- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- I3-2427-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02238-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. J. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA), 3 736,14 Eur turtinės žalos (palūkanų).
2. Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2014 m. gruodžio 19 d. tarp jos ir NMA buvo pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 21M-KS-12-1-011583-PR001 paramos sutartis, kuria NMA, be kita ko, įsipareigojo kompensuoti iki 90 procentų visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Paramos lėšos pervedamos į Paramos gavėjo nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą, numatytas atsiskaitymo terminas 30 kalendorinių dienų nuo mokėjimo prašymo dokumentų gavimo.
Pareiškėja 2015 m. kovo 13 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą 40 115,27 Eur sumai, atsižvelgiant į tai NMA išmokėjo 5 265,33 Eur ir 9 450,22 Eur. 2015 m. rugsėjo 29 d. NMA buvo pateiktas prašymas 56 302,13 Eur sumai, o NMA išmokėjo 37 612,51 Eur ir 18 689, 62 Eur.
3. Skunde teigiama, kad NMA 2015 m. liepos 17 d. išmokėjo pareiškėjai 5 265,33 Eur, o 2015 m. spalio 6 d. 9 450,22 Eur. Pateikus mokėjimo prašymą, NMA 2015 m. gruodžio 10 d. išmokėjo 37 612,51 Eur, o 2018 m. rugsėjo 14 d. 18 689,62 Eur. Taigi, NMA nevykdė pareigos laiku atsiskaityti su pareiškėja pagal paramos sutartį.
4. Skundo reikalavimą grįsdama teisės aktų nuostatomis dėl palūkanų skaičiavimo pareiškėja teigia, kad NMA skolinga tokius palūkanų dydžius: nuo 5 265,33 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. liepos 16 d. 108,48 Eur palūkanų; nuo 9 450,22 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. spalio 5 d. 362,47 Eur palūkanų; nuo 37 612,51 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. 338 Eur palūkanų; nuo 18 689,62 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. 2 927,19 Eur palūkanų, t. y. iš viso 3 736,14 Eur palūkanų.
Atsiliepimas
5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą (1 t., b. l. 16–23) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. NMA paaiškina, kad išnagrinėjusi pareiškėjos mokėjimo prašymą, priėmė sprendimą suteikti 20 025,29 Eur paramos sumą vietoj prašytos 39 715,17 Eur paramos sumos. 19 689,88 Eur paramos suma pareiškėjai nekompensuota, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus.
7. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 92 punkte nustatyta, jog tinkamomis finansuoti pripažįstamos tik būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje išlaidos, o Administravimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos. Ekspertinio konsultavimo metu buvo išnagrinėti pirkimo dokumentai bei atlikta patikra projekto įgyvendinimo vietoje ir nustatyta atskirų investicijų, numatytų rangos sutartyje, rinkos kaina.
8. Rangos sutarties 1.1 papunktyje rangovas įsipareigojo atlikti darbus pagal pateiktą projektą, tačiau darbai nėra detalizuoti, o UAB „Neusas“ 2015 m. kovo 25 d. atsakyme į pareiškėjos paklausimą dėl darbų detalizavimo nurodyta tik atskirų darbų kaina be kiekių. Pažymėtina, kad UAB „Neusas“ darbus atliko neatsakingai, nes šalia tako pažeista daug medžių.
9. Įgyvendinimo taisyklių 110 punkte nurodyta, kad, kai paramos gavėjas nesilaiko teisės aktų reikalavimų ar pažeidžia paramos sutarties sąlygas, tada jam numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas, o 111.1 papunktyje nustatyta, kad parama sumažinama, jeigu NMA patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas. Įgyvendinimo taisyklių 111.4 papunktyje nustatyta, kad paramos gavėjui, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, parama sumažinama, kai pažeidžiamos kitos sutarties sąlygos ir (arba) teisės aktų nuostatos.
10. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje nurodyta, kad parama sumažinama, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos.
