Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-08-16 · Administracinė byla Nr. I-1281-257/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-16
Bylos Nr.
I-1281-257/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
B. S.
Advokatai
Valdas Kairys
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. I-1281-257/2013Teisinio proceso numeris: 3-64-3-01050-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija:16.5.;74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

dalyvaujant atsakovui B. S., jo atstovui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) prašymą dėl be pagrindo gautos piniginės kompensacijos dalies 6568,13 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių litų 13 ct) priteisimo iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio B. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK 2013 m. birželio 28 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio B. S, be pagrindo gautą piniginės kompensacijos dalį – 6568,13 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 13 ct).

Šalies argumentai

Pareiškėjo Šiaulių apskrities VPK atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu nurodė, kad permoka buvo padaryta atsakovui dėl skaičiavimo klaidų, o pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 224 str. 3 d. tokiu atveju yra teisinis pagrindas išieškoti pinigines lėšas iš žmogaus, kuris jas gavo nepagrįstai. Šiaulių apskrities VPK mano, kad nors ir neteisingai buvo taikytas 6.10 Aprašo punktas, kuris nustato kompensacijos mokėjimo tvarką, buvo padaryta būtent sąskaitybos klaida – dėl šios priežasties yra pagrindas šias pinigines lėšas priteisti iš atsakovo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad skaičiavimo klaidą tapatina ne tik su sąskaitybos klaida ir nurodo, kad sąskaitybos klaida yra klaida, kuri apima ne tik darbo užmokesčio skaičiavimo procesus, tačiau ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir jo mokėjimu. Taip pat sąskaitybos klaidą aiškina ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija 2011-10-29 nutartyje Nr. 2A-7-18-340/2011 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2007-10-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-447/2007. Šiaulių apskrities VPK darbuotoja tarnybiniame pranešime nurodė, jog skaičiuodama išeitinę kompensaciją pritaikė ne tą punktą. Taip pat Policijos departamento finansų valdybos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išeitinė kompensacija B. S. apskaičiuota neteisingai – atsakovui turėjo būti taikytas Aprašo 6.9 punktas ir skaičiuojama nustatyta pareiginė alga, o ne vidutinis darbo užmokestis. Todėl teigtina, kad buvo pritaikytas ne tas Aprašo punktas, taip pat netinkamai pritaikyta teisės aktų nuostata, tačiau ši klaida buvo padaryta skaičiuojant atostogų laikotarpį – kaip teigia vyresnioji specialistė I. K., skaičiuodama pareigūnui B. S. sausio mėnesio atlyginimą, padarė klaidą už suteiktas kasmetines atostogas nepriskaičiavo 2013 m. sausio mėnesio 2 d. ir 3 d. gauto vidutinio darbo užmokesčio. Analizuojant Aprašo nuostatas, jei būtų pritaikytas sausio mėnesio 2 d. ir 3 d., kuriomis buvo suteiktos atostogos, būtų paskaičiuotos kaip vidutinis darbo užmokestis, turėjo būti taikytas Aprašo 6.9 punktas, kuriame yra sakoma, kad yra skaičiuojamas ne vidutinis darbo užmokestis, o nustatytas darbo užmokestis, skaičiuojant kompensacijas. 2013 m. sausio 2 d. ir 3 d. B. S. buvo suteiktos atostogos, o kitomis dienomis (pagal turimus dokumentus, vasario ir kovo mėnesiais) jis sirgo. Mano, kad atsakovo veiksmai yra sąžiningi – atsakovas gavo permokėtą pinigų sumą, manė, kad jam pervesta pinigų suma teisėta ir teisinga. Apie neteisingai pervestą pinigų sumą atsakovas sužinojo gavęs Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriaus raštą. Atstovo nuomone, asmuo, sužinojęs, jog jam neteisingai pervesta pinigų suma, turėtų vadovautis padorumo kriterijais, bendros situacijos supratimu ir grąžinti permokėtą pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities VPK prašo iš atsakovo priteisti be pagrindo gautos piniginės kompensacijos dalį, t.y. priteisti 6568,13 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas B. S. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad palaiko atsiliepime (b. l. 35-37) išdėstytą poziciją ir prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. 