismas įvertino, kad D. L. giminaičiai: jos antra dukra A. B., brolis R. V. ir sesuo -atsakovė M. P., neprašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, o ne I. B., priėmė D. L. palikimą. Dėl to, kad atsakovė M. P. nesutikimą su šiuo reikalavimu argumentavo tik tuo, jog ji nežino šių aplinkybių, teismas tokio nesutikimo nevertino kaip prieštaravimo I. B. prašymui nustatyti nurodytą faktą,
Teismas tenkino ieškovų reikalavimą- pripažino niekiniu 2012 m. sausio 18 d. M. P. palikimo priėmimą pagal įstatymą po J. V. mirties 2000 m. balandžio 20 d. ir A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d. Nustatė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nutartimi tenkino M. P. 2011 m. spalio 10 d. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti po tėvų mirties (civilinė byla Nr. 2-20-277/2012, b. l. 2-4). Šios nutarties ir M. P. 2012 m. sausio 18 d. pareiškimo dėl palikimo priėmimo po tėvo ir motinos mirties pagrindu, notarė Diana Šerėjienė 2012 m. sausio 18 d. išdavė liudijimą, kad M. P. priėmė J. V. palikimą (t. 2, b. l. 72-74). Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikino minėtą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį, todėl M. P. pareiškimai dėl palikimo priėmimo ir palikimo priėmimas yra niekiniai, ko neginčija pati M. P. ir Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarė.
Teismas netenkino atsakovės M. P. reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji priėmė palikimą po motinos A. V. mirties ir tėvo J. V. mirties, nes nėra tokių įrodymų, išskyrus jos pačios paaiškinimą. Nurodė, kad ji palikimo po motinos mirties priėmimo faktą grindė turimais motinos asmeniniais daiktais, kuriuos ji turi iki šiol ir kuriuos pateikė teismo apžiūrai (laikrodis, medalikėlis, rožančius, taip pat paltas, megztukas, lovatiesės), o po tėvo mirties priėmė palikimą paimdama laikrodį, medalikėlį, medalį, lovatieses, drabužius, buvojo tėvo namuose ir naudojosi likusiais po jo mirties daiktais. Teismas pripažino, kad vien tik šie pareiškėjos atstovės paaiškinimai neįrodo, kad M. P. per įstatymą nustatytą šešių mėnesių terminą aktyviais veiksmais perėmė motinos ir tėvo turtą, valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Šiuos atsakovės teiginius paneigė ieškovas R. V., nurodydamas, kad M. P. motinos ir tėvo palikimų nepriėmė, o tik trukdė kitiems asmenims kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kad visus drabužius ji gavo apie 2005 - 2007 metus, kuomet buvo apvogtas jos butas Vilniuje, ką patvirtina esantis byloje Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7-ojo policijos komisariato 2004 m. liepos 27 d. raštas M. P., iš kurio seka, kad pareiškimą apie vagystę iš jos buto ji pateikė policijai 2004 m. liepos 23 d. (t. 2, b. l. 60). Ieškovė I. B. taip pat paaiškino, kad M. P. nepriėmė palikimo po tėvų mirties, nes kaime pasirodydavo retai, darbo bijojo, pagalbos iš jos nebūdavo ir kuo ji padėjo, nežino, jokių piniginių perlaidų M. P. jai nesiųsdavo. Nors M. P. atstovė teismo posėdžio metu pateikė apžiūrai kai kuriuos daiktus, kurie, pagal M. P. paaiškinimus, priklausė jos tėvams, ieškovas R. V. šiuos paaiškinimus paneigė. Jis nurodė, kad ne visi pateikti daiktai