11. Atsižvelgiant į minėtų taisyklių nuostatas, pagal mokėjimo prašymą apskaičiuota netinkama deklaruoti 19 914,64 Eur išlaidų suma (656,96 Eur + 6 162,72 Eur + 5 614,72 Eur + 7 480,24 Eur ), t. y. 17 923,18 Eur paramos suma (19 914,64 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas = 17 923,18 Eur). Iš viso nekompensuojama 19 689,88 Eur paramos suma (1 766,70 Eur + 17 923,18 Eur = 19 689,88 Eur). Įgyvendinimo taisyklių 21.3 papunktyje nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra tik faktiškai patirtos, 22.6 papunktyje nurodyta, kad viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimo ir gerinimo investicijos turi būti numatytos miškotvarkos projekte, o 22.6.1 papunktyje nurodyta, kad rekreaciniai (pažintiniai) takai (iki 2 m pločio). Vadovaudamasi paramos sutarties 20.3 papunkčiu, NMA mažina paramos sumą, jeigu patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas. 2015 m. kovo 27 d. NMA pateiktame paaiškinime bei 2015 m. kovo 31 d. prašyme pareiškėja nurodė, kad teritorijos sutvarkymo bei valymo darbų neužbaigė. Taigi išlaidos nebuvo patirtos ir negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. 2015 m. kovo 27 d. NMA atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad neatlikti užbaigiamieji teritorijos sutvarkymo bei valymo darbai, deklaruojami mokėjimo prašyme.
12. Buvo nustatytos faktiškai nepatirtos išlaidos, kadangi patikros metu tako pakraščiuose buvo primėtyta šakų ir medžių liekanų. Mokėjimo prašymą apskaičiuota netinkama deklaruoti 1 963,00 Eur, t. y. 1 766,70 Eur paramos suma (1 963,00 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas = 1 766,70 Eur). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas aplinkybes ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.7, 197.1.8 papunkčiais bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 21.3, 22.6.1, 110, 111.1, 111.4 papunkčiais, pagal mokėjimo prašymą pripažinta tinkama išmokėti 20 025,29 Eur paramos suma vietoj prašytos 39 715,17 Eur paramos sumos (39 715,17 Eur – 19 689,88 Eur (netinkama kompensuoti paramos suma, apskaičiuota atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes, bei už neatliktus darbus) = 20 025,29 Eur).
13. Pareiškėja, nesutikdama su NMA sprendimu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK). 2018 m. rugpjūčio 3 d. LAGK sprendimu Nr. 3R-335 (AG-270/06-2018) pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). VAAT 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-619-1063/2019 pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
14. Pasisakydama dėl skundo argumentų NMA kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad skundas yra dėl žalos atlyginimo, ir tokį nesutikimą grindžia būtinomis sąlygomis civilinei atsakomybei kilti. Reikalavimas dėl žalos (ir turtinės, ir neturtinės) atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius viešosios atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. NMA neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai, priešingai, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, o šiuo konkrečiu atveju, kad investicijos nebūtų įsigyjamos už užaukštintas kainas bei visi mokėjimo prašyme deklaruoti darbai būtų realiai atlikti. NMA turi teisę mokėjimo prašymus vertinti ilgesnį nei 30 d. terminą, kuomet atliekamos patikros vietoje, kreipiamasi į pareiškėjus su paklausimais, kreipiamasi į nepriklausomus ekspertus ir t. t., šiuo atveju tokie veiksmai ir buvo atliekami. Pareiškėja skunde nenurodo, kokią teisės akto normą pažeidė NMA, pati pareiškėja su parama susijusių reikalavimų nesilaikė ir atliko neteisėtus veiksmus, kuomet siekdama pasipelnyti įsigijo investicijas gerokai užaukštintomis rinkos kainomis.
15. NMA nebuvo sukėlusi pareiškėjai jokių teisėtų lūkesčių. Pareiškėjai, teikdami tiek pačias paraiškas, tiek mokėjimo prašymus, prisiima riziką, kad, nustačius teisės aktų nuostatų pažeidimus, paraiškos ar mokėjimo prašymai gali būti atmesti (ar pritaikyta sankcija), parama susigrąžinama. NMA niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjai, kad parama bus išmokėta, net ir nustačius pažeidimus. Pareiškėja skunde nurodo, kad pagal pasirašytą paramos sutartį NMA turėjo paramos lėšas pervesti į pareiškėjos sąskaitą per trisdešimt kalendorinių dienų nuo mokėjimo prašymo dokumentų gavimo, tačiau pareiškėja nenurodo svarbių aplinkybių, jog mokėjimo prašymo vertinimas buvo pratęstas, kadangi buvo atliekamos tiek patikros vietoje, o nepriklausomi ekspertai apskaičiavo, ar pareiškėjos mokėjimo prašyme nustatytos kainos nėra užaukštintos, tokia galimybė numatyta Administravimo taisyklių 118 punkte. Tikrinant pareiškėjos projekte įgyvendintas investicijas, buvo atliekama patikra vietoje 2015 m. kovo 27–30 d., joje dalyvavo ir pati pareiškėja. Atliekant patikrą vietoje NMA darbuotojui kilo įtarimų, kad investicijos įsigytos už pernelyg dideles kainas. Vertinant mokėjimo prašymą buvo pasitelkti nepriklausomi ekspertai (Administravimo taisyklių 5.9 punktas). NMA kreipėsi į kvalifikuotus nepriklausomus ekspertus tik po to, kai pati įtarė galimus pažeidimus, o nepriklausomų ekspertų konsultacija buvo reikalinga patvirtinti/paneigti NMA įtarimą dėl užaukštintų kainų. NMA kreipėsi į nepriklausomus ekspertus. Uždaroji akcinė bendrovė „Civitta“ (toliau – ir UAB „Civitta“) 2015 m. gegužės 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodė, kad pareiškėjos mokėjimo prašyme deklaruotos išlaidos neatitinka realių rinkos kainų. Po patikrinimo pareiškėja kreipėsi į NMA pateikdama savo paklausimus/pastabas/paaiškinimus, dėl kurių taip pat buvo pratęstas mokėjimo prašymo vertinimas.
16. NMA 2015 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-6715 (12.4.) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, pagal mokėjimo prašymą pripažinta tinkama išmokėti 10 575,07 Eur paramos suma vietoj prašytos 39 715,17 Eur paramos sumos. NMA mokėjimo prašymą baigė vertinti 2015 m. liepos 17 d. Mokėjimo vertinimas užtruko dėl to, kad NMA atliko patikras vietoje, konsultavosi su nepriklausomais ekspertais, nagrinėjo ir vertino pareiškėjos pateiktus paaiškinimus. Taigi, NMA nepraleido mokėjimo prašymo vertinimo terminų, kadangi vertinimas buvo pratęstas dėl objektyvių priežasčių, o teisės aktai (Administravimo taisyklės) aiškiai nurodo, kad tokiais atvejais mokėjimo prašymo terminas gali būti ilgesnis nei 30 d.
17. Vykdydama LAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 3R-363(AG-267/01-2014) NMA iš naujo įvertino mokėjimo prašymą ir priėmė 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. BRK-8784 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo pareiškėjai suteikta 20 025,29 Eur paramos suma vietoj prašytos 39 715,17 Eur paramos sumos. NMA, vykdydama LAGK 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 3R-363(AG-267/01-2014), turėjo pakartotinai įvertinti surinktus įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus ir patį LAGK sprendimą, todėl pareiškėja neteisi teigdama, kad neva turi būti priteisiamos palūkanos iki 2015 m. spalio 6 d. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad neva turi būti priteistos palūkanos nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.