2013 m. balandžio 13 d. buvo atleistas iš tarnybos ir po pusantro mėnesio paskambinusi I. K. pareikalavo grąžinti neteisingai priskaičiuotus ir pervestus pinigus, t.y. 6568,13 Lt. Atsakovas informavo, kad pinigų nebeturi. Mano, kad buvo pervesta teisinga pinigų suma, kadangi iš darbo išėjo dėl ligos, darbo stažas yra didelis. Atleidžiant iš tarnybos buvo paskaičiuota išeitinė kompensacija. Asmeniškai jis niekaip negalėjo įtakoti pervestos pinigų sumos dydžiui, kadangi visi pateikti reikalingi dokumentai buvo pagrįsti ir tinkami. Nesutinka šią pinigų sumą grąžinti, nes jo veiksmuose nėra nesąžiningumo. Prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Atsakovo B. S. atstovas advokatas Valdas Kairys teismo posėdžio metu nurodė, jog B. S. neatliko jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, kurie įtakotų išmokos sumokėjimą. Išmoka B. S. buvo sumokėta remiantis Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu ir tai buvo pagrindas išmokėti išmoką. Išmoką paskaičiavo kompetentingas pareiškėjo darbuotojas, t.y. buhalterė I. K.. Mano, kad išmoka buvo paskaičiuota teisingai, taikant Aprašo 6.10 punktą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 „ Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 6.10 punktas nurodo, kad jei darbuotojas dėl priverstinės prastovos tarpsezoniniu laikotarpiu, ligos skaičiuojamu laikotarpiu neturėjo darbo užmokesčio, vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas iš užmokesčio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš ligos pradžią. Akivaizdu, nors byloje nėra pateikta duomenų apie vidutinį darbo užmokestį, mano, kad B. S. buvo paskaičiuota teisingai darbo užmokesčio išeitinė kompensacija. Mano, kad nėra pagrindo taikyti Aprašo 6.9 punktą, kuriame nurodyta, jei darbuotojas skaičiuojamu laikotarpiu be pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, t.y. turi būti skaičiuojama pareiginė alga. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Aprašo 6.10 punktas numato, jog ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šio Aprašo 6.9 punkte. Būtent laikotarpiu iki 2013 m. sausio 2 d., 3 d. atsakovas atostogavo, tai policijos komisariatas teigia, kad turėtų būti taikomas būtent ligos laikotarpis, t.y. visas sausio mėnuo, vasaris ir kovas iki B. S. atleidimo iš tarnybos dienos. Tačiau, kaip yra nurodyta Aprašo 6.10 punkte, skaičiuojamas yra būtent atlyginimas, gautas prieš 3 mėnesius. Mano, kad nėra jokios sąskaitybos ar skaičiavimo klaidos. Šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikomas Aprašo 6.9 punktas, turėjo būti taikomas 6.10 punktas, o suskaičiuota ir B. S. pervesta pinigų suma yra teisinga. Prašo netenkinti Šiaulių apskrities VPK prašymo dėl išeitinės kompensacijos permokos priteisimo iš atsakovo B. S..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje turimų įrodymų matyti, kad pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK 2013 m. gegužės 23 d. raštu „Dėl išeitinės išmokos permokos“ Nr. 40-3-S-251 (b. l. 9) kreipėsi į atsakovą, prašydamas per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos grąžinti be pagrindo gautos piniginės kompensacijos dalį – 6568,13 Lt į pareiškėjo sąskaitą, nes Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresniojo tyrėjo V. B. 2012 m. birželio 13 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl išeitinės kompensacijos“ Nr.40-PR5-4671 buvo nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK pareigūnui B. S. vidutinį darbo užmokestį apskaičiavo iš 2012 m. gruodžio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Pareigūnas B. S. atleistas iš pareigų 2013 m. balandžio 10 d. Skaičiuojamasis laikotarpis pareigūno vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti buvo 2013 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiai. Pareigūnas B. S. 2013 m. sausio 2, 3 dienomis atostogavo, o nuo 2013 m. sausio 4 d. iki balandžio 14 d. sirgo. Kadangi pareigūnas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo darbo užmokesčio, tai vidutinis darbo užmokestis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.9 punktu turėjo būti skaičiuojamas iš nustatytos pareiginės algos. Iš viso dėl sąskaitybos klaidos be pagrindo buvo išmokėta 6568,13 Lt piniginės kompensacijos dalis. Atsakovas B. S. šio prašymo neįvykdė ir 6568,13 Lt negrąžino.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, jog buvo padaryta sąskaitybos klaida, atsakovo veiksmuose nėra nesąžiningumo požymių, todėl prašo tenkinti Šiaulių apskrities VPK prašymą ir priteisti iš B. S. 6568,13 Lt permoką.

