Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-344-857/2011 dėl neturtinės žalos atlyginimo, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, neteisėtai panaudotų lėšų skirtų vaikams išlaikyti išieškojimo pagal K. G. ieškinį atsakovei K. G., išvadą teikianti institucija Biržų rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1) Abu tėvai – K. G. ir K. G. nuo 2011-03-01d. įsipareigoja gera valia dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 400 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės;

Nustatė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2006-05-04 sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje dėl vaikų gyvenamosios vietos, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo nustatyta, kad „ a) vaikų: dukterų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina K. G., a/k (duomenys neskelbtini) b) po santuokos nutraukimo vaikų auklėjimu rūpinsis abu tėvai. K. G. ir K. G. dalyvaudami vaikų auklėjime įsipareigoja: 1) netrukdomai leisti bendrauti su dukromis vienas kitam; 2)pagal vaikų pageidavimą ir tarpusavio sutarimą, leisti lankyti vaikus ar jiems lankytis pas kurį nors iš tėvų; 3) bendravimo su vaikais metu nenuteikinėti jų vienas prieš kitą ir nereikšti pretenzijų dėl auklėjimo; laikytis visų įstatymais numatytų pareigų vaikų atžvilgiu; c) tėvas K. G., a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja gera valia mokėti vaikų: dukterų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 325 litų kiekvienai kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; d) motina K. G. įsipareigoja vaikų: dukterų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį skirti po 150 litų kiekvienai iki vaikų pilnametystės; e) 2000-12-19 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, patvirtinus šią sutartį, netenka galios.“ Atsakovė išvežusi šalių vaikus, apie tai neinformuojant ieškovo, nesant jo sutikimo, gyventi į Jungtinę Karalystę apribojo vaikų bendravimą su tėvu iki tokio lygio, kad emocinis ryšys tarp tėvo ir dukrų nutrūko. Atsakovė ilgą laiką ieškovui nepranešė savo ir vaikų gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė konstatavo, kad atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su dukromis ir įspėjo atsakovę dėl trukdymo ieškovui bendrauti su dukromis E. ir K.. Ieškovas turi teisę be jokių apribojimų bendrauti su dukromis E. ir K., priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų bendrauti ar jam bendraujant su vaikais būtų reikalinga taikyti ribojimus teismas nenustatė, taip pat nenustatė, kad ieškovui būtų apribota tėvo valdžia vaikų E. ir K. atžvilgiu, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo neleisti ieškovui bendrauti su vaikais bei apriboti jo teisę dalyvauti jų auklėjime. Tokiu būdu atsakovė pažeidė ne tik CK 3.174 str. nuostatas bet ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Ieškovas praradęs ryšį su dukromis, jis patyrė pergyvenimų. Ieškovui buvo teikiama psichologinė pagalba dėl išgyvenamos užsitęsusios psichinio diskomforto būsenos, kurią sukėlė išsiskyrimas su dukromis ir negalėjimas su jomis bendrauti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas dėl patirtų pergyvenimų būtų susirgęs ir dėl to būtų gydęsis ambulatoriškai ar stacionarioje gydymo įstaigoje ir jam būtų skirti vartoti vaistai (antidepresantai). Kadangi nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės priteisti neturtinę žalą dėl patirtų psichologinio pobūdžio pergyvenimų atsiradusių dėl neteisėtų atsakovės veiksmų išvežant be ieškovo sutikimo nuolatinai šalių vaikus nuolatinai gyventi į Jungtinę Karalystę ir draudžiant atsakovui bendrauti su vaikais, ieškinį šioje dalyje teismas atmetė. Atsakovė jokios nuomonės dėl pareikšto ieškinio neišreiškė ir to priežastys teismui nėra žinomos, todėl teismas manė, kad atsakovė yra abejinga šio teismo proceso pasekmėms, tame tarpe ir dėl galimo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovo nurodyta prašoma pakeisti bendravimo su dukra E. tvarka neprieštarauja vaiko interesams, tai patvirtino ir VTAS atstovė, pats ieškovas nurodė, kad būtent tokia detali tvarka padėtų atkurti jo ryšį su dukra, todėl esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo dalyje bendravimo su nepilnamečiu šaliu vaiku tvarkos pakeitimo tenkino. Nei iš byloje teismo išreikalautų duomenų: atsakovės banko sąskaitos išrašų, antstolės pateiktų teismui duomenų, nei iš ieškovo parodymų, nei iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos teismas nenustatė, kad atsakovė priešingai vaikų interesams naudojo ieškovo mokamą išlaikymą vaikams. Ieškovės motina O. K. yra sudariusi 2010-11-09 Terminuotojo indėlio sutartį Nr. DE20091106P990100 8 150 GBP sumai atsakovės vardu. Ji veikė kaip atsakovės atstovė ir keletą kartų yra atlikusi pinigų pervedimus iš vienos atsakovės sąskaitos į kitą, esant atsakovės įgaliojimui. Atsakovė kaupia pinigus abiejų dukrų mokslams. Todėl nei ji pati, nei per atsakovę nėra pasiėmusi, ar kaip nors pasisavinusi ieškovo mokamo išlaikymo. Iš 2010-12-01 prokuroro nutarimo nustatė, kad yra atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo skundą dėl svetimo turto pasisavinimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-12-16 nutartimi 2010-12-01 prokuroro nutarimą paliko nepakeistą. Tai, kad pinigus iš atsakovės banko sąskaitos, į kurią yra pervedamas vaikams skirtas išlaikymas, paėmė, pervedė, sudarė terminuotojo indėlio sutartį atsakovės motina O. K., esant atitinkamam atsakovės pavedimui, negalima automatiškai traktuoti, kaip netinkamą išlaikymo panaudojimą. Duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl O. K. neteisėtų veiksmų disponuojant jos lėšomis, nėra. Be to, ieškovas neabejoja, kad vaikai gyvendami su atsakove yra visiškai tinkamai išlaikomi, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl neteisėtai panaudotų lėšų ne vaikų naudai išieškojimo, kaip neatsiejamai susijusį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis tvarkos ir dydžio pakeitimo atmetė. Pažymėjo, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra reikalingas šiuo metu, o ne ateityje, todėl yra svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas bei šiuo atveju labai svarbus nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų pasiekiamumas ir galimybė jas panaudoti tuojau pat vaiko poreikiams. Taip pat svarbu, kad atitinkamas išlaikymo ekvivalentas pinigais pasiekia vaiką, kurio išlaikymui mokamos periodinės išmokos, nesvarbu iš kokios banko sąskaitos ar grynųjų pinigų pavidalu. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę periodiškai, kas mėnuo, teikti išsamias ataskaitas apie vaikui skirtą išlaikymą elektroniniu paštu. Tokį ieškovo reikalavimą tenkino, nes atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat užtikrintų vaiko išlaikymui skiriamų lėšų kontrolę ir tuo pačiu vaiko interesą, kad jam skirtas išlaikymas būtų naudojamas tinkamai.