Šalies argumentai
18. Pareiškėja NMA 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 21M-KS-12-1-011583-MP002. NMA, įvertinusi mokėjimo prašymą, 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-10270, pagal kurį pareiškėjai suteikiama 37 612,51 Eur paramos suma vietoj prašytos 56 302,13 Eur paramos sumos (18 689,62 Eur paramos suma nekompensuojama). Šis ginčas buvo išnagrinėtas LVAT 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-429-1062/2018, o NMA įpareigota iš naujo įvertinti mokėjimo prašymą (NMA, vykdydama LVAT nutartį, iš naujo įvertino mokėjimo prašymą ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjai išmokėjo 18 689,62 Eur). Mokėjimo prašymas taip pat buvo vertinamas tinkamai, o ne iki 2018 m. rugsėjo 13 d., kaip tą bando įteigti pareiškėja skunde.
19. Pažymi, kad vertinamų mokėjimo prašymų vertinimas gali būti ilgesnis nei 30 d., jei atliekamos patikros, siunčiami paklausimai, kreipiamasi į nepriklausomus ekspertus ir t. t. Šiuo atveju mokėjimo prašymas pradėtas vertinti 2015 m. rugsėjo 29 d. (kita diena po pateikimo), o 2015 m. spalio 13 d. NMA užsakė ekspertinį konsultavimą siekdama įsitikinti mokėjimo prašyme deklaruotomis išlaidomis ir realia jų rinkos kaina. 2015 m. lapkričio 6 d. NMA atliko patikrą vietoje, o 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, kurį NMA turėjo nagrinėti, todėl ir buvo pratęstas mokėjimo prašymo terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
20. Pareiškėja įgyvendino projektą, kuriame paraiška pateikta 2012 m. rugpjūčio 1 d., Nr. 2IM-KS-12-1-011583-PR001 „Pelno nesiekiančios investicijos (duomenys neskelbtini) k. miškuose“.
21. 2014 m. gruodžio 19 d. tarp jos ir NMA buvo pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 21M-KS-12-1-011583-PR001 paramos sutartis, kuria NMA įsipareigojo kompensuoti iki 90 procentų visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (1 t., b. l. 3–7).
22. 2015 m. kovo 27 d. NMA pateiktame paaiškinime bei 2015 m. kovo 31 d. prašyme pareiškėja nurodė, kad teritorijos sutvarkymo bei valymo darbų neužbaigė (1 t., b. l. 103, 163).
23. 2015 m. kovo 27 d. NMA atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad neatlikti užbaigiamieji teritorijos sutvarkymo bei valymo darbai, deklaruojami mokėjimo prašyme (1 t., b. l. 9–102).
24. Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2015 m. kovo 31 d. pranešimu apie patikros vietoje rezultatus Nr. S-VS-0157461-20 (1 t., b. l. 163). NMA kreipėsi į ekspertus UAB „Civitta“ kilus įtarimams dėl nepagrįstai didelių investicijų kainų. UAB „Civitta“ 2015 m. gegužės 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodė, kad pareiškėjos mokėjimo prašyme deklaruotos išlaidos neatitinka realių rinkos kainų (1 t., b. l. 26–29).
25. Po atliktos patikros vietoje pareiškėja 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 7 d. (1 t., b. l. 158), 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l .120–123) ir 2015 gegužės 18 d. kreipėsi į NMA pateikdama savo įvairius paaiškinimus, dėl kurių buvo pratęstas mokėjimo prašymo vertinimas.
26. NMA 2015 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-6715 (12.4.) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (2 t., b. l. 1–5). Pripažinta tinkama išmokėti 10 575,07 Eur paramos suma vietoj prašytos 39 715,17 Eur paramos sumos.
27. Pareiškėja, nesutikdama su 2015 m. liepos 17 d. sprendimu, pateikė skundą LAGK, kuri 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 3R-363(AG-267/01-2014) NMA 2015 m. liepos 17 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos mokėjimo prašymą (1 t., b. l. 89–95).
28. NMA, įvertinusi 2015 m. kovo 13 d. pateiktą mokėjimo prašymą (1 t., b. l. 159) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr. 2IM-KS-12-1-011583-MP001, priėmė 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. BRK-8784 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ suteikti 20 025,29 Eur paramos sumą vietoj prašytos 39 715,17 Eur paramos sumos.
