Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų V. M. (teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) ir uždarosios akcinės bendrovės „ML forest“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, V. M., uždarajai akcinei bendrovei „ML forest“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarui M. S., V. K. ir V. L. dėl aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu NŽT atstovė prašė prokuroro pareiškimą tenkinti ir paaiškino, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-824/2017 nustatė, jog suklastotų dokumentų pagrindu buvo pradėtas ir atliktas neteisėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, V. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimų padarymą.

II.

9. Atsakovas UAB „ML forest“ taip pat pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 127–145), kurį vėliau patikslino (IV t., b. l. 174–192), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti, pripažinus, kad prokuroro pareiškimas buvo pateiktas praleidus senaties terminą; nustačius, kad pareiškimas pateiktas nepraleidus procesinių terminų, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė išreikalauti iš UAB „ML forest“ ginčo žemės sklypus ir grąžinti juos valstybės nuosavybėn, bei priimti naują sprendimą – šią pareiškimo dalį atmesti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų vindikacijos ir restitucijos taikymui svarbių bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

III.

15. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. lapkričio 21 d. buvo gautas teismo mediatoriaus pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos, kuriame nurodyta, jog šalys sudarė ir pasirašė taikos sutartį, taip pat pateikta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 38, 51 ir 103 straipsnių nuostatomis, prašoma rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, administracinę bylą nutraukti ir grąžinti UAB „ML forest“ 50 procentų už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Vadovaujantis ABTĮ 137 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pagal ABTĮ 78 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.

17. Nagrinėjamu atveju byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 22 d. Tačiau proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai. Be to, teismui pateikta ginčo šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis, kurioje prašoma tarp šalių sudarytą taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, t. y. šalims nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla ir ginčo šalių pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimas apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

18. Vadovaujantis ABTĮ 51 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

19. ABTĮ 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinę bylą nagrinėjantis teismas. Pagal ABTĮ 51 straipsnio 2 dalį, taikos sutartis pridedama prie bylos. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. ABTĮ 51 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms.

20. Šių nuostatų kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-73-822/2021; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-822/2022; ir kt.). Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyvių teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali to keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1279-520/2015).

21. Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo bei jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014). Tačiau taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, taikos sutarties sąlygos negali būti faktų konstatuojamosios bei sąlyginės. Taikos sutartyje turi būti aiškiai ir apibrėžtai nurodytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurias šalys suderino laisva valia ir kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties sąlygos turi būti nustatytos tokios, kad jas būtų galima įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-994-520/2017).

22. Taigi nagrinėjamu atveju, prieš teismui patvirtinant ginčo šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, byloje svarbu įsitikinti, kad ją apskritai buvo galima sudaryti atsižvelgiant į ginčo pobūdį, kitaip tariant, įvertinti, ar šalys turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl taikos sutartyje sutartų aspektų ir šią diskreciją įgyvendino tinkamai. Taip pat svarbu, kad taikos sutartis neprieštarautų imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

23. Atsižvelgiant į tai, visų pirma, pabrėžtina, kad nagrinėjama byla nepatenka į ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinių bylų, kuriose taikos sutartis negali būti sudaroma, kategorijas. Šioje administracinėje byloje pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT 2014 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 39S-(14.39.3.)-86, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui V. M., teisėtumo ir pagrįstumo bei iš šio sprendimo kilusių teisinių padarinių pašalinimo. Šiuo aspektu teismų praktikoje pažymima, kad tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reguliavimo nuostatų, yra viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-407-858/2015; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-877-552/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010). Atitinkamai teismui pateikta taikos sutartimi atsakovai pripažįsta prokuroro reikalavimą dėl minėto NŽT 2014 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 39S-(14.39.3.)-86 panaikinimo ir ginčo šalys sutaria, jog įsigaliojusi taikos sutartis yra teisinis pagrindas šį sprendimą panaikinti, taip pat susitaria, kad 2014 m. kovo 12 d. ginčo žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S., notarinio registro Nr. 1458, yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Be to, taikos sutartimi atsakovas UAB „ML forest“ įsipareigoja kompensuoti valstybei už ginčo žemės sklypus, sumokėdamas 567 500 Eur sumą, susijusią su šio turto rinkos verte pagal pačios NŽT užsakymu atliktą individualų nurodytų žemės sklypų vertinimą, ir iki šios kompensacijos sumokėjimo šalys susitarė palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8415-244/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02238-2015-6) taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą UAB „ML forest“ perleisti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus.

