Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. BRK-8784(12.4), kuriuo nuspręsta nekompensuoti 19 689,88 Eur paramos sumos ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 3R-335(AG-270/06-2018) teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Bylos medžiaga nustatyta, kad Agentūra su pareiškėja sudarė 2014 m. gruodžio 19 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose” Nr. 21M-KS-12-1-011583-PR001 paramos sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartimi pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą iki 2015 m. birželio 29 d., nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, o Agentūra įsipareigojo teisės aktuose ir Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (Paramos sutarties 1.1, 2, 5.1 punktai).

Projekto įgyvendinimui pareiškėja su Bendrove pasirašė Rangos sutartį, kuria Rangovas įsipareigojo žemės sklype atlikti rekreacinius takus ir kitus darbus (Rangos sutarties 1.1 papunktis). Rangos sutarties galutinė kaina – 44 127,97 Eur (Rangos sutarties 2.1 papunktis) (Komisijos byla, b. l. 55, 56-57).

Pareiškėja 2015 m. kovo 10 d. su Bendrove pasirašė paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, kurių kaina 44 127,97 Eur (Komisijos byla, b. l. 58).

Pareiškėja 2015 m. kovo 13 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 21M-KS-12-1-011583-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), kuriuo prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas (39 715,17 Eur) (Komisijos byla, b. l. 172-180).

Agentūra 2015 m. kovo 27 – 30 d. atliko patikrą vietoje ir 2015 m. kovo 30 d. surašė Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitą pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. V-VS-0735066 (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitoje nurodyta, kad neatlikti užbaigiamieji teritorijos sutvarkymo darbai bei galimai užaukštintos kainos (Komisijos byla, b. l. 127–130). Pareiškėja apie patikrinimą vietoje buvo informuota 2015 m. kovo 31 d. pranešimu (Komisijos byla, b. l. 26).

Agentūra 2015 m. balandžio 15 d. darbų užsakymo aktu Nr. C-121 kreipėsi į UAB „Civitta“ dėl projektavimo darbų investicijų išlaidų vertės atitikimo rinkos kainoms darbų sutarties pasirašymo dienai (Komisijos byla, b. l. 171).

UAB „Civitta“ parengė 2015 m. gegužės 12 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitą, kurioje konstatuotas paslaugų ir prekių kainų viršijimas, taip pat nustatyta, kad Bendrovės darbai nedetalizuoti, nenurodyti kiekiai (Komisijos byla, b. l. 100–110).

Agentūra 2015 m. spalio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis ekspertizės metu nustatytais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 19 689,88 Eur išlaidos.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 3R-335(AG-270/06-2018) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja nesutikdama su Komisijos sprendimu ir kartu prašydama panaikinti Sprendimą, su skundu kreipėsi į teismą.

3. Administravimo taisyklių 3 punkte (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms).

Agentūros teisė atlikti visapusišką projektų patikrinimą, priežiūrą, patikrą vietoje ir pan. Reglamentuota Administravimo taisyklių 5.9 papunktyje. Šioje nuostatoje taip pat reglamentuota, kad minėtoms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Agentūra taip pat turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus) (Administravimo taisyklių 5.10 papunktis).

Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje nustatyta, kad jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 92 punktas nustato, kad vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 93 punktą, įvertinus mokėjimo prašymą, priimamas sprendimas arba išmokėti visą prašomą paramos sumą, arba išmokėti dalį prašomos paramos sumos, arba atmesti mokėjimo prašymą. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas išmokėti dalį pareiškėjos prašomos paramos sumos.

Įgyvendinimo taisyklių 21 punkte nurodoma, kokios išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti: būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje (21.1. punktas); kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti, vadovaujantis XVIII skyriuje nustatyta tvarka (21.2. punktas); faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (21.3. punktas). Visos šios sąlygos yra būtinos, siekiant, kad išlaidos būtų pripažįstamomis tinkamomis kompensuoti.

Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte nurodyta, jog netinkamos finansuoti išlaidos: išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos šių Taisyklių 21–22 punktuose (23.1. punktas); išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant Taisyklių XVIII skyriuje nurodytų procedūrų (jei nenustatyti didžiausieji įkainiai) (23.2. punktas); išlaidos, viršijančios Ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (ši nuostata netaikoma miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams, priemonėms miško keliams per ekologiškai jautrias zonas laikinai uždaryti, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo rezervatiniuose (I grupės) ir ekosistemų apsaugos (II grupės), taip pat NATURA 2000 tinklo teritorijų miškuose darbams, miškotvarkos projekto ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros objekto apšvietimui). Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą (23.3. punktas); turtas, kurio valdymo (naudojimo) teisė pareiškėjui apribota (turtas areštuotas) (23.4. punktas); išlaidos, numatytos projekte, kurios finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Bendrijos fondų (23.5. punktas).

