Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-447/2007

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-10-09
Bylos Nr.: 2A-447/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Ieškovas: L.B., DK
Atsakovas: akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, DK

Kategorijos

11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-447/2007Procesinio sprendimo kategorija: 11.10.; 11.11.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovui L.B., jo atstovui adv. Viliui Striužiui,atsakovo atstovui adv. Arūnui Juodžiui,

viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą ir ieškovo L.B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-276-368/2007 pagal ieškovo L.B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ priešieškinį ieškovui L.B. dėl sąskaitybos klaidos išmokėto darbo išieškojimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovas L.B. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė: pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovo DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti neturtinę žalą 150 000 Lt; turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas atleido ieškovą iš darbo 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 58/k, darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas: pasisavinus darbdavio lėšas (DK 235 str. 2 d. 7 p.) ir atsisakius šias lėšas grąžinti (DK 235 str. 2 d. 11 p.). Toks atleidimas yra neteisėtas. Ieškovas nurodė, jog nuo 2004 metų atsakovas padidino ieškovui atlyginimą. Gaunamas atlyginimas svyravo nuo 6000 Lt iki 9000 Lt, tikslaus skaičiavimo mechanizmo ieškovas nežino. 2006 metų vasario mėnesį ieškovas gavo žymiai mažesnį atlyginimą nei iki tol gautas. Atsakovas nurodė, jog ieškovui dėl skaičiavimo klaidos buvo mokamas didesnis atlyginimas, todėl jis privalo grąžinti įmonei permokėtas sumas, priešingu atveju ieškovas būsiąs atleistas iš darbo. Ieškovas neturėjo finansinių galimybių grąžinti permokų, todėl atsisakė tai padaryti. Atsakovas nepagrįstai atleido ieškovą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, kaip pažeidus darbo pareigas pasisavinant atsakovo lėšas, t.y. už veiksmus turinčius nusikaltimo požymių. Ieškovas neatliko jokių nusikalstamų veiksmų. Kaltinimas lėšų pasisavinimu nepagrįstas, nes ieškovas nepasisavino jam patikėto turto. Atsakovo kaltinimas pasisavinimu atsitiktinai patekusio didelės vertės turto (BK 185 str.) taip pat nepagrįstas, nes negalima laikyti radiniu nuolat (21 mėnesį) gaunamas atlyginimas. Šiurkštus darbo pažeidimas gali būti padarytas tik tyčiniais veiksmais. Ieškovas neatliko jokių sąmoningų veiksmų tikslui (pasisavinti atsakovo lėšas) pasiekti, todėl atsakovas nepagrįstai apkaltino ieškovą padarius nusikalstamus veiksmus. Ieškovas nurodė, kad atleidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu, šiurkščiai pažeidus darbo tvarką atsisakant grąžinti pasisavintas lėšas, taip pat yra nepagrįstas. Šiurkščiu laikomas pažeidimas, kuris teisės aktuose yra įardytas, kaip šiurkštus nusižengimas. Įsakyme dėl atleidimo iš darbo atsakovas nurodė pažeidimą, kuris nėra įvardytas kaip šiurkštus kolektyvinėje sutartyje ir įsakyme nenurodyta, kokį šiurkštų nusižengimą padarė ieškovas. Ieškovas siūlė atsakovui, kad jis pakeltų jam atlyginimą ir ieškovas galėtų jam grąžinti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo neteisėtumo ieškovas nurodė, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovas galėjo ir privalėjo suvokti, kad gauna per didelį atlyginimą. Darbo drausmės pažeidimas galimas tik esant darbuotojo kaltei, tačiau nesugebėjimas pastebėti atsakovo padarytos klaidos negali būti laikoma ieškovo kalte. Be to nuobauda skirta praleidus vieno mėnesio terminą, t.y. sužinojimo terminas yra 2006 m. sausis, įsakymas dėl atleidimo priimtas 2006 m. balandžio 7 d. Atsakovas nesuteikė ieškovui protingo termino pasiaiškinti dėl tariamai padaryto nusižengimo, nes reikalavimas pasiaiškinti buvo įteiktas 2006 m. balandžio 5 d. 16 valandą, o jame reikalaujama pasiaiškinti iki 2006 m. balandžio 6 d. 10 valandos, todėl akivaizdu, jog ieškovas negalėjo tinkamai pasiaiškinti. Atleidimas iš darbo yra kraštutinė priemonė, kuri negalėjo būti taikoma, nes ieškovas neturėjo jokių nuobaudų, dirbo gerai, darė karjerą, t.y. nebuvo laikomasi DK 238 straipsnio reikalavimų.

Dėl lėšų grąžinimo ieškovas nurodė, jog jis veikė sąžiningai ir atvirai. Nebuvo padaryta ir sąskaitybos klaida, nes: buvo atliktas ne vienetinis atlyginimo pervedimas, o 21 mėnesį besitęsiantis atlyginimo mokėjimas; buvo atskaičiuoti visi mokesčiai nuo mokamo atlyginimo; buvo deklaruotos pajamos pagal įgaliotų asmenų pateiktus duomenis; teismui pateiktoje atsakovo pasirašytoje 2005 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. 3606 nurodytas faktiškai gautas ieškovo darbo užmokestis už 2004 m. birželio-gruodžio mėnesius; didesnis atlyginimas buvo pradėtas mokėti anksčiau, nei priimtas įsakymas dėl pavardės pakeitimo. Kadangi tai nėra sąskaitybos klaida ir ieškovas buvo sąžiningas, todėl jis neprivalo grąžinti atsakovui gautų pinigų (CK 6.241 str. 1 d. 4 p.; DK 224 str. 3 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neteisingas atleidimo pagrindas ne tik atėmė pragyvenimo šaltinį, bet ieškovas nebegali susirasti naujo darbo ir yra priverstas gyventi iš valstybės pašalpų, taip menkindamas savo kaip vyro reputaciją šeimos akyse. Dėl atleidimo iš darbo ieškovas buvo priverstas parduoti vieną iš turėtų butų ir grąžinti kreditorinius įsiskolinimus, pats likdamas gyventi dviejų kambarių bute su šešių asmenų šeima. Tokios gyvenimo sąlygos labai trukdo normaliam vaikų vystimuisi, pamokų ruošai ir pan. Dėl sąskaitų areštų ieškovo žmona turi grynais pinigais rinkti pašalpas ir po to grynais atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas, netekęs pragyvenimo nebegalėjo vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, todėl krito jo, kaip patikimo žmogaus reputacija visuomenės akyse ir laikomas nepatikimu klientu bankuose. Dėl šių aplinkybių atsakovas privalo atlyginti ieškovui 150 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti 331 028,51 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro keturių mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija, t.y. 46 677,96 Lt. Už priverstinės pravaikštos laiką vidutinis darbo užmokestis – 137 201,48 Lt. Atstovavimo išlaidos – 3000 Lt. Kitais teismų sprendimais priteistos sumos kreditoriams ir prarasto turto vertė – 144 149,07 Lt.

Atsakovas AB „Mažeikių nafta“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 52 913,60 Lt be pagrindo iš atsakovo gautų pinigų ir žyminį mokestį. Nurodė, kad su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis. Laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. buvo sutarta 3 721 Lt mėnesinė alga, laikotarpiu nuo 2005 metais mėnesinė alga buvo sutarta – 3 798, o nuo 2006 m. sausio 1 d. iki atleidimo dienos – 3 874 Lt mėnesinė alga. Be to, kolektyvinės sutarties pagrindu ieškovui buvo mokama 20 procentų priemoka už darbo grupės veiklos rezultatus, pagal šios priemokos mokėjimo nuostatus. Ieškovo prašymu atsakovas 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 515/K vidaus dokumentuose ir duomenų bazėse ieškovo pavardė buvo pakeista. Keičiant pavardę darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio skaičiavimo programose dėl programinės įrangos klaidos apskaitos sistemoje atsirado du įrašai tuo pačiu tabelio numeriu, bet buvusia ir naująja ieškovo pavardėmis. Tokiu būdu ieškovui 24 mėnesius buvo mokamas dvigubas atlyginimas. Skaičiavimo klaida pastebėta 2006 m. vasario mėnesį ir buvo nustatyta, kad ieškovui nepagrįstai išmokėta 52 913,60 Lt. Permokėtą sumą grąžinti ieškovas atsisakė, todėl ši suma išieškotina teismo keliu

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu nusprendė - ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį – patenkinti pilnai. Teismas pripažino ieškovo L.B. atleidimą iš darbo AB “Mažeikių nafta” krovos organizavimo terminalo vadovo pareigų pagal 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir nutraukė darbo sutartį teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisė iš atsakovo AB “Mažeikių nafta” ieškovo L.B. naudai 21 272,40 Lt išeitinės išmokos, 71 458 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 8 d. iki 2007 m. gegužės 16 d. ir po 258,16 Lt už kiekvieną dieną pradedant nuo 2007 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškinio dalį dėl 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Tenkindamas priešieškinį teismas priteisė atsakovui AB “Mažeikių nafta” iš ieškovo L.B. 52 913,60 Lt dėl skaičiavimo (sąskaitybos) klaidos susidariusį įsiskolinimą. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendime nustatė, kad pagal 2006 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr.58/k ieškovas iš krovos organizavimo terminalo vadovo pareigų atleistas nuo 2006 m. balandžio 7 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 dalies pagrindu –vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (DK 235 str. 2d. 7p. ir 11p.). Pažeidimas pasireiškė tuo, jog ieškovas pasisavino įmonės lėšas, kurios jam dėl skaičiavimo klaidos buvo išmokėtos kartu su darbo užmokesčiu ir atsisakė jas grąžinti. Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ieškovui paskirta praleidus vieno mėnesio terminą skirti drausminei nuobaudai nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, nes skaičiavimo klaida, susijusi su ieškovo pavardės pakeitimu, buvo pastebėta 2006 m. vasario mėn. Be to, atsakovas įsakyme dėl ieškovo atleidimo nenurodė kiek konkrečiai įmonės lėšų pasisavino ieškovas ir kokios Bendrovės darbo tvarkos taisyklių nuostatos yra pažeistos. Teismas nurodė, kad dėl skaičiavimo klaidos permokėto atlyginimo bei jo negrąžinimo negalima laikyti lėšų pasisavinimu bei darbo drausmės pažeidimu, nes DK 224 straipsnio 3 dalis reglamentuoja permokėto atlyginimo skaičiavimo klaidos išieškojimo tvarką ir tai nelaikoma darbo drausmės pažeidimu. Permokėta dėl skaičiavimo klaidos suma sudaro 52 913,60 Lt, o vidutinis ieškovo mėnesio darbo užmokestis yra 5318,10 Lt, todėl įsiskolinimui viršijant darbuotojo vieno mėnesio darbo užmokestį darbdavys turėjo teisę išieškoti įsiskolinimą teismine tvarka (DK 274 str. 3d.,CK 6.241 str. 1d.4p.). Atsakovas pats pripažįsta, jog lėšos ieškovui buvo išmokėtos dėl skaičiavimo klaidos. Darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: 1) konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; 2) žalingi padariniai; 3) priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; 4) darbuotojo kaltė. Ieškovui išmokėta darbo užmokesčio permoka dėl skaičiavimo klaidos, kurios atsiradimą sąlygojo paties atsakovo darbuotojų veiksmai atlyginimų skaičiavimo sistemoje dubliuojant ieškovo pavardę, negali būti laikomi kaltais ieškovo veiksmais ar neveikimu, netinkamu jo pareiginių nuostatų laikymusi, todėl, teismas konstatavo, jog ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo, o jo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra neteisėtas. Nustatęs, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta nepagrįstai, teismas darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

Pas atsakovą ieškovas dirbo nuo 2000 m. gegužės 11 d. iki 2006 m. balandžio 7 d., todėl teismas jam priteisė keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 21272,40 Lt (5318,10 Lt x 4 = 21272,40 Lt) (DK 140 str. 1 d. 4 p.). Pripažinęs atleidimą iš darbo neteisėtu teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. balandžio 8 d. iki 2007 m. gegužės 16 d., viso 71 458,00 Lt ir po 258,16 Lt už kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl 144 149,07 Lt turtinės žalos atlyginimo, siejamas su paskolų negrąžinimu bankams, lizingo bendrovėms, automobilio bei buto praradimu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovas prieš atleidimą iš darbo buvo prisiėmęs daug ir įvairių įsipareigojimų įvairioms įmonėms ir jų nevykdė bei neįrodė, jog dirbdamas pas atsakovą būtų sugebėjęs vykdyti įsipareigojimus. Ieškovas, sudarydamas sandorius bei jų pagrindu prisiimdamas įsipareigojimus, kartu prisiėmė ir visą riziką, susijusią su tokių sandorių nevykdymu, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, jog dėl buto pardavimo ar sandorių nevykdymo, ieškovas patyrė turtinę žalą. Ieškinio dalį dėl neturtinės 150 000 Lt žalos atlyginimo teismas paliko nenagrinėtą, nes Šiaulių apygardos teisme jau nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi teismas nustatė, kad atsakovas dėl skaičiavimo (sąskaitybos) klaidos išmokėjo ieškovui per didelę sumą, todėl priešieškinį patenkino pilnai - priteisė 52 913,60 Lt įsiskolinimą iš ieškovo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „Mažeikių nafta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir priteistos ieškovo naudai išeitinės išmokos bei priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

1. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino. Teismas nepagrįstai manė, jog atsakovas apie pažeidimą sužinojo 2006 m. vasario mėnesį, todėl praleido vieno mėnesio terminą nuobaudai skirti. Nors atsakovo programavimo ir konsultavimo skyriaus viršininkas tarnybiniame pranešime nurodė, jog klaida pastebėta 2006 m. vasario mėnesį, tačiau pranešimas buvo surašytas ir pateiktas darbdaviui tik 2006 m. balandžio 3 d., t.y. apie pažeidimą darbdavys sužinojo tik šią dieną, o ieškovas buvo atleistas iš darbo po trijų dienų – 2006 m. balandžio 6 d., todėl teismas nepagrįstai teigia, jog praleistas terminas nuobaudai skirti.

2. Dėl drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų. Drausminė atsakomybė ieškovui buvo taikyta DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. už veiką turinčią nusikaltimo (turto pasisavinimo) pažymių. Pagal BK 185 straipsnį nusikaltimu laikytinas atsitiktinai asmeniui patekusio didelės vertės turto pasisavinimas. Ieškovas pasisavino didelę 52 913,60 Lt sumą, t.y. sumą viršijančią 250 MGL (BK 190 str.). Yra visa šio nusikaltimo sudėtis: ieškovas nepranešė ir negrąžino jam patekusio turto, bet ketino viešpatauti kaip savam. Ieškovas suvokė, kad turtas yra ne jo, tačiau siekė jį pasisavinti. Todėl, nustačius BK 185 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, ieškovas buvo atleistas iš darbo kaip padaręs DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, buvusį pagrindu taikyti drausminę atsakomybę.

Teismas neteisingai nustatė, jog nėra ieškovo kaltės, nes klaidą padarė atsakovo darbuotojai, kurių klaida negali būti laikoma kaltais ieškovo veiksmais ar neveikimu. Ieškovas pripažino, jog pastebėjo į sąskaitą patenkančias didesnes pinigų sumas nei darbo santykiais nustatytas darbo užmokestis. Ieškovas žinojo ir suprato, jog daro žalą atsakovui ir to siekė. Apie per dideles gaunamas sumas ieškovas galėjo sužinoti ir iš gaunamų atsiskaitymo lapelių, kuriuose pateikiama informacija: dirbtos darbo valandos, priskaičiuotos sumos, atskaitomi mokesčiai. Taip pat per tą laikotarpį buvo daromi darbo sutarties pakeitimai su ieškovu dėl darbo užmokesčio pakeitimų, todėl ieškovas turėjo suvokti, jog gauna du kartus didesnes sumas, nei sulygta darbo sutartimi. Ieškovas buvo informuotas, jog jam per klaidą buvo išmokėta didesnė suma, tačiau atsisakė ją grąžinti.

Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovui taikytos drausminės atsakomybės pagrindo – DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto. Ieškovas dirbo vadovaujantį darbą, buvo administracijos pareigūnas ir privalėjo laikytis pagrindinių vadovo darbo taisyklių. Pagal šias taisykles ieškovui, kaip vadovui, keliami aukštesni pasitikėjimo ir atsakomybės bei padorumo ir etiškumo reikalavimai. Kadangi ieškovas gaudamas didesnes sumas nei priklausytų pagal darbo sutartį nepranešė atsakovui, jų negrąžino, bet lėšas naudojo asmeniniams poreikiams, todėl ieškovo elgesys vertintinas kaip amoralus ir nesąžiningu elgesys. Amoralus elgesys, pagal kolektyvinės sutarties 8.8.6. punkto g) papunktį administracijos pareigūnų amoralus elgesys pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai buvo pagrindas taikyti drausminę atsakomybę ir nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

3. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Teismas neteisingai paskaičiavo ieškovui priteistinas išmokas. Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 5 310,10 Lt, dienos – 258,16 Lt, todėl ieškovui turėjo būti priteista 70 838,25 Lt ([5310,10 Lt x 13 mėn. = 69 031,13 Lt] + [258,16 Lt x 7 dienų = 1 807,12 Lt] = 70 838,25 Lt).

