- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-550-413/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
- Skolininkas
- J. J.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto antstolio Roberto Vaitkevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-31495-775/2009 pagal pareiškėjo antstolio Roberto Vaitkevičiaus pareiškimą skolininkui J. J. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Antstolis R.Vaitkevičius prašė (b.l. 2-3) priteisti iš skolininko J. J. 81,71 Lt vykdymo išlaidų antstolio naudai.
Antstolis nurodė, jog jo kontoroje 2009-11-12 buvo priimtas ir pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas — Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2009-08-16 nutarimas Nr. 708255 dėl skolos išieškojimo iš J. J., trečios eilės išieškotojo Kauno AVMI naudai. Kadangi skolininkas iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui neįvykdė vykdomojo dokumento gera valia, todėl antstolis, užvedęs vykdomąją bylą, savo iniciatyva ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Skolininkui buvo išsiųstas 2009-11-13 siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas. Siūlymas įteiktas 2009-11-18, todėl paskutinė diena sumokėti nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas buvo 2009-11-23. Skolininkas 2009-11-24 į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo 134,80 Lt, tačiau ši suma sumokėta praleidus imperatyviai įstatymo numatytą terminą. 2009-11-25 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu LP/J11093 ieškovui buvo pervesta skolos dalis ir paskirstytos būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos. Skolininkui 2009-11-26 buvo išsiųstas siūlymas dėl likusių vykdymo išlaidų, t.y. 65,40 Lt antstolio atlygis ir 16,31 Lt papildomų vykdymo išlaidų, kurias antstolis realiai patyrė, tačiau skolininkas, siūlyme nurodytos vykdymo išlaidų sumos į antstolio depozitinę sąskaitą nepervedė, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi (b.l. 4) antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmetė.
Teismas nutartyje nurodė, jog antstolio R.Vaitkevičiaus kontoroje buvo vykdomas 40,00 Lt baudos išieškojimas trečios eilės išieškotojo Kauno AVMI naudai pagal Kauno apskrities VPK PR 2009-08-16 nutarimą Nr. 708255. Antstolis patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2009-11-12. 2009-11-13 skolininkui buvo išsiųstas siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, kuris laikytinas įteiktu 2009-11-18, paskutinė diena sumokėti pagal 2009-11-13 siūlymą buvo 2009-11-23. Skolininkas 2009-11-24, praleidęs siūlyme nustatytą 5 dienų terminą, į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 134,80 Lt, t.y. 40,00 Lt baudą ir 94,80 Lt būtinųjų bei papildomų vykdymo išlaidų, taigi dalį vykdymo išlaidų skolininkas sumokėjo. Skolininkas siūlyme nurodytą baudą bei vykdymo išlaidas sumokėjo tik viena diena vėliau, t.y. sekančią dieną po to, kai suėjo siūlyme nustatytas terminas, raštu nurodė, jog sirgo ir apie tai buvo pranešęs antstolio sekretorei. Skolininkas siūlyme nurodytą baudą ir vykdymo išlaidas sumokėjo gera valia pavėlavęs vieną dieną, antstolis realiai minėtų sumų neišieškojo, todėl prašymas priteisti papildomas vykdymo išlaidas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams ir yra atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliantas antstolis R.Vaitkevičius atskiruoju skundu (b.l. 7-8) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir pažeidė procesines teisės normas bei pagrindines nuostatas. Teismo sprendimas, kaip teisingumo aktas, privalo būti motyvuotas, o teisės normos teisingai išaiškintos ir pritaikytos. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad skolininkas siūlyme nurodytą baudą ir vykdymo išlaidas sumokėjo gera valia pavėlavęs vieną dieną ir antstolis realiai šių sumų neišieškojo, neatitinka imperatyvių įstatymo normų ir prieštarauja pamatiniams teisės principams. Antstolis negali be apmokėjimo vykdyti jam pavestų funkcijų, nes būtų pažeisti pamatiniai teisinės valstybės principai, kur imperatyviai numatyta, kad atlygis antstoliui priklauso ne už vykdomojo dokumento įvykdymą, o už patį jo vykdymą. Teismo argumentas, kad antstolis realiai minėtų sumų neišieškojo, neatitinka vykdomojoje byloje esančios informacijos, nes būtent 2009-11-12 priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir 2009-11-13 skolininkui registruotu laišku išsiuntęs siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas, pilnai įvykdė vykdomojo dokumento rezoliucinę dalį, o už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, antstoliui priklauso įstatymų numatytas atlygis. Be to, teismas pasisakė tik dėl antstolio patirtų papildomų vykdymo išlaidų nepriteisimo, o klausimas dėl įstatymų numatyto ir antstoliui priklausančio atlygio liko neišspręstas. Teismas taip pat pažeidė CPK 3 str. 1 d., nes nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pažeidė materialinės teisės normas, CK 1.2 str. įtvirtintus teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra suformulavusi taisykles, pagal kurias, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352.
CPK 611 straipsnyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Šios procesinės nuostatos suponuoja, kad vykdymo išlaidos antstoliui gali būti sumokamos arba paties skolininko gera valia, arba teismo nutarties, priimtos dėl antstolio pareiškimo, pagrindu. Todėl kolegija sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog kaip išieškotojo atstovas antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl išieškotojo patirtų nuostolių priteisimo iš skolininko.
CPK 661 str.1 d. nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi, esminis skirtumas, kuriuo pasižymi baudų, paskirtų administraciniu aktu, išieškojimas yra tas, kad per įstatyme nustatytą terminą nesumokėjus skolos, iš karto pradedamas priverstinis išieškojimas, t.y. nei raginimas, nei siūlymas sumokėti skolą skolininkui nėra siunčiamas. Instrukcijoje įtvirtintose raginimo ar siūlymo įvykdyti sprendimą formose nurodoma, kad, neįvykdžius jose pateiktų nurodymų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Tai patvirtina jų paskirtį - pasibaigus jose nurodytam geranoriškam sprendimo įvykdymo terminui, gali būti pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai ir kilti su tuo susiję pasekmės jo nevykdančiam skolininkui, įskaitant ir pareigą apmokėti su priverstinio vykdymo veiksmus atliekančio įgalioto asmens (antstolio) darbu susijusias išlaidas. Nagrinėjamu atveju priverstinio vykdymo procedūra prasidėjo praėjus įstatyme numatytam geranoriško skolos padengimo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas pagal 2009-08-16 Kauno miesto VPK VP EPT priimtą nutarimą per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo baudos geranoriškai, 2009-11-12 nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Nors raginimo vykdyti sprendimą administracinių teisės pažeidimų bylose antstolis siųsti neprivalo, 2009-11-13 antstolis išsiuntė skolininkui pranešimą apie privalomą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Geranoriškai skolininkas baudą bei vykdymo išlaidas sumokėjo, tačiau praleidęs vieną dieną nuo siūlyme nustatyto termino. Kolegija daro išvadą, kad visi antstolio atlikti veiksmai sietini su priverstinio sprendimo vykdymo procedūra.
Pažymėtina, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas aiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. (LAT 2003-09-17 nutartis, civilinėje byloje antstolė A. A. v. UAB „Gabija“, bylos Nr. 3K-3-870/2003, 2004-06-14 nutartis, civilinėje byloje antstolis I. G. v. E. M., bylos Nr. 3K-3-363/2004, 2005-10-26 nutartis, civilinėje byloje antstolis R. K. v. UAB „Karališkas vežėjas“, bylos Nr. 3K-3-471/2005). Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nesuteikdamas galimybės apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą, kadangi tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, kuris apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. (LAT 2005-09-07 nutartis, civilinėje byloje antstolė R. G. v. AB bankas „Hansabankas“, bylos Nr. 3K-3-377/2005, 2006-12-11 nutartis, civilinėje byloje antstolė A. R. Žičkuvienė v. R. R., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-645/2006). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlyginimas antstoliui bei papildomos vykdymo išlaidos 81,71 Lt sumoje iš skolininko turėjo būti priteistos.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti antstolio R.Vaitkevičiaus pareiškimo dėl sprendimo vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko J. J., dėl ko atskirasis skundas tenkintinas - Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 2 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Priteisti iš skolininko J. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) 81,71 Lt (aštuoniasdešimt vieno lito 71 ct) vykdymo išlaidų antstolio Roberto Vaitkevičiaus naudai.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.