Nurodė, kad atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir byloje paaiškėjusias naujas aplinkybes bei įrodymus, teismas turėjo teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, tačiau pasielgė atvirkščiai – atmetė teisėtus jo reikalavimus. Teismas pažeidė proceso koncentraciją ir ekonomiškumą. Byla buvo nepagrįstai ilgai vilkinama, teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad šeimos byla būtų išnagrinėta per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Teisėjas neužkirto kelio atsakovės piktnaudžiavimui procesu, neišreikalavo papildomų įrodymų, neįsigilino į bylos esmę ir pažeidė proceso betarpiškumo principą. Teismas neįvertino ir praktiškai netyrė byloje esančių įrodymų, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimus. Teismas konstatavęs, kad atsakovė yra abejinga teismo procesui, turėjo vadovautis CPK 246 ir 285 str. ir priimti sprendimą remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismas nepagrįstai į procesą neįtraukė bendraatsakovių – K. K. ir O. K. (atsakovės tėvų), jų parodymai šioje byloje buvo svarbūs ir tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais. Šie asmenys buvo kviečiami liudyti, tačiau teismo šaukimus ignoravo, todėl į teismo posėdį buvo atvesdinti policijos pagalba. Abu liudytojai pareiškė, jog jokių parodymų neduos kol teisme nedalyvaus jų dukra, nes „nenori jai pakenkti“. Atsakovė visiškai nesidomėjo byla. Teismas šios aplinkybės nevertino. Teismas nepagrįstai ignoravo prejudicinius faktus – Panevėžio apygardos teismo 2006-09-14 sprendimą ir Biržų rajono apylinkės teismo 2006-01-13 nutartį. Sprendime apie tai nepasisakė. Teismas nepagrįstai atmetė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nesilaikė CPK 270 str. reikalavimų – priimtas sprendimas yra sutrumpintų motyvų, įžanginėje ir aprašomojoje dalyje nurodyti ne visi ieškinio reikalavimai ir jų santraukos. Motyvuojamoji dalis išdėstyta paviršutiniškai, akcentuojant tik vieno reikalavimo dalies argumentus ir jų aplinkybes, pačių įrodymų tyrimas buvo formalus, nes teismas praktiškai jų netyrė. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, priimtas sprendimas yra be motyvų arba sutrumpintų motyvų, o tai sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Atsakovė pažeidė ieškovo ir dukrų teisės ir teisėtus interesus: sąmoningai nuteikė dukras prieš tėvą ir trukdė bendrauti, neteisėtai jas išvežė iš Lietuvos, psichologiškai jas žalojo ir padarė ieškovui neturtinę žalą, neteisėtai perleido dukroms skirtą išlaikymą savo tėvams. Ieškovas negalėjo net minimaliai bendrauti su dukromis. Teismas ignoravo prejudicinį faktą, kuris buvo nustatytas Panevėžio apygardos teismo 2006-09-14 sprendime, jog dukrų seneliai O. K. ir K. K., kurių priežiūrai atsakovė paliko dukras, laikotarpiu 2005-08-26 iki 2005-12-12 pažeidė ieškovo teisę ir pareigą auklėti savo dukras. Biržų rajono savivaldybės VTAS nieko nepasakė apie vaikų teisių pažeidimą, neturėjo jokios informacijos kur gyvena ir mokosi jo dukros, kaip naudojamas joms skirtas išlaikymas, kokios yra motinos ir jos sugyventinio šeimos aplinkos ir gyvenimo sąlygos, kokie yra jo santykiai su dukromis. Mano, kad Biržų rajono savivaldybės VTAS pateikta išvada yra tik formali, neturinti jokių bylai reikšmingų faktų, todėl teismas ja vadovautis neturėjo. Nors teismas formaliai konstatavo apelianto ir jo dukrų teisių pažeidimą, tačiau rezoliucinėje dalyje tai nepripažino ir nenurodė. Remiantis CK 3.156 str. 1 d., 3.161 str. 3 d. akivaizdu, jog išvežant dukras be jo sutikimo iš Lietuvos ir vaikų nuteikinėjimas prieš jį – grubus tėvo ir dukrų teisių pažeidimas. Atsakovė pažeidė esminės vaikų ir tėvo teises: teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, piktnaudžiavo tėvų valdžia dukrų atžvilgiu ir veikė ne jų, o savo interesais. Įtakotos atsakovės, dukros priekaištauja, kad tėvas, kreipdamasis į teismą ir kitas institucijas dėl bendravimo teisių užtikrinimo, nepagrįstai kaltina jų motiną ir senelius. Tėvas yra visiškai eliminuotas iš dukrų gyvenimo ir teismui neturėtų kilti abejonių, kad dukros buvo tik įrankiai atsakovės rankose, ko pasekoje jų ryšys nutrūko galutinai. Teismui pateikti įrodymai sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos ir patvirtina jų ryšį su šiais reikalavimais, todėl teismo sprendimas nepriteisti neturtinės žalos yra nepagrįstas, priimtas nepakankamai įsigilinus į bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Jis teismui pateikė įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos ir argumentavo jos dydį. Teismas šiuos įrodymus visai neaptarė ir nevertino. Vaikų teisių kontrolierė 2011-03-21 konstatavo, jog atsakovė trukdo jam bendrauti su dukromis, kas sukėlė jam didelius išgyvenimus. Skyrybų metu nenorėdamas traumuoti savo dukrų sutiko, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jis niekada nesutiko, kad dukros būtų išvežtos iš Lietuvos. Visiškai nesuprantamas teismo argumentas, kad dėl patirtų išgyvenimų ir neturtinės žalos būtinas įrodymas – išrašas iš stacionarinės gydymo įstaigos arba skirtas ambulatorinis gydymas. Teismas, priimdamas nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tokių įrodymų nereikalavo. Jis yra gydytojas ir galėjo vaistus (antidepresantus) sau skirti pats ar pasikonsultavęs su kolegomis. Dėl patirtų išgyvenimų 2005 m. apeliantas ambulatoriškai kreipėsi į šeimos gydytoją ir psichiatrijos Elektrėnų PSPC. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovui nuo 2006-11-23 iki 2007-05-02 Elektrėnų PSPC buvo teikiamas ambulatorinis gydymas, diagnozuota depresija, pirminė (esencilinė) hipertenzija, lankytos psichiatro konsultacijos. Šeimos ir dukrų praradimas buvo viena iš priežasčių, kodėl apeliantas prarado darbą Elektrėnų ligoninėje, o vėliau negalėjo išvykti į tarptautinę misiją Afganistane kaip savanoris karo gydytojas. Atsakovė nededa jokių pastangų atkurti jo prarastą fizinį ir emocinį ryšį su dukromis, dėl to dukros jau nebenori bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad jis neturi galimybių nustatyti atsakovės turtinės padėties ir tai, kad atsakovė visiškai abejinga teismo procesui, mano, kad ji neginčija šios neturtinės žalos. Teismas patvirtindamas naują su dukra bendravimo tvarką nenurodė, kaip bus įgyvendinama. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl CK 3.185, 3.186 str. pažeidimų ir iš to kylančio teisėto reikalavimo, nagrinėjo šį klausimą visai kitu aspektu – dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Jeigu vaikai yra tinkamai aprūpinti ir atsakovės materialinė padėtis leidžia jai dukromis rūpintis vienai, o apelianto mokamus pinigus kaupti, tai ji privalėjo ir privalo apie tai informuoti apeliantą ir pakeisti išlaikymo formą, o ne perleisti uzufruktą naudotis vaikų išlaikymui skirtais pinigais savo motinai, nepriklausomai nuo to, kad dukras pilnai išlaiko iš savo uždirbtų pinigų ir (ar) Didžiosios Britanijos vaikams skirtų pašalpų. Teismas šioje byloje nebuvo aktyvus renkant įrodymus, kaip to reikalauja įstatymai. Jis neginčija išlaikymo dukroms, tačiau nesutinka, kad vaikų pinigais naudotųsi asmenys, neturintys teisės jais naudotis. Teismas neteisingai interpretavo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis tvarkos ir dydžio pakeitimo. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo tvarkos pakeitimo, o ne dėl dydžio. Ieškovas pats savo valia padidino dukros E. išlaikymą iki 400 Lt ir siūlė analogišką prievolę prisiimti atsakovei. Be to, dukra E. jau nuo spalio 22 d. įgijo dalinį veiksnumą ir gali pati pilnai disponuoti savo pinigais. Apeliantui nesuprantama VTAS ir teismo pozicija dėl uzufrukto teisės atsakovei tęstinumo. Teismas nepagrįstai akcentuoja baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovės (naują) reikalavimą – remiantis byloje esančiais įrodymais viršyti pareikštus reikalavimus – panaikinti atsakovės uzufrukto teisę tvarkyti dukros išlaikymui skirtus pinigus. Šis reikalavimas buvo išreikštas jau pradiniame ieškinyje, o prašymas išeiti už ieškinio reikalavimo ribų buvo suformuluotas dėl kito ginčo – dėl neteisėtai naudotų lėšų ne vaikų naudai išieškojimo iš asmenų, panaudojusių išlaikymą ne vaiko interesams. Šis prašymas buvo pareikštas ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir dar kartą pakartotas teismo posėdyje. Pinigų kaupimas dukrų sąskaitose ne tik pažeistų jų interesus, bet ir užtikrintų, kad sulaukusios pilnametystės, jos turės sukauptą kapitalą būsimiems mokslams. Mano, kad teismui pakeitus išlaikymo tvarką, dukrų teisės nebus pažeistos, nes besąlygiškai užtikrintų, kad mokamus pinigus gaus pačios dukros ir joms sulaukus pilnametystės, nekils jokių ginčų, kaip buvo naudojamos joms skirtas išlaikymas.