Šalies argumentai

Ieškovas L.B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas priteisti turtinę žalą ir prašo priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti 121 224,14 Lt turtinės žalos atlyginimą, palūkanas, 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisti teismo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas. Ieškovą neteisėtai atleidus iš darbo atsakovo iniciatyva buvo areštuotos visos ieškovo sąskaitos. Apie sąskaitų areštą sužinojo kreditoriai ir nutraukė visas sutartis su ieškovu ir prisiteisė likusius įsiskolinimus. Atsakovas kaltas dėl padarytos sąskaitybos klaidos ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl jo iniciatyva areštuotų sąskaitų atsiradusios žalos. Neteisėtas atleistas iš darbo ieškovas prarado galimybę grąžinti kreditorinius įsiskolinimus pagal skolų grąžinimo grafikus, todėl kreditoriams ieškovas turėjo papildomai sumokėti išlaidas atsiradusias dėl prievolių netinkamo vykdymo ir skolų išieškojimo. Ieškovo padarytą žalą sudaro 696,30 Lt delspinigių, kurie susidarė už nesavalaikį vartojimo kredito mokėjimą už nešiojamąjį kompiuterį. Dėl nesumokėtų sumų pagal išperkamosios nuomos sutartį už automobilį, atsakovas neteko sumokėtos sumos – 58 535,49 Lt ir privalėjo padengti 929,50 Lt vykdymo išlaidų bei sumokėti likusią sumą 4 185,70 Lt. Nutraukiant 20 000 Lt paskolos sutartį su banku dėl atsakovo kaltės ieškovas teismo įsakymo pagrindu ieškovas privalės sumokėti bankui papildomai 539,99 Lt palūkanų, 95,31 Lt delspinigių, 140,93 Lt teismo išlaidų, 6 Lt pašto išlaidų bei palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimų pagal kredito kortelę su 1000 EUR kredito limitu atsakovas patyrė papildomų išlaidų: 33,31 Lt bylinėjimosi išlaidų ir palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimų pagal magnetinę kortelę ieškovas patyrė papildomų išlaidų 1,31 Lt palūkanų, 10 Lt teismo išlaidų ir palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo ir negalėjo rasti kito darbo, kuriame gautų analogiškas pajamas, galinčias užtikrinti kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, todėl atsakovas atsakingas už ieškovui padarytą žalą. Be to, dėl neteisėto atleidimo ieškovas nebepajėgė užtikrinti minimalaus šeimos pragyvenimo, todėl buvo priverstas parduoti vieną iš sudubliuotų butų. Kadangi pardavimas buvo skubus, todėl ieškovas jį pardavė už 45 000 Lt, nors rinkos vertė (pagal vertinimą, kainavusį 236 Lt) 60 000 Lt ir patyrė tokio dydžio nuostolius dėl atsakovo kaltės. Ieškovo visi kreditoriniai įsiskolinimai per mėnesį sudarė 1913,08 Lt. Ieškovo darbo užmokestis 2003 metais buvo 3109 Lt, 2005 metais – 6624 Lt, 2006 metais 6890 Lt, todėl teismas nepagrįstai argumentavo, jog ieškovas neįvertino savo galimybių padengti kreditorinius įsiskolinimus. Kreditorinių įsiskolinimų ieškovas nebegalėjo dengti dėl atsakovo kaltės, todėl nepagrįstai atleidęs ieškovą, atsakovas turi atlyginti visą su tuo susijusią ieškovui žalą.

Atsiliepimas

Ieškovas L.B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovas AB „Mažeikių nafta“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

1. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino. Sutinkamai su DK 241 straipsnio 1 dalimi drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai manė, jog atsakovas apie pažeidimą sužinojo 2006 m. vasario mėnesį. Klaida pastebėta 2006 m. vasario mėnesį, tačiau pranešimas buvo surašytas ir pateiktas darbdaviui tik 2006 m. balandžio 3 d., t.y. apie pažeidimą darbdavys sužinojo tik šią dieną ir ieškovas buvo atleistas iš darbo po trijų dienų – 2006 m. balandžio 6 d., t.y. nepraėjus senaties terminui.

Tokie atsakovo argumentai nepagrįsti. Pats atsakovas pripažįsta, kad jo darbuotojai apie skaičiavimo klaidą sužinojo 2006 m. vasario mėn. Ieškovas atsakovo galimybes sužinoti ar darbuotojams sužinojus pranešti apie tai įmonės vadovui niekaip neįtakojo. Atsakovo darbuotojai apie pastebėtą klaidą privalėjo nedelsiant pranešti įmonės vadovaujantiems darbuotojams. Nėra pagrindo manyti, jog pažeidimas paaiškėjo vėliau negu apie klaidą tapo žinoma įmonės darbuotojams, kurių pareiga tokias klaidas išaiškinti ir informuoti įmonės vadovybę.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad dėl skaičiavimo klaidos permokėto atlyginimo bei jo negrąžinimo aplinkybės nėra pagrindo laikyti lėšų pasisavinimu bei darbo drausmės pažeidimu, nes DK 224 straipsnio 3 dalis reglamentuoja permokėto atlyginimo skaičiavimo klaidos išieškojimo tvarką ir tai nelaikoma darbo drausmės pažeidimu. Būtent pats įstatyminis reglamentavimas nustato tokios klaidos neigiamas teisines pasekmes darbuotojui: permokėta dėl skaičiavimo klaidos suma iš darbuotojo gali būti išieškota ir ji išieškoma paprastesne tvarka, t.y. administracijos nurodymu. Taikyti griežtesnes teisines pasekmes nei nustatyta įstatyme nėra pagrindo.

Ieškovui darbo užmokestis buvo pervedamas į jo sąskaitą banke. Ieškovas šio proceso niekaip neįtakojo. Pinigų pasiėmimas iš banko sąskaitos nėra reglamentuojamas darbo įstatymais, todėl konkretūs ieškovo veiksmai paimant pinigus iš sąskaitos negali būti laikomi darbo teisiniais santykiais.

Ieškovas nurodo, kad jis nesuprato apie tai, kad jam dėl skaičiavimo klaidos mokamas didesnis atlyginimas, nei priklauso. Šis aiškinimas nepaneigtas. Iš darbdavio darbuotojui pateikiamų atsiskaitymo lapelių (1 t., b.l. 127) turinio sunku spręsti, kad darbuotojui mokamas nepagrįstai didelis atlyginimas.

Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad atsakovas apie klaidą skaičiuojant ieškovui darbo užmokestį sužinojo iš paties ieškovo, kada jis kreipėsi dėl sumažėjusio atlyginimo. Vertinant nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ar amoraliai.

Ta aplinkybė, kad ieškovas gaudamas didesnes sumas nei priklausytų pagal darbo sutartį jų negrąžino, neturi reikšmės sprendžiant ginčą, kadangi permokėtos sumos grąžinimo tvarka nustatyta įstatyme ir ieškovas jos nepažeidė.

3. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškovui priteistinas išmokas. Ieškovas su tuo sutinka (1 t., b.l. 132). Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 5 310,10 Lt, dienos – 258,16 Lt, todėl ieškovui turėjo būti priteista 70 838,25 Lt ([5310,10 Lt x 13 mėn. = 69 031,13 Lt] + [258,16 Lt x 7 dienų = 1 807,12 Lt] = 70 838,25 Lt).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Ieškovas nurodo, kad neteisėtai atleidus iš darbo atsakovo iniciatyva buvo areštuotos visos ieškovo sąskaitos. Dėl to jo kreditoriai nutraukė visas kredito sutartis ir prisiteisė likusius įsiskolinimus.

Atsakovas kaltas dėl neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo. Ieškovui staiga netekus darbo jam buvo taikytos su kreditavimo sutartimis susijusios neigiamos finansinės pasekmės. Atsakovo šeima augina keturis vaikus, todėl staiga netekus darbo užmokesčio, likusios šeimos pajamos, buvo reikalingos pragyvenimui. Neteisėtai atleistas iš darbo ieškovas prarado galimybę grąžinti kreditorinius įsiskolinimus pagal skolų grąžinimo grafikus, todėl kreditoriams ieškovas turėjo papildomai sumokėti išlaidas atsiradusias dėl prievolių netinkamo vykdymo ir skolų išieškojimo. Šios neigiamos pasekmės turi tiesioginį priežastinį ryšį su neteisėtu atleidimu iš darbo. Todėl atsakovas turi atlyginti žalą atsiradusią dėl neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo (CK 6.249 str. 1 d.). Šioje dalyje atitinkamai keistinas teismo sprendimas.