29. Minėtas sprendimas buvo apskųstas LAGK ir sprendimu Nr. 3R-335 (AG-270/06-2018) pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-619-1063/2019 skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2020 m. birželio 17 d. nutartimi VAAT sprendimą pakeitė (Liteko informacinė sistema).
30. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 21M-KS-12-1-011583-MP002, atitinkamai NMA 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-10270 (1 t., b. l. 195–199), pagal kurį pareiškėjai suteikiama 37 612,51 Eur paramos suma vietoj prašytos 56 302,13 Eur paramos sumos (18 689,62 Eur paramos suma nekompensuojama). Šis ginčas buvo išnagrinėtas LVAT 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-429-1062/2018, o NMA įpareigota iš naujo įvertinti mokėjimo prašymą. NMA, vykdydama LVAT nutartį, iš naujo įvertino mokėjimo prašymą ir 2018 m. rugsėjo 14 d. išmokėjo 18 689,62 Eur.
31. Pareiškėja 2019 m. birželio 18 d. paštu išsiuntė VAAT skundą (teisme gautas 2019 m. birželio 19 d.), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 3 736,14 Eur palūkanų sumą (1 t., b. l. 1).
32. VAAT 2019 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas (3 t., b. l. 19–25).
33. LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino VAAT 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir perdavė bylą VAAT nagrinėti iš naujo. LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo apibrėžti ginčui aktualų laikotarpį ir nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o tai atlikęs teismas turi : 1) įvertinti, ar NMA praleido terminą (terminus) išmokėti paramos sumas pareiškėjai; 2) jei minėti terminai buvo praleisti ir tam nėra jokio teisėto pateisinamo pagrindo, nustatyti praleisto termino (terminų) išmokėti paramos sumas pareiškėjai trukmę; 3) nustatyti, ar pareiškėja dėl praleisto termino (terminų) paramos sumoms išmokėti patyrė turtinę žalą (šiuo atveju, kaip pati pareiškėja nurodo, priskaičiuotinų palūkanų, kaip minimalių nuostolių, forma). Tam, kad būtų galima tinkamai išnagrinėti bylą minėtais aspektais, teismas turi identifikuoti ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, t. y. tiek NMA atliktus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu nuo jos pateiktų mokėjimo prašymų iki paramos išmokėjimo, tiek terminą (terminus) išmokėti paramos sumas pareiškėjai, tiek galimas skaičiuotinas palūkanas reglamentuojančias teisės normas. LVAT papildomai atkreipė dėmesį, kad: i) teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog Paramos sutarties 19.1 punkte numatytas atsiskaitymo terminas yra 30 kalendorinių dienų nuo mokėjimo prašymo dokumentų gavimo, nes minėtame Paramos sutarties punkte 30 kalendorinių dienų terminas nustatytas ne paramos lėšų išmokėjimui, o mokėjimo prašymo įvertinimui ir paramos lėšų užsakymui ir tik tais atvejais, kai vertinant mokėjimo prašymą NMA prašo paramos gavėjo pateikti trūkstamus duomenis arba ištaisyti nurodytus mokėjimo prašymo trūkumus; ii) teismas nepagrįstai vadovavosi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu trejų metų ieškinio senaties terminu, nes pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, o šioje byloje taikyti ieškinio senatį ginčo šalys neprašė (3 t., b. l. 58–62).
34. VAAT 2021 m. kovo 15 d. nutartimi pasiūlė administracinės bylos šalims pateikti teismui rašytinius paaiškinimus (3 t., b. l. 64–65).