Pareiškėjo prašyme remiamasi LR DK 224 str., kuriame numatoma: 1. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais; 2. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu: 1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės; 3. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

Įvertinus minėtos teisės normos turinį, darytina išvada, jog šiuo atveju įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą darbdaviui, reiškiančiam reikalavimą dėl permokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš darbuotojo, įrodyti ne tik permokėto darbo užmokesčio faktą, bet ir aplinkybę, jog permokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl skaičiavimo klaidos.

Be pagrindo gautos piniginės kompensacijos dalies atsiradimo faktas kildinamas iš to, jog Šiaulių apskrities VPK pareigūnui B. S. vidutinį darbo užmokestį apskaičiavo iš 2012 m. gruodžio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Pareigūnas B. S. atleistas iš pareigų 2013-04-10. Skaičiuojamasis laikotarpis pareigūno vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti buvo 2013 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiai. Pareigūnas B. S. 2013 m. sausio 2, 3 dienomis atostogavo, o nuo 2013 m. sausio 4 d. iki balandžio 14 d. sirgo. Kadangi pareigūnas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo darbo užmokesčio, tai vidutinis darbo užmokestis, vadovaujantis Aprašo 6.9 punktu, turėjo būti skaičiuojamas iš nustatytos pareiginės algos. Pareigūnui turėjo būti priskaičiuota 8349,00 Lt išeitinės kompensacijos, iš jų 6 553,4 Lt darbo užmokesčio ir 1795,6 Lt socialinio draudimo įmokų. Permoka sudaro 10316,24 Lt, iš jų 8097,52 Lt darbo užmokesčio ir 2218,72 Lt socialinio draudimo įmokų.

Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriaus vyresniosios specialistės I. K. 2013 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl B. S. išeitinės išmokos permokos“ (b. l. 8) nurodoma, jog skaičiuojant B. S. 2013 m. sausio mėnesio atlyginimą padarė klaidą ir už suteiktas kasmetines atostogas 2013 m. sausio mėnesio 2 ir 3 dienomis nepriskaičiavo vidutinio darbo užmokesčio. Ši klaida įtakojo neteisingą išeitinės kompensacijos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimą. 2013 metais B. S. sausio 2, 3 dienomis atostogavo, nuo 2013 m. sausio 4 d. iki balandžio 13 d. sirgo ir 2013 m. balandžio 13 d. buvo atleistas iš pareigų. Kadangi sausio mėnesį buvo padaryta klaida (nebuvo paskaičiuotas atlyginimas už kasmetinės atostogas), pritaikė Aprašo 6.10 punktą ir darbuotojui, kuris skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo darbo užmokesčio, gauto paskutinius 3 mėnesius, išeitinei kompensacijai skaičiuoti pasirinko laikotarpį prieš ligą, t.y. 2012 m. spalį, lapkritį ir gruodį. Ištaisius sausio mėnesį padarytą klaidą, atsiranda pareiga kitaip skaičiuoti išeitinę kompensaciją ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Vadovaujantis Aprašo 6.9 punktu, kasmetinės atostogos nesuteikia pagrindo pasirinkti laikotarpį prieš atostogas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui, todėl išeitinė kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas atostogas turėjo būti skaičiuojamos tik iš nustatytos pareiginės algos. Pareigūnui B. S. atskaičius mokesčius buvo išmokėta 12346,72 Lt kompensacijų: iš jų 11134,69 Lt išeitinės kompensacijos ir 1212,03 Lt už nepanaudotas atostogas. Atitaisius padarytą klaidą, išeitinės kompensacijos ir nepanaudotų atostogų permoka, atskaičius mokesčius, sudaro 6823,98 Lt, iš jų išeitinė kompensacija 6154,10 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas 669,88 Lt bei neišmokėti 255,85 Lt už 2013 m. sausio mėnesio atostogas. Iš viso grąžintina suma sudaro 6568,13 Lt.

Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog skaičiuojant B. S. 2013 m. sausio mėnesio atlyginimą padaryta klaida ir už suteiktas kasmetines atostogas 2013 m. sausio mėnesio 2 ir 3 dienomis nepriskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Ši klaida įtakojo neteisingą išeitinės kompensacijos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą. Vietoj Aprašo 6.9 punkto buvo pritaikytas Aprašo 6.10 punktas. Vadovaujantis Aprašo 6.9 punktu, kasmetinės atostogos nesuteikia pagrindo pasirinkti laikotarpį prieš atostogas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui, todėl išeitinė kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas atostogas turėjo būti skaičiuojamos tik iš nustatytos pareiginės algos.

Taip pat pareiškėjas remiasi LR CK 6.241 str., kurio 1 d. numatyta, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: 1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita; 2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; 3) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; 4) sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog skaičiavimo klaida tapatinama ne tik su sąskaitybos klaida ir nurodo, kad sąskaitybos klaida yra klaida, kuri apima ne tik darbo užmokesčio skaičiavimo procesus, tačiau ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir jo mokėjimu. Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog sąvoka skaičiavimas šios bylos kontekste negali būti aiškinama ta pačia apimti kaip ir sąvoka sąskaityba.

Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvių kalbos žodyne sąvoka sąskaityba yra aiškinama kaip buhalterinė apskaita, sąskaitų tvarkymas. Atsižvelgiant į aukščiau atliktą bylos faktinių aplinkybių vertinimą bei taikant lingvistinį teisės aiškinimo būdą, darytina išvada, jog pareiškėjas teismui pateikė tik įrodymus, susijusius su aplinkybėmis (Finansų skyriaus darbuotojos atliktais veiksmais), nulėmusiomis klaidos, o ne sąskaitybos klaidos (buhalterinės apskaitos, sąskaitų tvarkymo klaidos), dėl kurios atsakovui išeitinė kompensacija buvo apskaičiuota neteisingai.

Pažymėtina, kad ginčui aktualus ne tik konstatavimas ar buvo padaryta sąskaitybos klaida, bet ir atsižvelgiant į pareiškėjo išsakytą poziciją būtinas ir atsakovo sąžiningumo vertinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010 pažymėjo, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas ginčo teisiniuose santykiuose.

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad atsakovo nesąžiningumo nėra. Pažymėjo, jog pagal LR darbo kodekso 224 str. 3 d. numatytas teisinis pagrindas nereikalauja nustatyti, kad atsakovo veiksmai būtų nesąžiningi. Šis pagrindas taikomas nesant nustatyto fakto, kad atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi. Yra tik du svarbūs momentai – tai pinigų permoka bei dėl sąskaitybos klaidos neteisingai pritaikytas įstatymas. Pažymėjo, kad atsakovas sužinojęs, jog jam neteisingai pervesta pinigų suma, turėtų vadovautis padorumo kriterijais, bendros situacijos supratimu ir grąžinti permokėtą pinigų sumą.

Įvertinus byloje turimus įrodymus, darytina išvada, jog atsakovas buvo sąžiningas ir dėl to negali būti taikoma CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata.

Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio B. S. be pagrindo gautą piniginės kompensacijos dalį – 6568,13 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 13 ct) nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą, neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes bei teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio B. S. be pagrindo gautą piniginės kompensacijos dalį – 6568,13 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 13 ct) atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė