Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2014 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, skirta 6 MGL dydžio bauda.

2. 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 51 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 paskirta galutinė 34 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T., 2020 m. sausio 9 d. apie 14.50 val. S. Nėries gatvėje, ties pastatu Nr. 105, Vilniuje, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, vairavo automobilį "BMW 525", v/n (duomenys neskelbtini) taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 9 d. apie 14 val. 50 min., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu E. Ž., Vilniuje, S. Nėries g., pastebėjo važiuojantį baltos spalvos automobilį "BMW 5", v/n (duomenys neskelbtini) Automobilio važiavimo pobūdis jiems sukėlė įtarimų dėl vairuotojo gebėjimų saugiai vairuoti transporto priemonę. Vairuojamas automobilis metėsi į šoną, trūkčiojo. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo, už vairo sėdėjęs asmuo prisistatė kaip T. T., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo pateikė savo asmens tapatybės dokumentą. Tikrinant šį asmenį, nustatyta, kad jam 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Taip pat buvo nustatyta, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę, kai specialioji teisė vairuoti yra uždrausta ir asmens atžvilgiu buvo priimti nutarimai administracinio nusižengimo bylose. T. T. jiems paaiškino, kad nusipirko šį automobilį ir dabar varo jį pastatyti į daugiabučio namo kiemą. Dėl to, kad vairuoja neturėdamas teisių, iškart pripažino. Nustatyta, kad minėtas automobilis T. T. vardu neregistruotas. Paaiškėjus šioms aplinkybėms ir nustačius, kad T. T. veikoje galimai yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. T. T. elgėsi ramiai, važiuoti sutiko geranoriškai (b. l. 20).

2020-01-09 Vilniaus AVPK VTV Mobilios kuopos 2-jo būrio vyriausiojo Patrulio R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. sausio 9 d. dirbant kartu su kolega E. Ž., apie 14.50 val. patruliuojant S. Nėries g., pastebėjo važiuojantį baltos spalvos automobilį "BMW 5", v/n (duomenys neskelbtini) Automobilio važiavimo pobūdis jiems sukėlė įtarimų dėl vairuotojo gebėjimų saugiai vairuoti transporto priemonę. Vairuojamas automobilis metėsi į šoną, trūkčiojo. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo, už vairo sėdėjęs asmuo prisistatė kaip T. T., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo pateikė savo asmens tapatybės dokumentą. Tikrinant šį asmenį, nustatyta, kad jam 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus (b. l. 7).

2019-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. T. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnį ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 47-50).

VĮ "Regitra" duomenų bazės duomenimis transporto priemonė (toliau - TP) "BMW' 525TDS, v/n (duomenys neskelbtini) išregistruota automatiškai, 2020 m. sausio 8 d. pranešta apie TP pardavimą. Naujas savininkas nuo 2020 m. sausio 8 d. - T. T. (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami, kaip vengimas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog T. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjęs. T. T. pripažino, kad žinojo apie įsiteisėjusį nuosprendį ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nepaisydamas to, jis vairavo automobilį. Kad jis vairavo automobilį, patvirtino liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

2019-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo T. T. buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė įsiteisėjo 2019-09-24. Bylos duomenimis, T. T. po nuosprendžio įsiteisėjimo 2019-12-24, 2019-12-30, 2020-01-14, 2020-01-17, 2020-01-31, 2020-02-03 (b. l. 31-44), t. y. daugiau nei tris kartus. Taigi T. T. sistemingai vairuoja neturėdamas tam teisės ir sistemingai nesilaiko jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Darytina išvada, kad šioje dalyje kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamojo T. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę T. T., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą ( į kaltinamojo asmenybę (oficialiai niekur nedirba, neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus tai, kaltinamajam tikslinga skirti BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį (BK 47 straipsnis). T. T. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 68). Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. T. prisipažino esantis kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 63-66) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (500 eurų) baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1) bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.