yra jo tėvų, nors pripažino, kad laikrodis yra tėvo, tačiau apyrankė ne ta, o medalį jis pats atidavė M. P. 2011 metais. Atsakovė M. P. kitų įrodymų, jog paminėti daiktai priklausė jos tėvams, nepateikė. Teismas pripažino, kad atsakovės nurodyti daiktai yra tokie smulkūs ir menkaverčiai, kad jų paėmimas, jeigu toks ir buvo, negalėtų būti laikomas palikimo priėmimu. Atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė M. P. kreipėsi pareiškimu į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti po tėvų mirties tik 2011-10-10, t.y. praėjus net penkiolikai metų po jos motinos A. V. mirties ir praėjus dešimčiai metų po jos tėvo J. V. mirties (civ.byla). Teismas sprendė, kad tokio pareiškimo pateikimo faktas patvirtina, jog ji palikimo nepriėmė, nes prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvų mirties (civilinė byla Nr. 2-20-277/2012, b. l. 2-4). Ji, prisiekusi garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą, teisme paaiškino, kad po tėvų mirties per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos palikimo nepriėmė (civilinė byla Nr. 2-20-277/2012, b. l. 72, 73-75). Teismas liudytojos D. B. parodymus apie tai, kad M. P. po savo motinos mirties paveldėjo paltą, laikrodį, medalikėlį, matė pas M. P. lovatieses, vertino kritiškai, nes ji M. P. pažįsta nuo 2000 m. kovo mėnesio ir apie nurodytas aplinkybes liudytoja sužinojo iš pačios M. P.. Liudytojos parodymais M. P. 2000 metų vasarą po tėvo mirties užsakinėjo kažkokias lentas, pirko vinis ir dažus, siųsdavo pinigus seseriai D. L. namų tvarkymui, tačiau liudytoja aplinkybę, jog siųsti pinigai buvo skirti namų tvarkymui, ji žino tik iš pačios M. P. ir pati nematė, kad pirkti dažai ir vinys buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Teismas iš ieškovo R. V. paaiškinimo nustatė, jog M. P. nupirko keturias lentas už sesers D. L. pinigus, 100 ar 200 gramų nedidelių vinių, kurie nepanaudoti ir jis nežino, kuriam tikslui pirko vinis ir ką ruošėsi su jais daryti. Todėl teismas liudytojos D. B. parodymų nepripažino pakankamais palikimo priėmimo po tėvo mirties juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, kurie iš dalies paneigti ieškovų paaiškinimais bei kitų liudytojų parodymais. Atsižvelgė į tai, kad liudytojas J. O. parodė, jog pas jį M. P. prieš 6 - 8 metus (praėjus ne mažiau kaip 5 metams po tėvo mirties, o ne per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo) pirko nedidelį kiekį medienos gaminių už ne didesnę kaip 100 litų sumą, vertino liudytojų S. V., N. D. parodymus, kad po tėvo J. V. mirties M. P. retkarčiais atvažiuodavo į kaimą. Teismas pripažino, kad kelių smulkių daiktų paėmimas bei reti apsilankymai tėvo sodyboje nepatvirtina, jog ji po savo tėvo mirties priėmė palikimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė M. P. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-12-19 sprendimo dalį, kuria atmestas jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir priimti naują sprendimą: patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad M. P. priėmė palikimą po motinos A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d. ir po tėvo J. V. mirties 2000 m. balandžio 22 d., pradėdama faktiškai jį valdyti.
