Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdo Januškos, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7-356/2012 pagal ieškovų G. J. B., V. B. ir A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Utenos rajono savivaldybei, E. Ž., V. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. Č. dėl prarasto turto sugrąžinimo, nepagrįsto turto gavimo pripažinimo bei gavimo panaikinimo, potvarkių ir sprendimo panaikinimo, palūkanų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) įpareigoti atsakovus Lietuvos Respubliką ir Utenos rajono savivaldybės administraciją pripažinti, kad ieškovės velionės seserys ir ieškovė turi teisę į visos prarastos dėl politinių represijų išlikusios ūkio 41,58 ha žemės nuosavybės atstatymą ir grąžinimą natūroje (duomenys neskelbtini), Utenos r.;

2) pripažinti, kad atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija nepagrįstai ir neteisėtai 1994-04-25 sprendimu Nr. 1112, 1994-04-25, potvarkiu Nr. 160v, 1994-04-29 potvarkiu Nr. 161v suteikė teisę praturtėti velionei J. M. T. – A. ir gauti 10.226,00 Lt kompensaciją už ¼ dalį ieškovės ir jos velionių seserų 41,58 ha ūkio žemės;

3) atnaujinti praleistą terminą panaikinti atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos 1994-04-25 sprendimą Nr. 1112, 1994-04-25, potvarkį Nr. 160v ir 1994-04-29 potvarkį Nr. 161v;

4) panaikinti atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos 1994-04-25 sprendimą Nr. 1112, 1994-04-25, potvarkį Nr. 160v ir 1994-04-29 potvarkį Nr. 161v;

5) pripažinti, kad atsakovai E. Ž. ir V. A. bei Utenos rajono savivaldybės administracija privalo grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikai 10.226,00 Lt nepagrįstai ir neteisėtai paskirtą ir gautą kompensaciją už velionės J. M. T. – A. nepagrįstą ieškovės ir velionių seserų turto gavimą ir praturtėjimą;

6) priteisti ieškovės velionių seserų paveldėtojams iš atsakovų Utenos rajono savivaldybės administracijos, V. A. ir E. Ž. 5 proc. metinių palūkanų nuo be pagrindo paskirtos ir gautos 10.226,00 Lt kompensacijos sumos po 511,30 Lt per metus arba už 16 metų nuo 1994 metų 8.180,80 Lt ir teismo išlaidas;

7) įpareigoti atsakovus Lietuvos Respubliką ir Utenos rajono savivaldybės administraciją grąžinti ieškovės velionių seserų paveldėtojams ir ieškovei, atstatant nuosavybės teises, visą prarastą dėl politinių represijų 41,58 ha išlikusią žemės ūkio žemę natūroje (duomenys neskelbtini), Utenos r.;

8) priteisti iš atsakovų Utenos rajono savivaldybės administracijos, V. A. ir E. Ž. 40.000,00 Lt ieškovei neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas V. B. 2012-05-17 teismui pateikė pareiškimą dėl pareikšto ieškinio atsisakymo, prašė civilinę bylą dalyje dėl jo pareikšto ieškinio nutraukti.

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi priėmė ieškovo V. B. atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą Nr. 2-7-356/2012 ieškovų G. J. B. ir V. B. atžvilgiu nutraukė. Nutartyje nurodė, kad 2012-05-07 teismas nutartimi priėmė ieškovo G. J. B. atsisakymą nuo ieškinio. Ieškovo V. B. atsisakymą nuo ieškinio gavo 2012-05-17, tačiau rašytiniame prašyme nenurodžius, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, CPK 140 str. nustatyta tvarka jam buvo nusiųstas teismo pranešimas, tačiau ieškovas nei per nustatytą 7 dienų terminą, nei vėliau savo pareikšto ieškinio atsisakymo neatšaukė, todėl laikė, kad ieškinio atsisakė (CPK 140 str. 1 d.). Teismas ieškovo V. B. pareikštą ieškinio atsisakymą priėmė, nes šis ieškovo veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Kadangi ieškovas A. B. ieškinį palaiko, todėl civilinę bylą teismas nutraukė tik G. J. B. ir V. B. atžvilgiu (CPK 293 str. 4 p., 294 str.).