35. Atsakovė 2021 m. kovo 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja skundą dėl palūkanų (turtinės žalos) pateikė 2019 m. birželio 18 d., o žalą sieja su Mokėjimo prašymu (pateiktas 2015 m. kovo 13 d.) ir Mokėjimo prašymu II (pateiktas 2015 m. rugsėjo 28 d.), todėl prašo teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė taip pat išdėstė poziciją ir dėl taikytinų civilinės atsakomybės sąlygų pabrėždama, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nurodė detalias aplinkybes dėl pareiškėjos pateiktų mokėjimo prašymų vertinimo (3 t., 67–73).
36. 2021 m. kovo 29 d. teisme gauti ir pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taip pat remiasi CK 125 straipsnio 9 dalimi. Pareiškėjos teigimu, yra pagrindas taikyti 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, ir ją Lietuvos Respublikoje įgyvendinančiu Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą gauti preliminarią išvadą užklausiant ar kompetentingai nacionalinei įstaigai laiku neatlikus mokėjimų paramos gavėjui skirtų kompensuoti komercinius sandorius yra taikytina minėta direktyva.
37. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjai, kurios atsiradimą pareiškėja kildina iš pavėluotai išmokėtų išmokų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. liepos 16 d. (nuo 5 265,33 Eur) 108,48 Eur; nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. spalio 15 d. (nuo 9 450,22 Eur) 362,47 Eur; nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. (nuo 37 612,51 Eur) 338 Eur; nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (už 18 689,62 Eur) 2 927,19 Eur.
38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4349-415/2019).
39. Iš pareiškėjos skundo argumentų darytina išvada, kad pareiškėja turtinę žalą patyrė, nes atsakovė, gavusi mokėjimo prašymus, jų laiku, t. y. per 30 kalendorinių dienų neapmokėjo. Pareiškėjos įsitikinimu, byloje turi būti taikoma 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu (toliau – ir Direktyva), atliekamu pagal komercinius sandorius, ir ją Lietuvos Respublikoje įgyvendinančiu Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Taip pat pareiškėja suformulavo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminarios išvados pateikimo – užklausiant, ar kompetentingai nacionalinei įstaigai laiku neatlikus mokėjimų paramos gavėjui skirtų kompensuoti komercinius sandorius yra taikytina minėta direktyva.
40. Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, kad LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartyje išaiškino, kad Direktyvoje ir ją Lietuvos Respublikoje įgyvendinančiu Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas yra skirtas atsiskaitymams pagal komercines sutartis. Taigi esminė prielaida taikyti minėtuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, be kita ko, nuostatas dėl atitinkamo dydžio palūkanų mokėjimo, yra aplinkybė, jog sandoriai, pagal kuriuos vėluojama mokėti, yra komerciniai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1924-502/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėją ir NMA siejo ne komerciniai, o administracinio pobūdžio santykiai, susiklostę viešosios teisės aktų, kurie reglamentuoja NMA vykdomą Europos Sąjungos (valstybės) paramos lėšų teikimą (administravimą), pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Direktyvos ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo šioje byloje nėra pagrindo taikyti (LVAT nutarties 22 punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl minėtų teisės aktų taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos pareikštas prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminarios išvados pateikimo laikomas nemotyvuotu, t. y. pareiškėja reikšdama tokį prašymą nenurodo jokių motyvų, kurie leistų teismui vertinti jos pareikštą prašymą, todėl prašymas laikomas nepagrįstu ir netenkinamas.
41. Kaip jau buvo minėta pareiškėja turtinės žalos atlyginimą kildina iš pateiktų mokėjimo prašymų, kurie pareiškėjos teigimu, nebuvo laiku apmokėti. Pirmąjį mokėjimo prašymą pareiškėja pateikė 2015 m. kovo 13 d. (1 t., b. l. 159), o antrasis mokėjimo prašymas buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 28 d. (1 t., b. l. 171–172). Pareiškėja nurodo, kad atsakovė, pagal pateiktus mokėjimo prašymus, turėjo lėšas išmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo mokėjimo prašymų dokumentų gavimo.
42. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentas, jog atsakovė lėšas turėjo išmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo mokėjimo prašymų dokumentų gavimo yra paneigtas LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartyje (21 punktas) pažymint, kad 30 kalendorinių dienų terminas yra skirtas ne paramos lėšų išmokėjimui, o mokėjimo prašymo vertinimui ir lėšų užsakymui, kaip tai nustatyta Paramos sutarties 19.1 punkte. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjos argumentai dėl lėšų išmokėjimo per 30 kalendorinių dienų nuo mokėjimo prašymų dokumentų gavimo, atmestini kaip nepagrįsti.
43. Atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad turtinės žalos atlyginimą pareiškėja kildina iš mokėjimo prašymų, kuriuos pateikė 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d., o skundą teismui dėl žalos pateikė tik 2019 m. birželio 18 d.
44. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-3116/2011). Pastebėtina, jog įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
45. Įvertinus pareiškėjos skundo argumentus iš kurių yra kildinamas turtinės žalos atlyginimas, sutinka su atsakovės vertinimu, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidus ieškinio senaties terminą, t. y. pareiškėja žalos atlyginimą sieja tik su išmokėjimo termino 30 kalendorinių dienų praleidimu. Taigi, vertinant šiuos pareiškėjos argumentus pagrįstais, terminas kreiptis į teismą siekiu apginti savo pažeistas teises baigėsi pagal pirmąjį mokėjimo prašymą 2018 m. balandžio 13 d. (Mokėjimo prašymas pateiktas 2015 m. kovo 13 d., pareiškėjos teigimu lėšos turėjo būti išmokėtos per 30 kalendorinių dienų – 2015 m. balandžio 13 d.), o pagal antrąjį – 2018 m. spalio 29 d. (Mokėjimo prašymas pateiktas 2015 m. rugsėjo 29 d., pareiškėjos teigimu lėšos turėjo būti išmokėtos per 30 kalendorinių dienų – 2015 m. spalio 29 d.). Tačiau teismui konstatavus, kad 30 kalendorinių dienų terminas yra skirtas ne paramos lėšų išmokėjimui, o mokėjimo prašymo vertinimui ir lėšų užsakymui, kaip tai nustatyta Paramos sutarties 19.1 punkte, sprendžia, kad tikslinga įvertinti aplinkybes, susijusias su pateiktų mokėjimo prašymų vertinimu NMA.
46. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 118 punkte nustatyta, kad <...> Tuo atveju, kai sudaroma paramos sutartis, Agentūra turi įvertinti mokėjimo prašymą ir paramos lėšas užsakyti per 30 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo gavimo užregistravimo Agentūroje datos, jeigu Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip <...>. Į mokėjimo prašymo ir pirkimo dokumentų vertinimo terminus neįskaičiuojamas paklausimų paramos gavėjui, patikrų vietoje, įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimo bei ekspertizės atlikimo terminas <...>.
47. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių (sprendimo 21–30 punktai) matyti, kad pareiškėja buvo apklausiama, daromos patikros vietoje, atliekami įtariamo pažeidimo tyrimai, pareiškėja teikė paaiškinimus ir patikslinimu dėl prašomos išmokėti paramos sutarties, t. y. pirmojo mokėjimo prašymo vertinimo diena skaičiuojama nuo 2015 m. kovo 16 d.; 2015 m. kovo 27–30 d. patikra vietoje atlikta (patikra užsakyta 2015 m. kovo 25 d.); pareiškėja kreipėsi į NMA (2015 m. kovo 31 d.), prašydama leisti pašalinti trūkumus ir apie jų pašalinimą informavo 2015 m. balandžio 7 d.; NMA 2015 m. balandžio 15 d. kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie 2015 m. gegužės 12 d. pateikė ekspertinio konsultavimo ataskaitą; pareiškėja 2015 m. balandžio 24 d. pateikė paaiškinimus; NMA į pareiškėjos 2015 m. balandžio 24 d. paaiškinimus (gauti 2015 m. balandžio 27 d.) pateikė atsakymą 2015 m. gegužės 25 d. reg. laišku, kuriuo informavo pareiškėją, kad „<...