Dėl neteisėtai lėšų skirtų vaikams išlaikyti išieškojimo. Teismo argumentas, kad O. K. savo dukros vardu yra sudariusi terminuotojo indelio sutartį, kurias bet kada buvo galima nutraukti ir kad dukrų pinigai nebuvo kaip nors nusavinami, o „kaupiami jų mokslams“, teismo posėdyje net nebuvo tiriami. Teismas prieštarauja pats sau, pažymėdamas, kad išlaikymas vaikus turi pasiekti reguliariai ir naudojamas tuojau pat jų poreikiams patenkinti, kai tuo pat metu pinigai tariamai kaupiami motinos „terminuoto indėlio sąskaitoje“, o ne naudojami kasdieninėms dukrų reikmėms. Ieškovo prašymą išreikalauti papildomus duomenis apie atsakovės esamas pinigines lėšas kituose Lietuvos komerciniuose bankuose teismas atmetė, todėl nėra pagrindo tikėti, kad atsakovė tokias lėšas laiko ir šiuo metu. Iš Biržų raj. apylinkės prokuratūros surinktos medžiagos matyti, kad būtent O. K. neteisėtai išgrynino ieškovo pervedamus pinigus ir investavo ne į dukrų sąskaitas, o savo dukros K. G. įvairias asmenines sąskaitas Lietuvos bankuose. O. K. atsakovės vardu atliko neteisėtas pinigines operacijas su ieškovo pervestomis ir dukroms skirtomis piniginėmis lėšomis. O. K. įgaliojimas pasibaigė 2009-11-27, tačiau tai netrukdė jai 2010-11-09 išgryninti 1 700 Lt dukrų išlaikymui skirtų pinigų. Mano, kad išlaikymas vaikų nepasiekė, nes dukros gyvena Anglijoje, o atsakovės sąskaita Lietuvoje disponuoja jos tėvai. Be to, dukros apeliantą kaltino, jog iš jo negauna išlaikymą ir dėl to nenori bendrauti. Teismo argumentas, kad teisės požiūriu nėra svarbu, kad seneliai, dukros pavedimu paimdavo iš banko sąskaitos Lietuvoje ieškovo pervestus dukroms skirtus pinigus ir sudarė terminuotų indėlių sutartis (ar naudojo savo reikmėms), negalima traktuoti kaip netinkamą išlaikymo panaudojimą, yra niekinis. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovės tėvai ieškovo pervestus pinigus naudojo savo reikmėms. Šie pinigai nebuvo panaudoti dukrų reikmėms. Jokių įrodymų, kad pinigai būtų pervedinėjami dukroms iš Lietuvos į Angliją nėra. Išlaikymas negali būti panaudotas kreditams apmokėti ar įskaityti už juos apmokėjimą. Nesuprantamas teismo argumentas, kad tik pati atsakovė turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl savo motinos Lietuvoje, kuri neteisėtai naudojosi dukrų pinigais. Teismas neįvertino, kad šiuo atveju turi būti taikoma nesąžiningumo prezumpcija atsakovės ir jos mamos atžvilgiu. Apeliantas nekelia turtinio reikalavimo iš atsakovės sau prisiteisti dukrų išlaikymui pervestus bei neteisėtai panaudotus pinigus, o kaip lygiavertis nepilnamečių vaikų atstovas gina jų interesus. Tai yra ne turtinio, o teisinio pobūdžio reikalavimas. Taip pat nesuprantamas yra kitas teismo argumentas, kad apelianto dukroms Anglijoje būtų paskiriamas toks pat pinigų ekvivalentas, kokį sudaro jo pervedamos lėšos ir tą pačią pinigų sumą dukroms vėliau skirdavo motina. Šios nuostatos negalima nei patikrinti, nei patvirtinti, atsakovė net nesiteikė jokių oficialių (įrodymų) apie savo pajamas ir kiek pinigų „dukrų mokslams“ iš tikrųjų yra sukaupta. Atsakovė dukroms įteigė, kad tėvas nemoka jų išlaikymui skirtų pinigų, o vaikų pinigais neteisėtai naudojasi seneliai. Byloje pakanka įrodymų, kad dukroms skirti pinigai buvo naudojami ne jų reikmėms, tačiau teismas rėmėsi tik prielaidomis, šių įrodymų netyrė, todėl atsakovė ir jos tėvai privalo grąžinti visus vaikams skirtus ir neteisėtai panaudotus pinigus. Remiantis CK 3.203 str. 1 ir 2 dalimi, teismas turėjo įvertinti ar dukroms skirtas išlaikymas buvo naudojamas teisėtai. Pasitvirtinus ieškovo įtarimams, teismas galėjo pats išspręsti šį klausimą ir neteisėtai panaudotas lėšas išieškoti iš asmenų, panaudojusių išlaikymą ne vaiko interesams arba kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad minėtų asmenų atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atskleista galimai nusikalstama veika.