Ieškovas nurodo, kad žalą sudaro 696,30 Lt delspinigių, kurie susidarė už nesavalaikį vartojimo kredito mokėjimą už nešiojamąjį kompiuterį. Tai patvirtina UAB „Snoro lizingas“ pažyma (2 t., b.l.85).

Ieškovas nurodo, kad nutraukiant 20 000 Lt paskolos sutartį su banku dėl atsakovo kaltės ieškovas teismo įsakymo pagrindu ieškovas privalės sumokėti bankui papildomai 539,99 Lt palūkanų, 95,31 Lt delspinigių, 140,93 Lt teismo išlaidų, 6 Lt pašto išlaidų bei palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai patvirtina paskolos sutartis ir teismo įsakymas (2 t., b.l. 91-98). Taip pat ieškovas nurodo, kad dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimų pagal kredito kortelę su 1000 EUR kredito limitu atsakovas patyrė papildomų išlaidų: 33,31 Lt bylinėjimosi išlaidų ir palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Tai patvirtina teismo įsakymas, paraiška anketa (2 t., b.l. 99-101). Paskolos dengimas ir palūkanų mokėjimas yra ieškovo pareiga kylanti iš jo sutarties su paskolos davėju. Tačiau netekęs darbo ieškovas negalėjo laiku grąžinti paskolos ir palūkanų, todėl atsakovas turi atlyginti žalą, susijusią su papildomais delspinigiais ir bylinėjimosi išlaidomis. Iš atsakovo priteistina pagal 2006 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymą priteistus: 95,31 Lt delspinigių, 140,93 Lt teismo išlaidų, 6 Lt pašto išlaidų ir pagal 2006 m. lapkričio 27 d. teismo įsakymą priteistus 10 Lt teismo išlaidų. Priteisti palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo nėra pagrindo, kadangi dėl pagrindinės skolos grąžinimo atsakovo kaltės nėra, o teismo išlaidų bei delspinigių dalyje, nežinomas palūkanų dydis.

Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo ieškovas nebepajėgė užtikrinti minimalaus šeimos pragyvenimo, todėl buvo priverstas parduoti vieną iš sudubliuotų butų. Kadangi pardavimas buvo skubus, todėl ieškovas jį pardavė už 45 000 Lt, nors rinkos vertė (pagal vertinimą, kainavusį 236 Lt) 60 000 Lt ir patyrė tokio dydžio nuostolius dėl atsakovo kaltės. Dėl ieškovo turto pardavimo žemesne nei rinkos kaina atsakovo kaltės nėra. Atsakovas pats sprendė už kokią kainą parduoti jam priklausantį turtą. Todėl šioje dalyje tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Ieškovas nurodo, kad dėl nesumokėtų sumų pagal išperkamosios nuomos sutartį už automobilį, atsakovas neteko sumokėtos sumos – 58 535,49 Lt ir privalėjo padengti 929,50 Lt vykdymo išlaidų bei sumokėti likusią sumą 4 185,70 Lt. Tačiau ieškovo pateikti įrodymai (2 t., b.l. 87-90) nepatvirtina, kad ieškovas neteko automobilio dėl nesumokėtų įmokų, bei, kad ieškovas padengė vykdymo išlaidas antstoliui ar šios išlaidos iš jo išieškomos teismo nutarties pagrindu. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išskaičiavimo (2 t., b.l. 90) nėra pagrindas išieškoti vykdymo išlaidas, kaip tai nustatyta CPK 611 straipsnyje.

Iš atsakovo priteistina 696,30 Lt delspinigių, kurie susidarė už nesavalaikį vartojimo kredito mokėjimą už nešiojamąjį kompiuterį, pagal 2006 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymą priteistus 95,31 Lt delspinigių, 140,93 Lt teismo išlaidų, 6 Lt pašto išlaidų ir pagal 2006 m. lapkričio 27 d. teismo įsakymą priteistus 10 Lt teismo išlaidų. Tai sudaro 948,54 Lt (696,30+95,31+140,93+6+10= 948,54), ši suma priteistina iš atsakovo.

Ieškovas pateikė reikalavimus, kaip patirtą turtinę žalą, priteisti iš atsakovo palūkanas, kurias ieškovas turi mokėti tretiesiems asmenims pagal teismų įsakymus kitose bylose už priteistas sumas nuo teismo įsakymų priėmimo dienos iki teismo sprendimų įvykdymo dienos. Šie reikalavimai nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovas apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nurodė reikalavimą priteisti palūkanas nuo teismo įsakymų išdavimo dienos iki teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2 t., b.l. 82), bet pagal CPK 439 straipsnio dalį ieškovas pripažindamas reikalavimus galėjo juos įvykdyti, todėl nuostolių terminu iki teismo įsakymo įsiteisėjimo nebūtų patyręs. Iš apeliacinio skundo motyvuojamosios dalies (2 t., b.l. 81), teismo įsakymų (2 t., b.l.91, 99, 102) matyti, kad ieškovas prašo priteisti palūkanas nuo teismo įsakymų išdavimo dienos iki jų įvykdymo. Ieškovas turi pareigą prieš trečiuosius asmenis. Šios pareigos įvykdymas priklauso nuo ieškovo valios, bet nepriklauso nuo atsakovo valios. Reikalavimai kyla iš nesavalaikio ieškovo prievolės įvykdymo, t.y. iš paties ieškovo neteisėtų veiksmų, todėl atsakovas negali būti atsakingas prieš trečiuosius asmenis dėl atsakovo prievolių netinkamo vykdymo (CK 6.249 str. 1 d.). Todėl ieškovo reikalavimai, priteisti palūkanas nuo priteistų sumų pradedant skaičiuoti nuo teismo įsakymų priėmimo dienos iki teismo sprendimų įvykdymo, atmestini.

Atsakovo AB „Mažeikių nafta“ apeliacinio skundo visus reikalavimus teismas atmetė, išskyrus vieną - vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apelianto ginčijama suma buvo 92 730,40 Lt, o teismas nustatė, jog skundas pagrįstas tik dėl 1 074,75 Lt, t.y. 1,16 procento reikalavimų, yra pagrįsti. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, atsižvelgia į šią aplinkybę.

Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė reikalavimus 121 224,14 Lt sumoje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovo reikalavimai: dėl 696,30 Lt delspinigių, kurie susidarė už nesavalaikį vartojimo kredito mokėjimą už nešiojamąjį kompiuterį; dėl pagal 2006 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymą priteistus 95,31 Lt delspinigių, 140,93 Lt teismo išlaidų, 6 Lt pašto išlaidų ir dėl pagal 2006 m. lapkričio 27 d. teismo įsakymą priteistus 10 Lt teismo išlaidų, viso - 948,54 Lt, t.y. 0,78 procento, yra pagrįsti. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, atsižvelgia į šią aplinkybę.

Iš bylos aplinkybių (2 t., b.l. 113-115) matyti, kad ieškovas patyrė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo priteitina ieškovui 15,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš bylos aplinkybių (2 t., b.l. 119, 129) buvo patirta 32 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi šalių apeliaciniai skundai patenkinti iš esmės lygiomis dalimis, todėl iš šalių turėtų būti priteista po 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti.

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš atsakovo 71 458 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką panaikinti ir šioje dalyje patikslinti sprendimą – priteisti iš atsakovo AB „Mažeikių nafta“ 70 838,25 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 25 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dalyje dėl 696,30 Lt delspinigių, susidariusių už nesavalaikį vartojimo kredito mokėjimą už nešiojamąjį kompiuterį, pagal 2006 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymą priteisti 95,31 Lt delspinigių, 140,93 Lt teismo išlaidų, 6 Lt pašto išlaidų ir pagal 2006 m. lapkričio 27 d. teismo įsakymą priteisti 10 Lt teismo išlaidų, iš viso 948,54 Lt, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo AB „Mažeikių nafta“ (į/k 166451720) ieškovui L.B. (a/k duomenys neskelbtini) 948,54 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus ir 54 ct) nuostolių atlyginimo.

Likusioje dalyje Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AB „Mažeikių nafta“ (į/k 166451720) ieškovui L.B. (a/k duomenys neskelbtini) 15,60 Lt (penkiolika litų ir 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir 16 Lt (šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovo L.B. (a/k duomenys neskelbtini) 16 Lt (šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Marytė Mitkuvienė Donatas Šernas Vigintas Višinskis