- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- e2YT-45259-960/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- N. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti pavardę santuokos liudijime, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. A133-4671/16(3.3.2.11-TD1) „Dėl pavardės ištaisymo“, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „B.“ ir išduoti pareiškėjai naują santuokos liudijimą.
Pareiškimą grindė tuo, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. ji, Lietuvos Respublikos pilietė N. A., sudarė santuoką su Airijos Respublikos piliečiu G. R. B., 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius (toliau ir – „ Vilniaus miesto CMS“) išdavė pareiškėjai santuokos liudijimą Nr. 468613, kuriame jai po santuokos įrašyta pavardė „B.“, o jos vyrui G. R. santuokos liudijime pavardė palikta originalo forma, t.y. „B.“. 2016 m. gegužės 24 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto CMS, prašydama ištaisyti klaidingai santuokos liudijime įrašytą pavardę „B.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą su teisingai įrašyta pavarde – „B.“, tačiau 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto CMS sprendimu „Dėl pavardės ištaisymo santuokos liudijime“ Nr. A133-4671/16(3.3.2.11-TD1) pareiškėjos prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėja nurodo, kad dėl tokių veiksmų ji turi oficialius Europos Sąjungos valstybių institucijų ir šiose valstybėse veikiančių įstaigų išduotus dokumentus su juose skirtingai rašoma jos pavarde, nes Airijos Respublikoje pareiškėjai išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuriame pareiškėjos pavardė įrašyta teisingai „B.“. Tokia pati pareiškėjos pavardė įrašyta ir Airijos Respublikoje jai išduotame sutuoktinių draudimo polise, taigi Airijos Respublikoje pareiškėja identifikuojama kaip „B.“, o Lietuvoje – „B.“. Dėl klaidingai santuokos liudijime įrašytos pavardės ir neatitikimų skirtinguose pareiškėją identifikuojančiuose dokumentuose ji nuolat patiria įvairių nepatogumų, nes tenka papildomai įrodinėti, jog ji iš tiesų yra sudariusi santuoką su Airijos Respublikos piliečiu G. B., kelionių metu užsienio valstybėse pareiškėjai ne kartą teko aiškintis, kodėl santuokos liudijime pareiškėjos ir jos sutuoktinio pavardės įrašytos skirtingai. Šie skirtumai kelia didelių kliūčių nustatant jos tapatybę bei santuokinį statusą daugumoje užsienio valstybių įstaigų ir organizacijų. Be to, dėl skirtingos sutuoktinių pavardžių rašybos santuokos liudijime jų pavardės originalo kalba net ir tariamos skirtingai, dėl ko pareiškėja nuolat patiria stiprius emocinius išgyvenimus. Tuo atveju, jei pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu susilauktų vaikų Airijos Respublikoje, jų pavardė skirtųsi nuo pareiškėjos, kas pažeistų ne tik pareiškėjos, bet ir jos vaikų teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir „EŽTT“) 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino, kad bylos dėl asmens vardo, pavardės suteikimo ar pakeitimo patenka po Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir „EŽTK“) 8 straipsniu (28 p.) ir įtvirtino teismui nustatytiną taisyklę tokiose bylose: ar vidaus valdžios institucijų priimtu ginčytinu sprendimu, atsižvelgiant į jų diskreciją, užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų (29 p.), ar šis sprendimas (atsisakymas) gali būti prilyginamas pareiškėjo teisių pažeidimui pagal EŽTK 8 str. (31 p.). Taigi teismas nagrinėjamoje byloje privalo identifikuoti valstybės nustatytų apribojimų tikslus ir nustatyti jų proporcingumą pareiškėjos teisių bei privataus gyvenimo atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 yra pažymėjęs: „Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniškas rašmuo „w“. Taigi pareiškėja vadovaudamasi CPK 182 str. ir atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 padarytas išvadas, iš naujo šioje byloje neįrodinėja, jog Lietuvoje yra registruotų asmenų (LR piliečių), kurių pavardėse yra raidė „w“. Kadangi Lietuvos Respublikoje yra nemažai asmenų, kurių varduose ir pavardėse naudojami lotyniški žymenys „w“, todėl akivaizdu, jog pareiškėjai taip pat turi būti sudarytos sąlygos savo santuokinę pavardę registruoti originalia jos forma, nes priešingu atveju ji būtų nepagrįstai diskriminuojama, nesant tam jokio pagrindo. 2014 m. vasario 27 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pateikė papildomas aiškinimo gaires ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad oficialiuose valstybės išduotose dokumentuose asmenų pavardės iš esmės gali būti rašomos nelietuviškais rašmenimis. Šiuo metu galiojantis pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas draudimas santuokos liudijime registruoti pareiškėjos pavardę originalo kalba pripažintinas neproporcinga priemone.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė spręsti teismo nuožiūra, kadangi byloje nėra ginčijami Teisingumo ministerijos veiksmai ar neveikimas.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad Vilniaus miesto CMS vadovaudamasis galiojančias teisės aktais neturėjo teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjos pavardės iš „B.“ į „B.“. Visgi atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) teismų praktiką, taip pat į Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtus sprendimus, taip pat kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, palaiko pareiškėjos pareiškimą Vilniaus miesto CMS pakeisti jos pavardę iš „B.“ į „B.“.