24. Esant nurodytoms taikos sutarties sąlygoms, nagrinėjamą bylą iniciavęs prokuroras, kompetentingas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu (ABTĮ 55 str.; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str.), sutinka atsisakyti pareiškime suformuluotų reikalavimų dėl ginčo žemės sklypų išreikalavimo iš UAB „ML forest“ ir grąžinimo valstybės nuosavybėn bei restitucijos taikymo, priteisiant UAB „ML forest“ naudai iš V. M., kurio teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, 290 792,98 Eur. Savo ruožtu UAB „ML forest“ pareiškia, jog atsisako apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo ir nereikš Lietuvos valstybei jokių turtinių reikalavimų, susijusių su Taikos sutartimi ir (ar) byloje ginčijamo akto bei sandorio galiojimu ir (ar) jų teisėtumu. Tokioms taikos sutarties sąlygoms pritarė V. M. teises ir pareigas perėmusios Lietuvos Respublikos atstovas VMI bei valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse įgyvendinanti, laisvos valstybinės žemės fondą tvarkanti ir patikėjimo teise Lietuvos Respublikos valstybinę žemę valdanti bei priimti sprendimus dėl valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimo ir nagrinėti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius kompetentinga institucija – NŽT (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7, 11, 13 str., 32 str. 3 d.; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.), kuri taip pat įgaliota kreiptis į teismą (arba prokuratūrą) dėl viešojo intereso gynimo, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 15 p.).

25. Taigi, ginčo šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartimi išsprendžiami su viešojo intereso užtikrinimu nuosavybės teisių atkūrimo procese susiję prokuroro reikalavimai dėl administracinio akto panaikinimo ir iš jo kilusių teisinių padarinių pašalinimo. Taikos sutartimi iš esmės tenkinami prokuroro ginant viešąjį interesą teismui pateiktame pareiškime suformuluoti reikalavimai, modifikuojant tik iš NŽT 2014 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 39S-(14.39.3.)-86 kilusių teisinių padarinių pašalinimo būdą. Taikos sutartyje šalys pareiškia, kad, įsigaliojus šiai sutarčiai ir įvykdžius visus joje nustatytus įsipareigojimus, jos viena kitai nebeturės ir nereikš jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų, susijusių su šioje byloje keltais reikalavimais, taikos sutartis atitinka šalių interesus, yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nepažeidžia šalių ir joms žinomų trečiųjų asmenų interesų, taip pat viešųjų interesų. Iš pateiktos taikos sutarties matyti, kad ginčo šalims yra žinomos bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį pasekmės, nurodytos ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje.

26. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į ginčo pobūdį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju taikos sutarties sąlygomis yra užtikrinamas viešasis interesas, jog nuosavybės teisių atkūrimas būtų vykdomas tinkamai laikantis specialiojo teisinio reguliavimo nuostatų, susitardamos dėl taikos sutarties sąlygų šalys veikė savo diskrecijos ribose, siekdamos optimalaus interesų balanso, ir nėra pagrindo spręsti, kad šalims užbaigiant kilusį administracinį ginčą taikos sutartimi būtų pažeidžiamos imperatyvios įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos, trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ar teisėti interesai. Teismui pateiktos taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir šioje byloje prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikšti reikalavimai, taikos sutartimi kompromiso būdu šalių bendru sutarimu yra taikiai išsprendžiamas visas tarp jų kilęs ginčas. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teismui tvirtinti pateikta taikos sutartis atitinka ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

27. Taigi, ginčo šalių taikos sutartis patvirtinama, o administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, panaikinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

28. Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 38 str. 2 d.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „ML forest“ už apeliacinį skundą sumokėjo 12 Eur žyminį mokestį (IV t., b. l. 167), nors turėjo sumokėti 11,25 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.). Taigi, pareiškėjui grąžintina 0,75 Eur žyminio mokesčio permoka ir 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 5,62 Eur, iš viso 6,37 Eur. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 3 dalį žyminį mokestį grąžina VMI.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Patvirtinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, V. M. teisių ir pareigų perėmėjo – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „ML forest“ sudarytą 2023 m. lapkričio 14 d. taikos sutartį:

„1. Bendrovė, NŽT ir VMI pripažįsta reikalavimą dėl NŽT, atstovaujamos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo A. B., 2014 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 39S-(14.39.3.)-86 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. M.“ panaikinimo.

2. Šalys susitaria, kad 2014 m. kovo 12 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1458, patvirtinta Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S., sudaryta tarp V. M., atstovaujamo įgalioto asmens V. K., ir UAB „ML forest“, atstovaujamos įgalioto asmens V. L., yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

3. Įsigaliojusi Taikos sutartis yra teisinis pagrindas panaikinti NŽT, atstovaujamos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo A. B., 2014 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 39S-(14.39.3.)-86 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. M.“.