> projekto „Pelno nesiekiančios investicijos (duomenys neskelbtini) kaimo miškuose“ vykdymas nėra sustabdytas, tačiau yra atliekamas Jūsų 2015 m. gegužės 15 d. prašymo ir kartu pateiktų dokumentų papildomas vertinimas, todėl apie Jūsų Agentūrai pateikto Mokėjimo prašymo galutinius vertinimo rezultatus informuosime atskiru raštu, atlikus 2015 m. gegužės 15 d. prašymo ir kartu pateiktų dokumentų vertinimą“. Taip pat nurodė, kad vertina pareiškėjos 2015 m. gegužės 15 d. pateiktus dokumentus. Nustačius neatitikimą Paraiškoje, pareiškėja patikslino prašomą išmokėti paramos sumą ir 2015 m. birželio 12 d. pateikė patikslintą prašomą išmokėti sumą. NMA agentūrai, atlikus pareiškėjos pateiktų dokumentų vertinimą, nepriklausomų ekspertų išvadas, parama pareiškėjai buvo išmokėta 2015 m. liepos 17 d. (NMA sprendimas). Taigi, mokėjimo prašymas buvo baigtas vertinti būtent 2015 m. liepos 17 d. atsakovei priėmus sprendimą. Tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija panaikino NMA 2015 m. liepos 17 d. sprendimą ir įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos Mokėjimo prašymą, nereiškia, kad tuo metu, kol vyko ginčo nagrinėjimas, ir toliau vyko Mokėjimo prašymo vertinimas. Iš Mokėjimo prašymo II vertinimo matyti, kad pareiškėja NMA 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikė Mokėjimo prašymą II. NMA, įvertinusi Mokėjimo prašymą II, 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-10270 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimas), pagal kurį pareiškėjai suteikiama 37 612,51 Eur paramos suma vietoj prašytos 56 302,13 Eur paramos sumos (18 689,62 Eur paramos suma nekompensuojama). Šis ginčas buvo išnagrinėtas LVAT 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-429-1062/2018, o NMA įpareigota iš naujo įvertinti Mokėjimo prašymą II (NMA, vykdydama LVAT nutartį, iš naujo įvertino Mokėjimo prašymą II ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjai išmokėjo 18 689,62 Eur). Taigi, visiškai pagrįstai atsakovė teigia, kad Mokėjimo prašymo II vertinimas buvo baigtas 2015 m. gruodžio 16 d., o pakartotinis vertinimas buvo atliktas vykdant LVAT nutartį.
48. Taigi šie paminėti ir NMA atlikti veiksmai į mokėjimo prašymų ir pirkimo dokumentų vertinimo terminus neįskaičiuojami, kaip tai nustatyta Administravimo taisyklių 118 punkte. Kas leidžia teismui prieiti išvados, kad NMA neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai ar Paramos sutartis. Pareiškėjos mokėjimų prašymų vertinimas buvo ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, tačiau šis terminas yra pagrįstas atsakovės veiksmais, atliktais mokėjimų prašymų vertinimo metu (atliekamos patikros, siunčiami paklausimai, kreipimasis į pareiškėją, ekspertus ir t. t.). Teismas visiškai sutinka su atsakovės argumentais, kad NMA, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, o šiuo konkrečiu atveju, kad investicijos nebūtų įsigyjamos už užaukštintas kainas bei visi mokėjimo prašymuose deklaruoti darbai būtų realiai atlikti, pagrįstai kreipėsi į pareiškėją, į nepriklausomus ekspertus su paklausimais.
49. Teismas pažymi, kad nei skunde teismui, nei pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų atsakovės veiksmų teisėtumą, vertinant pareiškėjos pateiktų mokėjimų prašymų vertinimą. Pritartina ir kitam atsakovės argumentui, kad pareiškėja skunde nenurodo, kokias teisės aktų normas galimai pažeidė NMA.
50. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
51. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Taigi šiuo atveju pareiškėjai turtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjos nurodytų NMA neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.