Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-07-18 · Civilinė byla Nr. 2S-586-212/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-18Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-18
Bylos Nr.
2S-586-212/2013
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00047-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-586-212/2013

Aleksandras Jakubovskis Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00047-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija:122.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 18 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. B. ir R. V. atstovės advokatės Ingos Maskoliūnaitės atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-44-242/2013 pagal I. B. ir R. V. ieškinį atsakovams Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarei D. Š., M. P., E. Č. ir A. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir palikimo priėmimo pripažinimo niekiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslino reikalavimus ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. V., D. L. ir R. V. po A. V. mirties 1996 m. sausio 26 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti; po J. V. mirties 2000 m. balandžio 22 d. palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, priėmė D. L. ir R. V., o po D. L. mirties 2007 m. birželio 22 d. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė I. B.; taip pat prašo pripažinti niekiniu 2012 m. sausio 18 d. M. P. palikimo priėmimą pagal įstatymą po J. V. ir A. V. mirties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nustatė terminą iki 2013-06-10 nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nurodė, jog pareikštas patikslintas ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes neaiškiai suformuluotas reikalavimas (dalykas) dėl palikimo priėmimo pripažinimo niekiniu. Ieškovai siekia pripažinti negaliojančiu Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Š. 2012-01-18 išduotą liudijimą, notarinio registro Nr. 277, pagal kurį M. P. laikoma priėmusia J. V. palikimą, tačiau nenurodė, koks dokumentas turi būti pripažintas negaliojančiu, todėl ieškovai turi ieškinį patikslinti - aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą dėl palikimo pripažinimo niekiniu, t.y. nurodyti kokį dokumentą reikia pripažinti niekiniu (negaliojančiu). Be to, būtina pateikti teismui įrodymus, kad reikalavimas dėl palikimo priėmimo pripažinimo niekiniu yra apmokėtas 144 Lt žyminiu mokesčiu. Taip pat, ieškovai nenurodė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovų atstovė prašo panaikinti Ignalinos rajono teismo 2013-05-17 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta. 2012-01-18 M. P. kreipdamasi į notarų biurą priėmė palikimą. Kadangi palikimo priėmimas sukėlė ieškovams realias teisines pasekmes, todėl jie ginčiją 2012-01-18 palikimo priėmimą. Mano, jog teismo nurodytas 2012-01-18 Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š. išduotas liudijimas net negali būti ginčijamas teismine tvarka, nes niekam nesukuria jokių teisinių pasekmių. Be to, tokie liudijimai išduodami palikimą priėmusiems įpėdiniams. Už reikalavimą palikimo priėmimą pripažinti niekiniu nemokėjo žyminio mokesčio, nes vertino kaip išvestinį iš tarp šalių kilusio ginčo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nepagrįstai konstatavo CPK 135 str. 1 d. 5 p. pažeidimą, nes šiuo atveju teismo sprendimas už akių yra negalimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė M. P. nurodo, kad palieka teismui spręsti klausimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo dėl notaro liudijimo panaikinimo arba pripažinimo niekiniu palikimo priėmimą. Nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad reikalavimas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, nes jis yra ne išvestinis, o savarankiškas reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam (kokiems) asmenims ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Tuo tarpu teismui nustačius ieškinio formos ar turinio trūkumų, turi būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 5 d., 138 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė tokius trūkumus: 1) ieškovai prašo pripažinti palikimo priėmimą niekiniu, tačiau nenurodė koks dokumentas turi būti pripažintas negaliojančiu; 2) ieškovai nenurodė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės; 3) už pareikštą reikalavimą dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio.

Ieškovai prašo pripažinti niekiniu 2012-01-18 M. P. palikimo priėmimą pagal įstatymą po J. V. mirties 2000-04-20 ir A. V. mirties 1996-01-26. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą gali būti nuginčyta ginčijant jos įgijimo pagrindą – palikimo priėmimą. Nuginčijus teisę, paneigiamas ir ją patvirtinusio dokumento teisėtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstas išvadas, jog ieškovai siekia pripažinti negaliojančiu Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Š. 2012-01-18 išduotą liudijimą. Vien tai, jog ieškovai neprašo pripažinti negaliojančiu paveldėjimo liudijimo, negali būti priežastimi pažeistoms papaveldėjimo teisėms apginti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog išduotas liudijimas negali būti ginčijamas ieškovų, nes niekam nesukuria teisinių pasekmių. Tokie liudijimai išduodami palikimą priėmusiems įpėdiniams tam, kad būtų gauti dokumentai, reikalingi paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Teismas taip pat sutinka su ieškovų argumentu, jog ieškinio reikalavimas - palikimo priėmimą pripažinimo niekiniu yra išvestinis reikalavimas kilęs iš tarp šalių kilusio ginčo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, t. y. reikalavimas yra išvestinis, todėl žyminiu mokesčiu neapmokamas.

Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, ieškinyje turi būti pateikta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Sprendimo už akių institutas civiliniame procese įvestas siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus bei skatinti šalis rūpintis proceso eiga. Pažymėtina, kad procesiniuose įstatymuose yra nustatyti atvejai, kai sprendimas už akių negalimas (CPK 378 straipsnis, 443 straipsnio 9 dalis). Šiuo atveju byla yra nagrinėjama ypatingąja teise, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovams ieškinio trūkumą remiantis CPK 135 str. 1 d. 5 p., nes šioje byloje sprendimas už akių yra negalimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teismas

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Zina Mickevičiūtė