4. Bendrovė ir VMI atsisako apeliacinių skundų dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-24-244/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02238-2015-6) panaikinimo.

5. Pareiškėjas atsisako reikalavimų: išreikalauti miškų ūkio paskirties žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš UAB „ML forest“ ir grąžinti juos valstybės nuosavybėn; taikyti restituciją ir priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 290 792,98 Eur (1 004 050 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. kovo 12 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1458), Bendrovės naudai.

6. UAB „ML forest“ atlygina (kompensuoja) valstybei už įgytus žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 567 500 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) ir įsipareigoja šią sumą sumokėti į NŽT banko sąskaitą Nr. LT70 4040 0636 1000 0934, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje. Paminėti sklypai lieka UAB „ML forest“ nuosavybė.

7. Šalys patvirtina, kad Taikos sutarties 6 punkte nurodytas kompensacijos dydis nustatytas pagal NŽT užsakymu UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atliktą individualų žemės sklypų vertinimą ir yra pagrįstai susijęs su šio turto rinkos verte.

8. Šalys susitaria, kad Taikos sutarties 6 punkte nurodyta kompensacija sumokama tokia tvarka:

8.1. 367 500 Eur (trys šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai eurų) sumokami per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo Taikos sutarties patvirtinimo Teisme dienos;

8.2. Likę 200 000 Eur (du šimtai tūkstančių eurų) sumokami iki 2024 m. sausio 1 d.

9. Šalys susitaria palikti galioti iki Taikos sutarties 6 punkte numatytos kompensacijos sumokėjimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8415-244/2015 taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą UAB „ML forest“ perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties 6 punkte nurodytos visos sumos sumokėjimas bus pakankamas pagrindas UAB „ML forest“ kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl visų šioje byloje taikytų užtikrinimo priemonių panaikinimo.

10. Šalys pareiškia, kad, įsigaliojus šiai Taikos sutarčiai ir įvykdžius visus Taikos sutarties įsipareigojimus, jos viena kitai neturės ir nereikš jokių pretenzijų ir / ar reikalavimų dėl administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02238-2015-6) išdėstytų reikalavimų.

11. Bendrovė pareiškia, kad nereikš Lietuvos valstybei jokių turtinių reikalavimų, susijusių su Taikos sutartimi ir (ar) susijusių su byloje ginčijamo akto bei sandorio galiojimu ir (ar) jų teisėtumu.

12. Šalys nereikalauja viena kitos atlyginti administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02238-2015-6) teisme patirtų bylinėjimosi, įskaitant išlaidas advokatų ir advokatų padėjėjų teisinėms paslaugoms apmokėti, išlaidų.

13. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu byloje patirta bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti atlygintos Lietuvos valstybei, tokias išlaidas atlygina Bendrovė.

14. Šia Taikos sutartimi Šalys paveda Bendrovei pateikti Taikos sutartį tvirtinti Teismui. Šalys sutinka, kad Teismas patvirtintų Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms Šalims (jų atstovams).

15. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis atitinka šalių interesus, yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nepažeidžia šalių ir joms žinomų trečiųjų asmenų interesų, taip pat viešųjų interesų.

16. Šalys patvirtina, kad joms yra suprantamos Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio ir 103 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir kitos taikos sutarties sudarymą, patvirtinimą ir tokio patvirtinimo pasekmes reglamentuojančios nuostatos. Šalims yra žinoma, kad taikos sutartis jos šalims turi teismo galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, taip pat, kad tolesnis ginčas dėl to paties dalyko nėra galimas. Šalys patvirtina, kad joms yra žinoma, kad sudarius ir Teismui patvirtinus Taikos sutartį, tačiau jos nevykdant ar netinkamai vykdant, Šalis turi teisę kreiptis į teismą ir gauti vykdomąjį raštą dėl priverstinio įsipareigojimų pagal šią Taikos sutartį vykdymo.

17. Šalys patvirtina, kad turi visus įgaliojimus, reikalingus Taikos sutarčiai pasirašyti bei patvirtinti, nereikia gauti jokių papildomų sutikimų ar leidimų ir kad šioje Taikos sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę.

18. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo Teismo nutartimi dienos. Taikos sutartis galioja iki pilno ir tinkamo joje numatytų įsipareigojimų įvykdymo.

19. Taikos sutartis sudaroma 5 (penkiais) egzemplioriais, kurių po vieną atitenka Šalims, o likęs – pateikiamas Teismui.“

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, V. M. (teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), uždarajai akcinei bendrovei „ML forest“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarui M. S., V. K. ir V. L. dėl aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ML forest“ 6,37 Eur (šešis eurus ir trisdešimt septynis centus) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.