Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-101-1198/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-01-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-89-517/2025Nutartis · 2025-02-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-03
Bylos Nr.
1-101-1198/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33024-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-101-1198/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33024-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSP R ENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 3 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam V. V.,nukentėjusiajam V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, iki ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžios vertęsis individualia veikla (dirbęs (duomenys neskelbtini)), nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 20 d., 15 val. 53 min., iki 2023 m. lapkričio 21 d., 14 val. 8 min., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendis pakeistas, sumažinta V. V. paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekantis nuo 2024 m. gruodžio 2 d., turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V. mušdamas nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 21 val. 30 min., šventės metu, aikštėje prie scenos, esančioje (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., tyčia, be aiškios priežasties, kumščiu sudavė smūgį broliui V. V. į kairės pusės antakį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. V. padarydamas „U“ formos 4x2 cm dydžio žaizdą kairiojo antakio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos įrodymai

2. Kaltinamasis V. V. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir parodė, kad jau davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Atsakys tik į su byla susijusius klausimus.

Motyvuojamoji dalis

3. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad brolio V. tikrai nemušė, tai jų šmeižtas. Gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje buvo apie 18 val., kada tiksliai vyko miestelio šventė – neprisimena, konkrečios datos nurodyti negali, bet 2024 m. vasaros pabaigoje. Į šventę buvo nuvykęs vienas, buvo blaivus, tuo momentu tikrai nebuvo vartojantis alkoholio iš viso, sportavo. Jį brolis su savo šeima šmeižia. Gali pasakyti, kad jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo brolis V. su savo šeima gyveno apie 6 metus laiko. Jie ten gyveno kaip norėjo, nes jis pats buvo išvykęs gyventi ir dirbti į Angliją. Gali pasakyti, kad 2023 m. pavasarį pasakė savo broliui, kad namuose norės daryti remontus, mano, dėl to jie pasėmė vėliau paskolą ir nusipirko namus (duomenys neskelbtini). ir savo noru 2024 m. sausį išsikraustė. Jis jų tikrai nevijo, nors jo brolis su savo šeima visiems garsiai kalbėjo, kad brolį su šeima išvijo, tai – šmeižtas. Brolis, gyvendamas su šeima jo namuose, per tuos metus pridarė daug skolų, nemokėjo už elektrą, paliko apie 85 Eur skolą, virš 100 Eur skolą už žemės mokestį. Vėliau su broliu susitarė žodžiu, kad šis po truputį tą skolą sumokės, bet to nedarė, nieko nemokėjo. Išeidamas iš namų, brolis dar išsinešė ir motobloką, 600 Eur vertės. V. tikrai nemušė, kodėl šis meluoja, nurodydamas tokias aplinkybes, negali pasakyti. Mano, kad jie aplinkiniams jį (V. V.) nori pateikti kaip kokį blogietį, kad kiti nustotų su juo bendrauti. Tos šventės vakare galimai galėjo būti ne namuose, galėjo būti kažkur mieste, kur – dabar jau nebepasakys. Girdėjo iš žmonių kalbų, kad jo brolienė R., t. y. V. žmona, dar įkalbinėja prieš jį liudyti savo draugę R., nes jos yra geriausios draugės (t. 1, b. l. 113-116).

4. Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino ir parodė, kad brolio šeima jį šmeižia, visiems skundžiasi (duomenys neskelbtini) kaime, kad jis juos išmetė iš namų. Jie dar kriauklę su spintele išsinešė. Jis savaitę laiko be vandens buvo. 2024 m. rugpjūčio 24 d. buvo toje šventėje, buvo šviesu ir jam ten buvo nuobodu. Tuo momentu tikriausiai buvo nuvažiavęs pas J. – turi tokią mergaitę, savo antrą pusę. Šventėje buvo vienas. Jo (kaltinamojo) rankos buvo sveikos, tai tikrai nemušė nukentėjusiojo. Mušimą supranta kai pargriauni, daužai, muši. Prieš brolį jis veiksmų neatliko. Per šventę net nematė brolio. Iš namų brolis išsinešė motobloką, jis sako, kad čia jo, kad jis (kaltinamasis) jį jam dovanojo, bet jis (kaltinamasis) turi faktūras, kad jis pirko motobloką. Jam to motobloko nereikia, bet jei brolis taip daro, tai tegul atiduoda motobloką, nes jį jam paskolino, o ne dovanojo. Dėl brolio padarytos skolos kreipėsi į policiją, bet jam buvo išaiškinta, kad tai – ne policijos reikalas, todėl, atlikęs bausmę, pateiks ieškinį teismui. Dabar dar už vandenį, pasirodo, skola padaryta. Jie pridarė skolų ir pabėgo. Brolis yra geriantis, tai gal krito, gal prasikirto, tai ir atsirado jam žaizda. Brolis yra mėgėjas gerti. Sakė broliui, kad jis paliko 95 Eur skolą už šiukšles, tai jis atsakė, kad ir jis (kaltinamasis) ten gyveno, bet jam vienam tokia suma už šiukšles negali būti paskaičiuota. Kai žmonės išsikviečia taksi, jie jam pasako, kad brolis kalba, jog jis (kaltinamasis) jo šeimą prie 15 laipsnių šalčio išmetė į gatvę, bet taip nebuvo. Buvo broliui pasakęs, kad remontuos namus ir jie turės išeiti. Šiuo momentu jis (kaltinamasis) nevartoja alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų. Šventės metu jis negalėjo būti pavartojęs, nes vairuoja taksi automobilį. Be to, jis sportuoja. Jo brolis tiesiog nori „įkasti“ ir šmeižia. Kai brolis susirinko daiktus, dar išeinant pasakė, kad „kai išeisim pro tas duris, tu degsi“. Jie žino, kad jis aukščiau jų „stovi“, nes Anglijoje dirbo, o jų šeimoje alkoholis būna vartojamas savaitgaliais, jie yra geriantys žmonės. Jis (kaltinamasis) turi sūnų, teikia jam išlaikymą, lanko 4 kartus per savaitę. Jo mama yra dar gyva, tai jai nuperka maisto. Kai reikdavo pagalbos, mama jo prašydavo, o ne V. Brolis (duomenys neskelbtini) parduotuvėje buvo pareiškęs, kad mamos atsisako. O motina yra švenčiausias dalykas ir taip kalbėti negalima. Ligonių kasų ieškinį, jei įrodys jis kaltas, sumokės, jei neįrodys – nemokės (t. 1, b. l. 113-116).