Nesutinka su sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismui buvo pateikti visi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai ir motyvuojamoje dalyje teismas pasisakė, kad ieškovui priteistinos visos turėtos advokato pagalbos išlaidos, tačiau priteisė tik jų dalį – vietoj 2 100 Lt priteisė 1 700 Lt.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant rezoliucinę dalį: pripažinti, kad K. G. pažeidė K. G. ir jų dukrų teises (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovė K. G. pažeidė jo ir dukterų teises; priteisti iš atsakovės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktą dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo; išieškoti iš atsakovės 1 700 Lt neteisėtai panaudotų lėšų, skirtų vaikų išlaikymui.

Biržų rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatė bendravimo tvarką ieškovo pageidavimu. Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl neteisėtai panaudotų lėšų ne vaikų naudai išieškojimo, išlaikymo mokėjimo tvarkos ir dydžio pakeitimo, atmetė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2006-05-04 sprendimu ieškovo K. G. ir atsakovės K. G. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šalys susitarė, kad dukterų K., gim. (duomenys neskelbtini)ir E., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. G.; vaikų tėvas K. G. įsipareigojo mokėti vaikų išlaikymui po 325 Lt kiekvienai kas mėnesį iki jų pilnametystės; vaikų motina K. G. įsipareigojo vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti po 150 Lt kiekvienai (t. 1, b. l. 15-16).

Dėl teisių pažeidimo.

Įstatymas reglamentuoja, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.). Tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Taip pat ir vaikai, kurių tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir nesvarbu kur jie gyvena. Tėvas ir motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kliudymas bendrauti su vaikais tam iš tėvų, kuris gyvena skyrium nuo vaikų, jei jam tėvų valdžia neapribota, nenustatyta, kad bendravimas kenkia vaikų interesams, būtina vertinti ne tik kaip jo, bet ir kaip vaikų teisių pažeidimą (CK 3. 170 str.).