Skunde nurodo, kad teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai patikėjo neteisingais ieškovų paaiškinimais, iš anksto suderintais liudytojų parodymais, nepasisakė dėl įrodymų, kuriuos pateikė apeliantė. Ieškovo R. V. parodymai neteisingi ir prieštaringi. Priešingai ieškovui, jokio arklio R. V. nepirko, tai buvo tėvų kumelė, o tėvas turėjo regėjimo negalią, bet nebuvo aklas, ką patvirtina teismui pateikti tėvo rašyti laiškai. Prieštaraudamas sau ieškovas R. V. vienu metu nurodė, kad po mamos mirties liko visi daiktai namuose ir jie išlikę, kitu metu- kad, neva, 2005-2007 metais, kai buvo apvogtas atsakovės butas, jis atidavė atsakovei drabužius, daiktus, patalynę, indus ir kt. Tačiau jos butas buvo apvogtas 2004 metais ir ji nieko iš giminaičių negavo. Be to jokių trukdžių R. V. priimti palikimą atsakovė nedarė ir pats ieškovas nenurodė kuo pasireiškė jos bandymas apgauti. Tvirtina, kad po tėvų mirties tvarkėsi namuose, sodino daržus, tėvui gyvam esant atveždavo viščiukus, gražino aplinką, prižiūrėjo gėles, remontavo namus, pirko remontui įvairias medžiagas. Tai, kad aktyviais veiksmais priėmė palikimą, rūpinosi turtu, jį remontavo paliudijo D. B., kuri padėjo daugeliu atvejų perkant remonto medžiagas bei palydėdavo atsakovę į stotį vykstant į (duomenys neskelbtini) kaimą su įvairiais daiktais, kuriuos padėdavo nunešti, du kartus buvo ją su daiktais atvežusi į (duomenys neskelbtini) kaimą. Liudytoja N. B. skolino atsakovei pinigų tėvų namų remonto tikslu ir su savo vyru automobiliu nuveždavo į geležinkelio stotį arba autobusų stotį ir įlaipindavo į autobusą arba traukinį. Palikimo priėmimą patvirtina ne tik jos turimi tėvų asmeniniai daiktai, bet ir nuotraukos, darytos 2000 metų gegužės mėnesį, jau po tėvo J. V. mirties, iš kurių matosi, kad ant namo laiptų ji sėdi kartu su mažais R. V. vaikais, šalia stovi jo sutuoktinė. Teigia, kad ieškovės I. B. melagingus paaiškinimus, kad negavo iš jos (atsakovės) jokių piniginių perlaidų, paneigia teismui pateikti kvitai, iš kurių matyti, kad pašto perlaidos, siuntos buvo siunčiamos ne tik I. B., bet ir R. V., V. V., E. Č.. Tvirtina, kad nėra gavusi jokių pinigų iš D. L. pirkimui medžiagų, skirtų namo remontui. Sesuo D. L. buvo nepasiturinti, dirbo vietinėje kepykloje, parduotuvėje, todėl ji nuolat seserį ir jos dukrą I. B. bei patį R. V. su šeima rėmė pinigais, daiktais. Tas faktas, kad (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo R. V. ir D. L. neįrodo, kad jie priėmė palikimą. Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartys buvo sudarytos praėjus pusantrų metų po tėvo J. V. mirties, sutarčių sudarymo metu tiek R. V., tiek D. L. nevaldė nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Žemėtvarkos skyriaus dokumentai liudija, jog tėvui buvo rašomi raštai dėl grąžintinos žemės 2002 m., kuomet jis jau buvo miręs, nei R. V., nei D. L. žemėtvarkos skyriui nepranešė, kad tėvas miręs 2000 metais, kas rodo, kad jokiu tėvo palikimu jie nesirūpino. Priešingai, atsakovė pateikė žemėtvarkos skyriaus raštus, iš kurių matyti, kad tėvo grąžinama žeme rūpinosi tik ji. Liudytojai ir I. B. neteisingai nurodė, kad namas, kuris yra įregistruotas tėvo vardu, buvo statomas R. V.. Jis buvo statomas gyvenimo sąlygų pagerinimui, nes šeimoje buvo penki vaikai. Dūkšto eksperimentinio ūkio direktoriaus 1982-10-19 įsakymu Nr. 274 Dūkšto b.st. eksperimentinis ūkis skyrė V. J. 6 arų sklypą gyvenamam namui statyti su sąlyga, kad kai bus įrengtas naujas namas seni pastatai bus nugriauti. Iš tėvo J. V. rašyto laiško turinio matyti, kad naujai pastatytame name R. V. buvo skirtas kambarys (tuomet jis nebuvo vedęs ir gyveno su tėvais). Pats R. V. teisme pripažino, kad atsakovė tėvų name (naujame) ištapetavo vieno kambario sienas, kuriame gyveno ir neva bijojo nakvoti, taip pat, kad jis rado atvežtas vinis, kurie iki šiol dar randasi name. Tvirtina, kad atsakovė tėvams esant gyviems padėjo įvairiomis remontui skirtomis medžiagomis, ir po tėvų mirties vežė viską, kas buvo reikalinga namų priežiūrai. 2007-06-12 teismo medicinos specialisto išvada apie tai, jog 2007-06-09, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), tėvų namuose sesuo E. (Č.) rankomis ir kojomis sumušė įvairias atsakovės kūno vietas ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodo, jog atsakovė buvo atvykusi į savo tėvų namus, juose gyveno. Atsakovė pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė bendru šeimos narių sprendimu, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad R. V., gavęs pareiškimą, nepateikė teismui atsiliepimo su prieštaravimais. Dėl sveikatos būklės ji negalėjo laisvu nuo darbo metu dažniau atvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą.