Įgyvendinimo taisyklių 110 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas.

4. Pareiškėjai buvo išmokėta sumažinta paramos suma dėl Paraiškos patikros metu nustatytų dviejų pažeidimų. Agentūra, tikrindama Mokėjimo pranešime pateiktos informacijos teisingumą, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu, išnagrinėjus prekių ir paslaugų pirkimo dokumentus, buvo nustatyta, kad pareiškėjos iš Bendrovės pirktų paslaugų kaina ženkliai per didelė. Patikrinimo metu Agentūra taip pat nustatė, kad teritorijos sutvarkymo ir valymo darbai nebuvo užbaigti, todėl realiai nepatyrus valymo išlaidų, tokios išlaidos Mokėjimo prašyme negalėjo būti deklaruotos kaip pripažintinos finansuoti.

5. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl fakto, kad atlikus užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pareiškėjos iš Bendrovės pirktų paslaugų ir prekių kaina nustatyta didesnė nei nustatė ekspertai. Taip pat nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad patikros vietoje atlikimo metu teritorijos sutvarkymo darbai nebuvo baigti.

6. Pareiškėja nesutikimą su sprendimu išmokėti mažesnę paramos sumą grindžia keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjos teigimu, Agentūra melagingai teigia, jog buvo atlikta ekspertizė, o byloje esanti Eksperto konsultavimo ataskaita (Komisijos byla, b. l. 100–110) nėra ekspertizė.

Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ negali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų (2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017, 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Kita vertus, šios bylos dalykas yra ne UAB „Civitta“ pateiktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos, kuri šioje byloje yra tik papildomas įrodymas, nuginčijimas, o Agentūros sprendimas, kuriame, remiantis surinktų duomenų visuma, tame tarpe ir UAB „Civitta“ pateikta išvada, nustatyta, kad pareiškėjos įsigytų darbų/prekių kaina viršija rinkos kainą ir dėl to pareiškėjai bus sumokėta sumažinta paramos suma. Kaip nurodė atsakovė, pareigūnams išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir atlikus patikrą vietoje, kilus abejonėms dėl Mokėjimo prašyme nurodytų paslaugų kainų adekvatumo, atsakovė turėjo teisę ir pareigą kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kaip nurodyta Administravimo taisyklių 5.10 papunktyje. Apie tokios teisės ir pareigos būtinumą savo praktikoje yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis Nr. A-2165-520/2017). Taigi siekdama objektyvaus sprendimo Agentūra turėjo teisę, šiuo atveju ir pareigą (gauti duomenys dėl užaukštintų kainų) pasitelkti nepriklausomus ekspertus.

Ekspertinės konsultacijos ataskaitą pasirašė D. V., kurio profesionalumas jau yra ne kartą vertintas ankstesnėje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis Nr. A-997-575/2017). Atitinkamai pasisakytina ir dėl kainų ekspertizę atlikusio statybų eksperto A. V. (A. V.) kompetencijos. Kaip nurodė atsakovė, minėtam ekspertui suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (išduoti atitinkami kvalifikacijos pažymėjimai) ir tai tik patvirtina, kad ekspertizė buvo atlikta specialių žinių turinčių specialistų. Pabrėžtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis), todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėja skunde nors ir išreiškė abejonę dėl ekspertizę atlikusių asmenų kompetencijos ir teisės tokią ekspertizę atlikti, tačiau šių prieštaravimų jokiais įrodymais nepagrindė. Pareiškėja į bylą taip pat nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Civitta“ nustatytų prekių ir paslaugų kainų nepagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, kurioje jau buvo sprendžiami klausimai dėl UAB „Civitta“ kompetencijos atliekant tokio pobūdžio ekspertizes, taip pat į tai, kad UAB „Civitta“ pateikta išvada nėra paneigta jokiais svariais įrodymais, darytina išvada, jog Agentūra pagrįstai vadovavosi UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, kurią įvertino surinktų kitų duomenų ir faktinių aplinkybių kontekste. Pareiškėja jokiais įrodymais akivaizdaus Ekspertinio konsultavimo ataskaitos klaidingumo neįrodė.