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė, išvykusi su vaikais gyventi į Angliją ir nepranešusi ieškovui apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, pažeidė tiek jo, tiek vaikų teises numatytas įstatyme (CK 3. 161, 3. 170 str.). Asmeniniai šalių nesutarimai neturi įtakoti vaikų santykių su tėvais, jie negali būti įtraukiami į tėvų konfliktus, priekaištus, ginčus. Motina, išvykdama su dukromis gyventi į kitą šalį turėjo pareigą apie tai informuoti vaikų tėvą, pranešti vaikų gyvenamąją vietą. Iš byloje esamų duomenų matyti, kad atsakovė vengia bendrauti su ieškovu, nesistengia, kad dukros palaikytų su juo ryšį ir dėl tokio elgesio buvo įspėta (t. 1, b. l. 66-69).

Pagal šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina K. G., todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovė neteisėtai, be jo sutikimo išvežė dukras į Angliją. Šalys nesusitarė ir teismo sprendime nenustatyta, kur konkrečiai turi gyventi vaikai (šalis, miestas, gatvė ir pan.), jų gyvenamoji vieta abiejų tėvų sutarimu nustatyta su motina, su motina jos ir gyvena.

Teigdamas, kad dukros nemoka taisyklingai rašyti lietuviškai, pamiršo lietuviškas šaknis, kad atsakovė išvežė dukras į joms svetimą šalį, ieškovas neprašo keisti vaikų gyvenamosios vietos ir pripažįsta, kad jų gyvenimo sąlygos Anglijoje geresnės, nei Lietuvoje. Apelianto nuomone atsakovė piktnaudžiavo tėvų valdžia, išveždama vaikus iš Lietuvos, veikė tik savo interesais, siekė apsunkinti jo bendravimą su vaikais ir galutinai juos atskirti. Kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovė sąmoningai kenkė tiek vaikams, tiek ieškovui. 2005 metais, šalims dar esant santuokoje, atsakovė buvo išvykusi į Angliją dirbti ir duomenų, kad ieškovas tam prieštaravo, nėra. Atsakovė nurodė, kad iš Lietuvos išvyko nutraukus santuoką su ieškovu ir vengdama jo persekiojimų, grasinimų bei gąsdinimų (t.1, b. l. 82). Šios aplinkybės nenuneigtos, todėl dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti tik atsakovę yra neteisinga. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog Panevėžio apygardos teismo 2006-09-14 sprendimas patvirtina, jog atsakovė iki šiol nuteikinėja vaikus prieš jį. Minėtu sprendimu išspręstas ginčas su atsakovais O. K. ir K. K., kilęs 2005 metų vasarą ir neįrodo, kad analogiški pažeidimai tęsiasi iki šiol.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui buvo suteikta pakankamai informacijos dėl jo teisių bendrauti su vaikais įgyvendinimo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos paaiškino į kokią instituciją Jungtinėje Karalystėje jis turi kreiptis, kokius dokumentus pateikti, kad gautų informaciją apie K. ir E. gyvenimo sąlygas šalyje. Iš pateiktų ieškovui atsakymų matyti, kad jis siekė pasinaudoti ir pasinaudojo jam teikiama pagalba, siekdamas bendravimo su dukromis (t. 1, b. l. 66-69, t. 2, b. l. 59-60).

Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje konstatavo tiek ieškovo, tiek vaikų teisių pažeidimą. Kolegijos nuomone būtent dėl šių teisių pažeidimo ir patenkino reikalavimą dėl bendravimo tvarkos. Tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė. Kadangi iš esmės byla išnagrinėta teisingai, teismo sprendimo rezoliucinė dalis papildoma, pripažįstant, jog atsakovė K. G. pažeidė K. G. ir jų dukterų teises.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau apeliantas nesutinka su teismo motyvais. Nurodo, kad dėl dukrų išvežimo iš Lietuvos, ryšio su jomis praradimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus: 2005 metais jis ambulatoriškai kreipėsi į šeimos gydytoją ir psichiatrus, nuo 2006-11-23 iki 2007-05-02 jam buvo teikiamas ambulatorinis gydymas, diagnozuota depresija, lankė psichiatro konsultacijas. Apelianto manymu tai pakankamas pagrindas priteisti neturtinę žalą iš atsakovės, nes ji ir toliau pažeidinėja jo ir dukrų teises, nepadeda atkurti jo prarastą ryšį su dukromis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, apeliantas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad atsakovė išvežė dukras iš Lietuvos be jo sutikimo, kad pažeidė ir iki šiol pažeidžia jo teises, neinformavo ir nesudarė jam sąlygų bendrauti su dukromis, nepadeda atkurti prarastą fizinį ir emocinį ryšį su dukromis. Pažymėtina, jog šalys santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tuo pačiu pripažindami, kad dėl šeimos iširimo yra jų abiejų kaltė. Ieškovas sutiko, kad dukros gyvens su motina, todėl atsakovė neprivalėjo gauti dar vieną jo sutikimą išvykti iš Lietuvos. Šalių dukra K., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra pilnametė ir pati gali nuspręsti kur jai gyventi ir su kuo bendrauti. Kita dukra, E., gim. (duomenys neskelbtini), dar nepilnametė, tačiau būdama paauglė (14 metų) taip pat turi teisę spręsti dėl bendravimo su tėvu dažnumo, būtinumo ir pan. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalių abipusiai priekaištai, konfliktai, nesutarimai ir skyrybų procesas tęsėsi gan ilgai ir emocingai. Aplinkybę, kad į šalių konfliktą buvo įtraukti vaikai ir atsakovės tėvai, konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2006-09-14 sprendimu (t. 1, b. l. 10-14).