Atsiliepimas
Ieškovai I. B. ir R. V. atsiliepimu prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantė M. P. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nepatenkintas jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t.y. kad ji priėmė palikimą po tėvų mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti. Skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino jos įrodymų, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 329 str. 2 d). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei motyvais, todėl jų išsamiai nebekartoja.
Šioje byloje atsakovė M. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji priėmė palikimą po motinos A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d. ir po tėvo J. V. mirties 2000 m. balandžio 22 d., pradėdama faktiškai jį valdyti; kad J. V. priėmė palikimą po A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d., pradėdamas faktiškai jį valdyti (analogiškas ieškovų pareikštas reikalavimas buvo patenkintas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2004 m. sausio 7 d. Nr. 3K-3-8/2004, 2004 m. lapkričio 29 d. Nr. 3K-3-649/2004,2009 m. lapkričio 2 d. Nr. 3K-3-468/2009, 2011 m. gruodžio 30 d. Nr. 3K-3-484-2011). Taigi, palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.
Ignalinos rajono apylinkės teismas pagrįstai nurodė kad pagal A. V. ir J. V. palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1964 metų civilinio kodekso 587 straipsnio 1 ir 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliantės pareiga buvo įrodyti, kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjų turtą kaip savo, ir kad šiuos veiksmus ji atliko , t.y. savo tėvų palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (A. V. palikimą priėmė iki 1996 m. liepos 27 d., o J. V.- iki 2000 m. spalio 23 d).
Atsakovė M. P. faktinį palikimo priėmimą įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų D. B., N. B., J. O. parodymais, nuotraukomis (t.2, b.l. 56), teismo apžiūrai pateiktais daiktiniais įrodymais – tėvų daiktais, bei rašytiniais įrodymais: laiškais (t. 3, b.l. 39-43), 2010-11-25, 2010-11-25 kvitais (t.1, b.l.57), 2011-02-14, 2010-03-10 pašto perlaidomis (t.1, b.l.57), 2011-11-25 Lesto pranešimu dėl elektros skaitliuko būklės, užduotimi (t.1, b.l.58-59), 2007-06-29, 2007-09-14 Registrų centro pranešimais dėl mokėjimų už statinių kadastro duomenų tikslinimą, nuosavybės įregistravimą (t.1, b.l.60), 2012-11-12 Vį Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos skyriaus pranešimu dėl žemės sklypų ribų paženklinimo, išduotu po M. P. 2012-02-21 pateikto prašymo (t.2, b.l.14, 41, 42), policijos duomenimis dėl pareigūnų kvietimo į (duomenys neskelbtini) 2009-2010 metų laikotarpiu (t.2, b.l.57-59), dėl vagystės M. P. bute 2004 metais (t.2, b.l.60), 2013-08-06 Lesto pranešimu dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, įsiskolinimo (t.2, b.l. 177-180), 1982-10-19 Dūkšto eksperimentinio ūkio įsakymu dėl 6 arų sklypo skyrimo (t.2, b.l. 181, 182), 2007-06-12 specialisto išvada dėl M. P. sumušimo (t.3, b.l.44, 45).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų jos pateiktų rašytinių įrodymų. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teismas išvadą bylos šalies reikalavimus tenkinti ar juos atmesti privalo padaryti iš byloje esančių įrodymų, susijusių su ginču, visumos ir šių nuostatų laikytasi. Kaip pirmiau minėta, apeliantė turėjo pareigą įrodyti, kad ji palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti tėvų turtą per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. A. V. palikimą priėmė iki 1996 m. liepos 27 d., o J. V. palikimą priėmė iki 2000 m. spalio 23 d. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Dėl to palikimo po tėvo mirties priėmimo faktą atsakovė galėjo įrodinėti remdamasi, be kita ko, ir savo veiksmais, atliktais po įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pasibaigimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Vertinant atsakovės veiksmus, kuriuos ji atliko nuo 2007 metų, t.y. praėjus beveik 10 metų po motinos mirties ir beveik 7 metams po tėvo mirties, kartu su kitų byloje surinktų duomenų visuma, nesant kitų tiesioginių įrodymų dėl jos veiksmų, atliktų per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, laikytina, jog atsakovės pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ji pirko vinis, spyną, siuntė pinigines perlaidas ieškovams (nusiųsta 250 Lt), kreipėsi dėl elektros skaitliuko gedimo tėvų namuose, statinių kadastro duomenų tikslinimo, nuosavybės įregistravimo, žemės sklypų ribų paženklinimo, kad lankydamasi tėvų namuose buvo sužalota, buvo kviečiama policija, neleidžia spręsti apie jos veiksmų tinkamumą priimant po tėvų mirties atsiradusį palikimą. Nurodyti veiksmai, atlikti po 2007 metų ir nepatvirtina jos veiksmų nuolatinio pobūdžio. Taip pat apeliantės pateiktuose artimųjų rašytuose laiškuose nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad ji priėmė tėvų palikimą.
Apeliantės teiginys, jog 2000-05-12 nuotraukos, kuriose matyti, kad ji sėdi ant tėvų namo laiptų su brolio žmona ir vaikais, patvirtina faktą, kad ji laiku priėmė tėvų palikimą, atmestinas. Byloje nėra ginčo, kad M. P. atvažiuodavo retkarčiais pasisvečiuoti į kaimą ir vieno tokio atvykimo metu buvo padarytos nuotraukos, tačiau jos negali būti pripažįstamos įrodymu, patvirtinančiu palikimo priėmimo, kaip mirusiojo turto perėmimo ir valdymo, faktą.
Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ieškovų parodymai yra neteisingi ir prieštaringi. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovo R. V. parodymus, kaip nuoseklius, nes jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams: ieškovės I. B. paaiškinimams, liudytojų S. V., V. V., V. B., N. D., kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi, parodymams. Jų nepaneigė apeliantės iškviesti liudytojai. Apeliantė neteisingai, sau naudinga linkme interpretuoja ieškovo duotus paaiškinimus, taip pat juos galimai painioja su liudytojos S. V. duotais parodymais apie galimai arklio pirkimą ir J. V. aklumą. Be to šių faktinių aplinkybių nustatymas nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikšmės. Priešingai apeliantei, ieškovas R. V. tiksliai neįvardino, kada atsakovei atidavė kai kuriuos tėvų daiktus, nurodė, kad tai buvo apie 2005-2007 metus, po atsakovės buto vagystės. Analogiškai aiškino mirusios A. V. drabužių, daiktų, patalynės atidavimo atsakovei aplinkybes ieškovė I. B.. Iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7-ojo policijos komisariato 2004 m. liepos 27 d. rašto M. P. turinio seka, kad atsakovė 2004m. liepos 23 d. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl vagystės iš jos buto (t. 2, b. l. 60). Įvertinus ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo minėtų įvykių, bei tai, jog daiktų atidavimą ieškovai siejo su patvirtintu faktu- atsakovės buto vagyste, tai ieškovo R. V. nurodytas netikslus daiktų atidavimo laikas, kuris apibrėžtas konkrečiu įvykiu, neduoda pagrindo išvadai, kad jo parodymai neteisingi.