7. Pareiškėjos teigimu, Agentūra nepagrįstai neigia kelmų rovimo darbų investicinę vertę. Kaip jau minėta, UAB „Civitta“ rėmėsi realiais įkainiais (aktualiu laikotarpiu), patalpintais Sistela sistemoje. Administravimo taisyklių 69 punktas įpareigoja pareiškėjus imtis priemonių įsigyti investicijas kainomis, ne didesnėmis už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kelmų rovimo darbai kainavo 10 500,25 Eur, tačiau Agentūra įvertinusi plotą, kuriame buvo atlikti darbai, sudėtingumą nusprendė, kad kaina už šiuos darbus buvo aukštesnė nei numatyta rinkoje. Tuo tarpu pareiškėja šiuo aspektu tik nurodė, kad medžių kirtimas ir kelmų rovimas buvo reikalingas projektui įgyvendinti (dėl to Agentūra neprieštaravo), tačiau Agentūros sprendimo dėl neobjektyvios darbų kainos jokiais įrodymais nepaneigė. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė Agentūros nepagrįsto neigimo dėl kelmų rovimo darbų investicinės vertės.

8. Pareiškėja nurodo, kad Sprendimo neteisėtumą įrodo 2015 m. lapkričio 17 d. Valstybinės miško tarnybos Miško kontrolės skyriaus privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. P-6k-03-09, kurioje nurodyta, kad medžiai iškirsti takų zonoje, medienos tūris iškirstas nurodytas išduotame leidime. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, iškirstos medienos tūris nėra aktualus, nes Agentūra dėl šios aplinkybės pažeidimo nenustatė, todėl šis rašytinis įrodymas, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra teisiškai reikšmingas. Be to, kaip teisingai nustatė Agentūra, patikrinimas vietoje buvo atliktas 2015 m. kovo 27 d., kurio metu buvo nustatytas darbų neužbaigimas (šios aplinkybės neneigia ir pareiškėja) ir dėl to buvo priimtas sprendimas sumažinti išmoką. Darytina išvada, kad Valstybinės miško tarnybos Miško kontrolės skyriaus privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Sprendimo neteisėtumo neįrodo.

9. Pareiškėjos teigimu, ji yra miško savininkė, todėl dalį medienos pati uždraudė išvežti, o šakas planavo smulkinti, todėl nepagrįsta Agentūros išvada, kad buvo neužbaigti teritorijos sutvarkymo, valymo darbai galutiniam priėmimui – perdavimui.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.3 papunktį, tinkamomis finansuoti pripažįstamos faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos, pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, pareiškėja Mokėjimo prašyme deklaravo patirtas išlaidas, tačiau kurių nepatyrė. Pareiškėja pati nusprendė savo reikmėms pasilikti dalį medienos, kuri patikrinimo metu buvo nustatyta vietoje. Taigi pareiškėja nepatyrė teritorijos sutvarkymo išlaidų, todėl neturėjo pagrindo šių išlaidų įtraukti į Mokėjimo prašymą kaip kompensuotinų. Nepatirtų išlaidų kompensavimas pripažintinas ydingu Įgyvendinimo taisyklių 21.3 papunkčio prasme. Iš šios teisės nuostatos matyti, kad atlyginamos tik realiai patirtos išlaidos, pagrįstos atitinkamais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neteisi teigdama, kad Aentūra, neskirdama paramos, tik sąmoningai naudojasi tuo, kad pareiškėja negali pagrįsti tam tikrų darbų realaus atlikimo. Pabrėžtina, kad įstatymas įpareigoja atlyginti tik pagrįstas išlaidas, todėl Agentūros neobjektyvaus veikimo, sprendžiant paramos skyrimą, nenustatyta.

10. VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jame esantys viešojo administravimo subjekto patvarkymai yra suprantami, nukreipti į konkretų asmenį, teisiškai ir faktiškai pagrįsti, todėl Agentūros priimtas Sprendimas laikytinas atitinkančiu VAĮ 8 straispnio reikalavimams.

11. Apibendrinant darytina išvada, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei priėmė pagrįstas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos Sprendimo išvados, todėl naikinti Sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatų, ar kitais pagrindais, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo naikinti ir Komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 3R-335(AG-270/06-2018), kuriuo patvirtintas Agentūros Sprendimo teisėtumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.