Išvada teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę B. prieštarautų galiojančiam teisės aktui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 str. civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, ji keičiama raide V. Paaiškino, kad komisija pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XXII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus. Nurodė, kad pareiškėja sudarė santuoką su užsieniečiu ir dėl Lietuvos Respublikoje išduoto santuokos liudijimo jai kyla sunkumų keliaujant užsienyje, nes skirtingai nurodoma pavardė skirtinguose dokumentuose. Kituose pareiškėjos dokumentuose pavardė nurodoma su „w“ raide. Jos prašo įrodinėti santuokos sudarymo faktą, neįmanoma įrodyti, jog pareiškėja yra sutuoktinė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime yra pripažinęs galimybę rašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėja N. A. sudarė santuoką su G. R. B.. Iš Airijos Respublikoje pareiškėjai išduotų vairuotojo pažymėjimo ir sutuoktinių draudimo poliso patvirtintų kopijų matyti, kad šiuose Airijoje išduotuose dokumentuose pareiškėjos pavardė nurodoma – B.. 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto CMS įtraukė į apskaitą pareiškėjos ir G. R. B. santuoką, įrašo Nr. 2992, ir išdavė santuokos liudijimą AA Nr. 468613, kuriame pareiškėjos sutuoktinio pavardė po santuokos įrašyta B., o pareiškėjos pavardė po santuokos įrašyta B.. 2016 m. gegužės 25 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto CMS, prašydama ištaisyti klaidą ir išduoti ištaisytą santuokos liudijimą su teisinga jos pavardė B.. 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto CMS sprendimu Nr. A133-4671/16(3.3.2.11-TD1) nusprendė netenkinti jos prašymo dėl pavardės santuokos liudijime pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba. Priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“, todėl jos santuokos sudarymo įraše Nr. 2992 jos pavardė įrašyta „B.“, o vyro – „B.“.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 3.282 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 str.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 11 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto liudijimo. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateikiamas vaiko tėvų prašymas raštu ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, 1 p., Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ nusprendė išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 2660-2662) motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ reiškia ir tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nusprendė išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 90-2662) rezoliucinės dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia reiškia, kad laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.
ESTT 2011 m. gegužės 12 d. sprendime byloje Nr. C-391/09 Runevič-Vardyn ir Wardyn nurodė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar kompetentingoms valdžios institucijoms remiantis nacionalinės teisės aktais atsisakius pakeisti Sąjungos piliečių poros santuokos liudijimą ir abiejų sutuoktinių bendrą pavardę užrašyti, pirma, vienodai ir, antra, taip, kad ji atitiktų sutuoktinio, su kurio pavarde susijęs klausimas sprendžiamas, kilmės valstybės narės rašybos taisykles, suinteresuotiesiems asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Jei bus įrodyta, kad atsisakymas pakeisti pagrindinėje byloje dalyvaujančios Sąjungos piliečių poros bendrą pavardę sukelia jiems arba jų šeimai rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, pareiškėjų pagrindinėje byloje teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su užsienio valstybės piliečiu G. R. B. ir pasirinko vyro pavardę, ką patvirtina Airijos Respublikoje jai išduoti dokumentai (vairuotojo pažymėjimas, banko dokumentai), kuriuose ji identifikuojama B. pavarde. Kaip nurodė pareiškėja, skirtingų pavardžių įrašymas jos asmens dokumentuose sukelia nepatogumų keliaujant, kreipiantis į užsienio valstybių įstaigas ir organizacijas.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, darytina išvada, kad atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę jai išduotame santuokos liudijime į B. sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų įrodinėjant tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, dėl skirtingos sutuoktinių pavardžių rašybos santuokos liudijime jų pavardės tariamos skirtingai, dėl ko pareiškėja patiria ir stiprius emocinius išgyvenimus, ateityje susilaukus vaikų Airijos Respublikoje, jų pavardės skirtis nuo pareiškėjos, be to skirtinga sutuoktinių pavardžių rašyba santuokos liudijime gali sukelti problemų nustatant jų santuokinį statusą užsienio valstybėse, taip pat paveldėjimo teisinių santykių srityje.
Todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų nuomonę bei išvadą teikiančios institucijos poziciją, jog galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą, teismų praktiką, konstatuoja, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga atsižvelgiant į galimas kilti pasekmes, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms sutuoktinių pavardėms, taigi yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo, tenkinti pareiškėjos prašymą, panaikinti 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto CMS sprendimą „Dėl pavardės ištaisymo santuokos liudijime“ Nr. A133-4671/16(3.3.2.11-TD1), kuriuo atsisakyta pareiškėjos pavardėje po santuokos naudoti lotyniškąjį raidę „W“, įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti pareiškėjos pavardę į „B.“ ir išduoti pareiškėjai naują santuokos liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. A133-4671/16(3.3.2.11-TD1).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „B.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.