Kolegija nesutinka su apeliante, kad ieškovės I. B. paaiškinimai apie negautas pinigines perlaidas melagingi, kadangi juos paneigia pašto perlaidos. Pripažintina, kad byloje esančios pašto perlaidos patvirtina, jog atsakovė 2010-03-10 išsiuntė ieškovei I. B. -150 Lt, o 2011-12-14 ieškovui R. V.- 100 Lt (t.1, b.l.57). Ieškovės paaiškinimais ji neprisimena fakto, kad jai atsakovė siuntė pinigines perlaidas, tačiau to kategoriškai neneigė. Įrodymų, kad šiuos pinigus atsakovė siuntė paveldėtam turtui išlaikyti ar prižiūrėti, kaip bando ji įrodyti, nėra, kaip nėra įrodymų, jog palikimą ji savalaikiai priėmė. Toks vienkartinis pinigų siuntimas vertintinas, kaip pagalba giminaičiams, tarp jų mirusios sesers dukrai, kaip sunkiau materialiai gyvenantiems, juo labiau, kad ji apeliaciniame skunde nurodo, kad sesuo D. L. buvo nepasiturinti, dirbo vietinėje kepykloje, parduotuvėje, todėl nuolat ją ir jos dukrą I. B. bei patį R. V. su šeimą rėmė pinigais, daiktais. Analogiškai vertinami jos veiksmai, patvirtinti liudytojų -vežimas maisto į kaimą, nes tų pačių liudytojų parodymais ji taip pat parsiveždavo maisto iš kaimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino liudytojos D. B. parodymus apie M. P. po motinos mirties paveldėtą paltą, laikrodį, medalikėlį, matytas pas M. P. lovatieses, nes apie nurodytas aplinkybes ji sužinojo iš pačios M. P., su kuria pažįstamos tik nuo 2000 metų kovo mėnesio (M. P. motina mirusi 1996 metais). Jokių detalių parodymų apie M. P. priėmimą palikimo po tėvų mirties nepateikė ir kiti liudytojai. Nors liudytoja D. B. parodė, kad M. P. 2000 metų vasarą po tėvo mirties užsakinėjo kažkokias lentas, pirko vinis, dažus ir, pasak pačios M. P., ji siųsdavo pinigus seseriai D. L. namų tvarkymui, teismas pagrįstai vertino tai, jog liudytoja šias aplinkybes sužinojo tik iš pačios M. P. pasakojimų. Ieškovo teigimu, pirkta buvo už sesers D. L. pinigus, o atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad ji siuntė pinigus D. L. ir nėra jokių įrodymų, kad pinigus ji siuntė būtent namų tvarkymui. Ginčo, kad M. P. nupirko 100 ar 200 gramų nedidelių vinių ir keturias lentas, nėra, nes nepanaudotas lentas dar 2012-10-31 matė liudytoja D. B. (t.2, b.l. 31). Liudytojos N. B. parodymais, ji su M. P. po jos tėvo mirties buvo nuėjusi į parduotuvę pažiūrėti teptukų langams dažyti, jos vyras su M. P. -dėl langų apšiltinimo, buvo paskolinusi atsakovei 1000 Lt lentų pirkimui iš O., girdėjo, kaip telefonu atsakovė kalbėjosi dėl čerpių stogo ar šiferio pirkimo, pasak M. P., tėvų namų tvarkymui, tačiau ar nurodytos medžiagos buvo nupirktos ir ar jos buvo nuvežtos į kaimą- nežino ir tuo nesidomėjo (t.1, b.l.12, t. 2, b.l. 32). Liudytojas J. O. patvirtino, kad prieš 6 - 8 metus, t.y. praėjus ne mažiau kaip penkeriems metams po J. V. mirties, M. P. iš tikrųjų pirko medienos gaminių, tačiau už ne didesnę kaip 100 litų sumą.