Atskiruoju skundu ieškovo V. B. atstovas A. B. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nutartį panaikinti ir priimti sprendimą atnaujinti civilinį procesą bei civilinę bylą ieškovui V. B.. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos (CPK 140 str.). Nutartyje nustatyta, jog 2012-05-17 teisme gautas ieškovo V. B. atsisakymas nuo ieškinio, tačiau pareiškime nenurodyta, kad ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio sąlygos ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės. Kadangi ieškovas V. B. nepatvirtino atsisakymo nuo ieškinio per 7 dienas po to, kai jam buvo išsiųstas teismo pranešimas su nurodytomis procesinėmis atsisakymo nuo ieškinio pasekmėmis, tai laikytina, kad jis ieškinio neatsisakė ir yra ieškovas šioje civilinėje byloje. Be to, nutartyje netinkamai taikomi ir aiškinami CPK 5, 13 str., kai nustatoma, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, kadangi šioje byloje veikia KGB funkcijas perėmusios Rusijos federacijos saugumo tarnybos ir jų agentūros Lietuvoje.

Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai Utenos rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos procesinį klausimą dėl V. B. ieškinio atsisakymo bei skundžiamos nutarties šioje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nurodo, kad su ieškovo V. B. atskiruoju skundu nesutinka. Mano, kad, jeigu ieškinio pagrindu nėra nurodyti teismo, teisėjo neteisėti veiksmai, Teisingumo ministerija yra netinkamas ir nereikalingas atsakovo atstovas šioje byloje.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dalyje (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Pagal CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. CPK 5 str. 1 d. nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme numatytų procesinio pobūdžio aplinkybių. Ieškinio atsisakymas yra viena iš dispozityvumo principo pasireiškimo civiliniame procese formų. Dispozityvumo principo turinys yra atskleistas CPK 13 str., kuriame nurodyta, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ieškovo teisė atsisakyti ieškinio nepriklauso nuo priešingos šalies ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir gali būti realizuota laikantis CPK 140 str. 1 d. nustatytų nuostatų. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Teismui nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Todėl svarbu, kad prieš priimant ieškovo ieškinio atsisakymą jam būtų išaiškintos šio procesinio veiksmo pasekmės. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

Kaip minėta, ieškovas V. B. 2012-05-17 teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir prašė civilinę bylą dalyje dėl jo pareikšto ieškinio nutraukti (t. 2, b. l. 196). Utenos rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nenurodė, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos toje dalyje nutraukimo pasekmės, išsiuntė ieškovui 2012-05-21 pranešimą dėl tokios informacijos pateikimo (t. 2, b. l. 198). Iš byloje esančios 2012-05-21 pažymos matyti, kad pranešimas asmeniškai įteiktas ieškovui V. B. 2012-05-26 (t. 3, b. l. 24). Skundžiamoje 2012-06-18 nutartyje teismas, vadovaudamasis CPK 140 str. 1 d., konstatavo, kad ieškovas V. B. nei per teismo nustatytą 7 dienų terminą, nei vėliau savo pareikšto ieškinio atsisakymo neatšaukė, todėl laikytina, kad ieškinio atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Priešingai, pagal CPK 140 str. 1 d., jeigu per septynias dienas nuo teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio būtent neatsisako. Šią procesinės teisės normą teismas pažeidė tiek priimdamas nutartį, tiek ir minėtame 2012-05-21 pranešime dėl informacijos pateikimo, nurodydamas, nusprendus ieškovui neatsisakyti ieškinio, atsiųsti rašytinį ieškinio atsisakymo atšaukimą.

Esant tokioms aplinkybėms, Utenos rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nutartis naikintina dalyje, kurioje nutarta priimti ieškovo V. B. ieškinio atsisakymą civilinėje byloje Nr. 2-7-356/2012 bei civilinę bylą Nr. 2-7-356/2012 ieškovo V. B. atžvilgiu nutraukti. Klausimas išspręstinas iš esmės, laikant, kad ieškovas V. B. ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-7-356/2012 neatsisakė.

Naikinti kitos dalies nutarties dėl ieškovo G. J. B. atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo jo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes ieškovas G. J. B. atsisakymą nuo ieškinio pateikė tinkamai, jame nurodydamas, kad jam žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Be to, apeliantas neturi teisinio pagrindo prašyti naikinti teismo nutartį ir ieškovo G. J. B. atžvilgiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį dalyje, kurioje nutarta

priimti ieškovo V. B. ieškinio atsisakymą civilinėje byloje Nr. 2-7-356/2012 bei civilinę bylą Nr. 2-7-356/2012 ieškovo V. B. atžvilgiu nutraukti, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.