Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) 2017 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 10-S-43050(1.39-10-27) (el. b. l. 9–10) atsisakė pakeisti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir pasą nauja pavarde B..

2) įpareigoti Migracijos valdybą išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę užrašant jos vardą ir pavardę lietuviškais rašmenimis bei kartu įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma pavardę „B.“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas negali sutikti su atsakovės teiginiais, palaiko pareiškėjos poziciją, nes pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Vieninga praktika šio pobūdžio administracinėse bylose suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), todėl nukrypti nuo šios praktikos nėra pagrindo, taip pat nėra tikslinga atkartoti minėtoje nutartyje pateiktą aktualią šio ginčo išsprendimui Europos Sąjungos Teismingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017).

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (2014 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1519 redakcija) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis įrašomi šie duomenys apie pilietį: 1) vardas (vardai); 2) pavardė; 3) lytis; 4) gimimo data; 5) asmens kodas; 6) pilietybė. To paties įstatymo 5 dalyje reglamentuota, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo, kad pavardės originali rašyba buvo nustatyta registruojant jos santuoką. Šio akto registravimo pagrindu išduotame dokumente santuokos liudijime ji yra užrašyta naudojant „W“ raidę – „W.“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2YT-45259-960/2016) (el. b. l. 11–15) konstatavo, kad atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę jai išduotame santuokos liudijime į „B.“ sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų įrodinėjant tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, dėl skirtingos sutuoktinių pavardžių rašybos santuokos liudijime jų pavardės tariamos skirtingai, dėl ko pareiškėja patiria ir stiprius emocinius išgyvenimus, ateityje susilaukus vaikų Airijos Respublikoje, jų pavardės skirsis nuo pareiškėjos, be to skirtinga sutuoktinių pavardžių rašyba santuokos liudijime gali sukelti problemų nustatant jų santuokinį statusą užsienio valstybėse, taip pat paveldėjimo teisinių santykių srityje. Todėl įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „B.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (LITEKO).

Atsižvelgus į LVAT suformuotą praktiką, teismas laiko, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik, kada tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą taip pat ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis, pagal kurias žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Todėl teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą naudojantis savo vardu ir pavarde yra ginama.

Teisingumo Teismas savo suformuotoje praktikoje yra konstatavęs, kad asmeniui sukeltų nepatogumų tai, kad jo pavardė asmens tapatybės kortelėje ir Lietuvos Respublikos pase būtų užrašoma kitaip negu yra rašoma vyro pavardė. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiavos ir nepatogumų kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitinka nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutampa. Vienam iš tėvų turint kitokią pavardę, negu jo nepilnametis vaikas, gali kilti sunkumų įrodinėjant jų giminystės ryšį, kas gali būti reikalinga daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek viešoje, tiek privačioje sferoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą R.-V. ir W., C-391/09, EU:C:2011:291).

Atsakovė ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti paso ir asmens tapatybės kortelės su raide „w“, motyvuodamas Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu. Toks atsakovės vykdomas atsitiktinis teisės taikymas yra neapibrėžtas, nepagrįstas objektyviais kriterijais. Ginčijamu sprendimu neleidžiant pareiškėjai naudoti pase ir asmens tapatybės kortelėje savo pavardės originaliais rašmenimis yra varžoma jos teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Kaip buvo minėta, įstatymuose šis klausimas nėra tinkamai reglamentuotas, todėl netenkinus pareiškėjos reikalavimų, šis subjektinių teisių varžymas būtų atliekamas be apibrėžto teisinio pagrindo, kas neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atskleisto konstitucinio žmogaus teisių ribojimo tik įstatymu principo, pagal kurį su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį reglamentavimą galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teisės aiškinimo ginčas dėl to, ar pagal įstatymus yra leistina rašyba naudojant nelietuvišką rašmenį „w“. Pareiškėjos pavardė santuokos liudijime ir Gyventojų registre įrašyta su raide „w“ ne dėl rašymo apsirikimo. Tai yra originali jos pavardės rašyba, sutampanti su jos vyro pavardės rašyba. Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimu išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymą išaiškinti, ar pagal 1999 m. spalio 21 d. nutarimą Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas).

Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi padėtis, kada asmeniui yra apsunkinama galimybė pagal savo asmens dokumentus būti identifikuotam tiksliai pagal jo pavardę, kaip ji buvo apibrėžta registruojant šią pavardę apibrėžiantį civilinės būklės aktą, yra nesuderinama su teise į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą ir neatitinka Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 1 dalies nuostatų, todėl skundžiamu 2017 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 10-S-43050 (1.39-10-27) Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba nepagrįstai netenkino pareiškėjos 2017 m. kovo 7 d. prašymo išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę juose pavardę užrašant originalia rašyba („W.“). Nesivadovaudama Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmens vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Gyventojų registro duomenų bazės duomenis, Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba priėmė sprendimą, kuris neproporcingai ir be apibrėžto teisinio pagrindo riboja pareiškėjos teisę į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų suformuotą praktiką, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas, t. y. naikinamas atsakovo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 10-S-43050 (1.39-10-27), įpareigojant Vilniaus AVPK Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę pareiškėjai, užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase ir tapatybės kortelėje pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („W.“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos N. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 10-S-43050 (1.39-10-27).

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę N. B., užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu Lietuvos Respublikos pase ir asmens tapatybės kortelėje pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („W.“).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.