Kad atsakovė iki šiol nuteikinėja vaikus prieš tėvą, draudžia joms bendrauti su tėvu ir pan. bylos duomenys nepatvirtina, nes iš ieškovo pateikto DVD disko matyti, kad šalių konfliktai, į kuriuos buvo įtraukti ir vaikai, buvo 2005-2006 metais (t. 1, b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nes įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl dvasinių ir psichologinių išgyvenimų, atsiradusių dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jų išvykimo į kitą šalį ir su tuo susijusių teisių pažeidimo.

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, neteisėtai panaudotų vaikų išlaikymo lėšų panaudojimo.

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė: ieškovas vaikų išlaikymui mokės gera valia po 325 Lt kiekvienai kas mėnesį, o atsakovė - po 150 Lt; vaikų auklėjimu rūpinsis abu tėvai, leisdami vienas kitam netrukdomai bendrauti su dukromis pagal jų pageidavimą ir tarpusavio susitarimą, leis lankytis pas kurį nors iš tėvų, bendravimo su vaikais metu nenuteikinės jų vienas prieš kitą (t. 1, b. l. 15-16).

Ieškovas prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl išlaikymo dydžio ir tvarkos nepilnametei dukrai E. pakeitimo ir dėl bendravimo su ja tvarkos, nes atsakovei su dukromis išvykus iš Lietuvos, nustatyta tvarka nevykdoma, atsakovė nepranešė jam apie vaikų gyvenamąją vietą, bendravimas su dukromis tapo apsunkintas.

Pirmosios instancijos teismas bendravimo su nepilnamete dukra E. tvarką nustatė pagal ieškovo pageidavimą, o reikalavimą dėl išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos pakeitimo, atmetė.

Apeliantas teigia, kad yra pagrindas pakeisti priteisto vaikams išlaikymo dydį, nes K. jau pilnametė; jo mokamas išlaikymas naudojamas ne išskirtinai vaikų poreikiams tenkinti; atsakovė jo neinformavo, kad vaikus išlaiko viena, o jo mokamą išlaikymą taupo ir vaikų pinigais leidžia disponuoti savo motinai. Atsižvelgiant į tai, kad E. įgijo dalinį veiksnumą, prašė priteisti iš jo ir iš atsakovės išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, pinigus pervedant į E. vardu atidarytą sąskaitą AB Swedbank. Nurodo, kad 2010-11-09 atsakovės motinos O. K. išgryninti 1 700 Lt turi būti priteisti iš atsakovės dukterų K. ir E. naudai į jų sąskaitas, atidarytas AB Swedbank.

Apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose: 2005-05-11 - Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 - Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 - Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.), nes išlaikymui gaunamas turtas, piniginės lėšos yra vaiko nuosavybė. CK 3.185 straipsnis numato, kad tėvai, ar vienas iš jų vaiko turto atžvilgiu turi tik tvarkymo teisę (uzufruktas). Įstatymas taip pat reglamentuoja, kad ištuokos atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai (CK 3. 190 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pinigai vaikų išlaikymui pervedami į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank (t. 1, b. l. 60). Ieškovas teigia, kad nuo 2005-09-02 iki 2011-10-01 jis sumokėjo 43 963,72 Lt vaikų išlaikymui. Pagal antstolės I. B. pažymą nuo 2006-07-20 iki 2011-06-27 vaikų išlaikymui ieškovas sumokėjo 36 093 Lt (t. 1, b. l. 85-86). Iš K. G. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad K. G. sudarė terminuotas indėlio sutartis: 2009-07-30 su AB Šiaulių banku 11 116,27 Lt sumai, 2009-11-06 – su AB banku „Snoras“ 3 500 GBP sumai, 2009-11-06 su AB banku „Snoras“ 3 000 Lt sumai, 2010-11-06 su AB banku „Snoras“ 1 577,57 Lt sumai, 2010-11-09 18 373,94 Lt konvertavo į 4 510,38 GBP (t. 1, b. l.82). Šie duomenys patvirtina atsakovės 2010-11-25 duotus paaiškinimus, kad vaikams išlaikyti pakanka jos gaunamų lėšų, todėl iš ieškovo gautą išlaikymą kaupia dukrų išsilavinimui ir niekada nenaudojo šių pinigų ne vaikų poreikiams tenkinti. Sukauptų lėšų suma nuneigia ieškovo argumentus, kad atsakovė pinigus naudojo ne vaikų poreikiams. Pažymėtina, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausiai turi būti naudojamos būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti (maistas, drabužiai, mokymas, ugdymas ir pan.), o esant pakankamai lėšų, jos gali būti panaudotos ir laisvalaikio reikmėms, išlaidoms, susijusioms su gyvenamojo būsto išlaikymu ir pan. Ta aplinkybė, kad 2010-11-09 iš kortelės buvo išgryninta 1 700 Lt suma, nepatvirtina, jog pinigus pasisavino O. K., nes 2010-11-09 į sąskaitą AB banke „Snoras“ įnešta 1 577,57 Lt suma, o trūkstama 122,43 Lt suma galėjo būti panaudota įvairioms banko operacijoms, nes visuotinai yra žinoma, kad už bankų teikiamas paslaugas imami tam tikro dydžio mokesčiai. Dėl to, kas pasakyta, atmestinas apelianto reikalavimas dėl 1 700 Lt priteisimo iš atsakovės.

Bylos duomenys nepatvirtina ieškovo teiginių, kad atsakovė nesirūpina vaikais, netinkamai tvarko jų turtą uzufrukto teise, todėl nėra pagrindo keisti jai suteiktos uzufrukto teisės. Taip pat nėra pagrindo priteisti iš atsakovės 400 Lt išlaikymą dukters E. išlaikymui, nes nėra ginčo dėl priteisto išlaikymo dydžio. Atsakovė neprašė priteisti didesnį išlaikymą iš ieškovo, todėl šios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies keisti nėra pagrindo (CK 3. 53 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ieškovui, jei leidžia jo pajamos, nedraudžiama teikti didesnį išlaikymą dukrai ir to įtvirtinti teismo sprendimu nebūtina.

Atmestinas apelianto argumentas dėl to, kad teismas nenurodė kaip bus įgyvendinama bendravimo su vaikais tvarka. Ieškinyje reikalavimus išdėstė pats ieškovas. Teismas reikalavimus dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, patenkino visiškai. Teismo sprendimas neįsiteisėjo ir nepradėtas vykdyti, todėl nesant pagrindo teigti, jog jis bus nevykdomas, teismas neturėjo pagrindo nurodyti šalims kaip jie turi nustatytą bendravimo tvarką įgyvendinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantas prašo priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas Biržų rajono apylinkės teisme: 784 Lt žyminio mokesčio ir 2 100 Lt advokato pagalbos išlaidų bei visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas K. G. pareiškė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl 1 700 Lt išieškojimo, dėl jo teisių pažeidimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o jei ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, iš esmės pripažinęs ieškovo teisių pažeidimą pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl bendravimo su vaikais. Ieškinys patenkintas trečdaliu, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės tik 133 Lt žyminio mokesčio, už neturtinį reikalavimą. Turtiniai ieškovo reikalavimai atmesti, todėl nėra pagrindo priteisti 784 Lt žyminio mokesčio. Teismas nusprendė iš atsakovės priteisti visas ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir priteisė 1 700 Lt. Apeliantas teigia, turėjęs 2 100 Lt advokato pagalbos išlaidų, todėl atsižvelgiant į šią teismo apsirikimo klaidą, ieškovo išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, didintinos 400 Lt sumą (t.1, b. l. 28, 102, t. 2, b. l. 69). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos (CPK 79, 93 str.).

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvena Anglijoje ir procesiniai dokumentai jai turėjo būti įteikti per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje, teismas gan operatyviai išnagrinėjo bylą (ieškinys priimtas 2011-03-18, o sprendimas – 2011-11-22). Teismas tinkamai ištyrė visus pateiktus įrodymus (t. 2, b. l. 15-17). Teismas pagrįstai į bylą neįtraukė atsakovės tėvų O. ir K. K., nes ginčo išnagrinėjimas neturi jokių pasekmių jų teisėms ir pareigoms, o papildomų asmenų įtraukimas į bylą tik užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 160), tačiau jis šios nutarties neskundė, vadinasi su teismo nutartimi sutiko. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvus ir teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį: pripažinti, kad K. G. pažeidė K. G. ir jų dukrų K. ir E. G. teises.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir pripažinti, kad K. G. pažeidė K. G. ir jų dukrų K. ir E. G. teises.

Priteisti iš K. G., a. k(duomenys neskelbtini) K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.