Apeliantė teigia, kad aplinkybę, jog ji priėmė po tėvų mirties jų palikimą patvirtina jos turimi tėvų asmeniniai daiktai, kuriuos apžiūrai atsakovės atstovė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui. Ieškovas R. V. paaiškino, kad ne visi pateikti daiktai yra tėvų: medalį jis pats atidavė P. 2011 metais, tėvo laikrodis gal ir tas, bet apyrankė ne jo, medalikėlis- ne tėvo, o paltą pati pasiėmė M. P.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė M. P. nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jos paminėti daiktai priklausė jos tėvams ir pagrįstai pripažino, kad šie daiktai yra smulkūs ir menkaverčiai, kad jų paėmimas, jeigu toks ir buvo, negalėtų būti laikomas palikimo priėmimu. Su minėta išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį. Ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą ir toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Todėl net pripažinus, kad atsakovė buvo paėmusi kelis asmeninius velionių tėvų daiktus, tai nelaikoma faktiniu turto valdymu, nes ji neatliko jokių aktyvių veiksmų, rodančių, jog rūpinimąsi paveldimu turtu, kaip savu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius 2002-10-23, t.y. jau po J. V. mirties, raštu informavo J. V., kad iš jam priklausančio atstatyti nuosavybės teisės į 6,99 ha žemės plotą, liko neatkurtos į 4,65 ha žemės (t.1, b.l.37). Kadangi M. P., kaip J. V. turto paveldėtoja, 2012-02-21 pareiškimu prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos žemėtvarkos skyriaus parengti išvadą dėl lygiaverčio sklypo suteikimo (t.1, b.l.42,41), tai pagrįstai ji buvo informuojama apie veiksmus, susijusius su suprojektuotu žemės sklypu ( 2012-11-12 apie sustabdymą kadastrinių matavimų). Tačiau aplinkybė, jog nuosavybės teisės į likusį neatkurtą 4,65 ha žemės sklypą buvo jau atkurtos po J. V. mirties ir likusios neatkurtos nuosavybės atkūrimu rūpinosi atsakovė, nepakankama atsakovės palikimo priėmimo faktui nustatyti, nes šiuos veiksmus ji atliko po to, kai jai teismine tvarka buvo atnaujintas terminas palikimui pagal įstatymą priėmimui (jis panaikintas) ir tuo pagrindu ji priėmė palikimą 2012-01-18 paduodama pareiškimą notarų birui. Taip pat kiti atsakovės pateikti dokumentai: 2011-11-25 Lesto pranešimas apie elektros gedimą (t.1, b.l.59), 2007-06-29, 2007-09-14 VĮ Registrų centro pranešimai dėl mokėjimų už statinių kadastro duomenų tikslinimą, nuosavybės įregistravimą (t.1, b.l.60), rodo epizodinius atsakovės veiksmus, kurie neįrodo, kad atsakovė savalaikiai priėmė palikimą ir juo rūpinosi kaip savu. Nepateikus įrodymų apie mokėtus mokesčius, susijusius su paveldimo nekilnojamuoju turtu: namais, žeme, tai aplinkybė, jog ji ištapetavo vieną kambarį, kaip teigia, neduoda pagrindo pripažinti jos reikalavimą pagrįstu.
Apeliantės paaiškinimai apie palikimo priėmimą šioje byloje prieštarauja jos pačios paaiškinimams Ignalinos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-20-277/2012. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas M. P. kreipėsi į teismą 2011 m. spalio 10 d., t.y. praėjus net penkiolikai metų po jos motinos A. V. mirties ir praėjus dešimčiai metų po jos tėvo J. V. mirties, pareiškimu dėl termino palikimui priimti po tėvų mirties atnaujinimo. Prašymą argumentavo tuo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių- klaidingai manė, jog turtas: gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai testamentais palikti seseriai D. L. ir broliui R. V., o apie paveldimas J. V. turtines teises į 2,10 ha žemės ir 2,55 ha miško sužinojo jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu 2012 m. sausio 6 d. teismo posėdyje M. P. patvirtino, kad po tėvų mirties per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos palikimo nepriėmė. Nagrinėjamoje byloje ji teigė priešingai ir pirmiau aptartais įrodymais bandė įrodyti, kad ji palikimą priėmė savalaikiai faktiškai pradėdama jį valdyti.
Įvertinus visų atsakovės pateiktų įrodymų visumą, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė priėmė savo tėvų palikimą per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo palikimo atsiradimo dienos, remontavo namus ir tokiu būdu rūpinosi po tėvo mirties likusiu palikimu, vykdė prievoles, susijusias su namais (mokesčių , draudimo įmokų mokėjimas ir pan), gerino turtą.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės skunde išdėstytų teiginių apie ieškovų veiksmus priimant palikimą, nes ji neginčija viso sprendimo, o tik dalį, kuria atsisakyta tenkinti jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiamu sprendimu atsakovės pareiškimo dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą faktiškai pradedant jį valdyti reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė M. P. po savo tėvų mirties palikimo nepriėmė. Sprendimas ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.