5. Nukentėjusysis V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių santykiai su broliu buvo geri, bet vėliau viskas pašlijo. Viskas buvo gerai iki tada, kai jam buvo naudingas. Jis mokėjo nuomą, gyveno brolio name. Santykiai pašlijo, kai jis atvažiavo pats kartu gyventi, tai jam dar reikėjo jį (kaltinamąjį) išlaikyti – mokėti už elektrą, šiukšles, dar po 70 Eur/mėn. už nuomą. Anksčiau brolis dirbo Anglijoje, bet pastaruosius du metus jis ten nebevažiavo, dirbo taksistu. Iš pradžių jiems neblogai sekėsi kartu gyventi, o po to jis jau sakydavo, kad jie greičiau išeitų tada jis (nukentėjusysis) pasiėmė paskolą ir nusipirko namus. Kai vyko šventė, pradžioje žmona išėjo ten su vaikais, aš jis (nukentėjusysis) liko namie. Po to jam paskambino žmona, sakė, kad labai gražu ir jis apie 18 val. – 18 val. 30 min. atvažiavo ten paspirtuku. Kai sutemo, gal apie 21 val., jie nuėjo pašokti. Kai jie šoko prie scenos, iš už scenos šoko brolis ir trenkė tiesiai į akį. Tuo metu jie šoko su žmona. Jis buvo atsisukęs į žmoną. Brolis atstūmė žmoną ir be jokių žodžių trenkė. Tada jis (nukentėjusysis) nugriuvo. Viskas vyko prie pat scenos. Brolis trenkė į kairį antakį. Gal trenkė su dešine ranka. Bet su ranka taip nepadarysi, todėl galbūt jis kažką turėjo rankoje – gal kastetą, gal žiebtuvėlį. Nežino, to nematė, bet su ranka taip nepadaryti. Ligoninėje tą patį vakarą jam buvo susiūtos 6 siūlės. Kai jis nugriuvo, jį pakėlė žmona. Dar V. M. su mama jį apgynė, nes brolis norėjo trenkti antrą kartą. Brolis trenkė todėl, kad jis (nukentėjusysis) yra pasakęs, jog jis jį išvarė iš namų sausio 12 d. Brolis ne tiesiogine prasme juos išvarė, bet nuolat ragino kuo greičiau išeiti. Jiems su mažu vaiku prie -15 laipsnių reikėjo išeiti. Brolis įvykio metu buvo gerokai išgėręs ir iš karto pasišalino iš ten po įvykio. Brolis svirduliavo. Suduodamas smūgį, brolis, berods, nieko nesakė. Brolis dabar pats jį šmeižia. Yra jam skolingas už šiukšles, šią skolą atiduos, bet motobloką jam pats brolis atidavė, yra liudininkai. Mokėjo broliui už nuomą, todėl žemės mokesčio jam nemokės. Jis (kaltinamasis) ten pats su drauge braškes, bulves sodinasi. Nesupranta, kodėl turi mokėti broliui žemės mokestį, juo labiau ir dėl to, kad jis (nukentėjusysis) pats šienavo ten žolę. Po įvykio su broliu truputį kalbėjo. Brolis paskambino, prašė nerašyti nieko. Brolis norėjos susitikti. Akistatoje jis man dar grasino. Brolis galvojo, kad jis (nukentėjusysis) įskundė jį dėl narkotinių medžiagų, bet jie apie tai nieko nežinojo. Po įvykio nesikreipė į teismo med. ekspertą, nes į Vilnių būtų reikėję važiuoti. Būtų prisipažinęs žmogus, būtų susitaikę. Įvykį daug kas matė, bet nenori niekas šnekėti. Kai jam „davė į akį“, matė vienas liudytojas, kuris yra byloje. Matė ir daugiau žmonių, bet nenori kištis. Kiti žmonės irgi gynė jį, bet jie po to pasišalino. Šventės metu jam buvo nustatytas 0,33 promilės girtumas, buvo išgėręs sidro. Jį apgynė V. M.. Po to jis (nukentėjusysis) nuėjo link pašto. Jį iš karto išvedė, dėl to nematė, ar V. V. nubėgo, ar nuėjo. Jį link pašto nuvedė žmona, kai pakėlė nuo žemės. V. M. su mama laikė V., kad „nebeduotų“ antrą kartą, kai jis (nukentėjusysis) buvo nugriuvęs.

6. Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasaros pabaigoje vyko Baltramiejaus šventė. Ėjo prie scenos su dukra ir žmona. Jį užkalbino iš vaikystės pažįstamas V. Jie stovėjo tokiam rate, puslankiu ir priėjęs V. tiesiog kumščiu trenkė V. į veido sritį, į kairę pusę viršuje. V. stovėjo prieš jį (liudytoją), tai V. atėjo iš šono. Matė, kad V. iš antakio kraujas bėga ir nuėjo pakviesti apsaugos. Grįžęs su apsauga, nematė nei V., nei V. Į veido srities kairę pusę V. V. trenkė kumščiu, gal dešiniu. Šie tiek jį pastūmė, kad nesitęstų muštynės. V. lyg ir su V. žmona kažką kalbėti pradėjo ar tai rėkauti. V. po smūgio nukrito ant šalia buvusio suolo. Kaip jis atsikėlė, nematė, bet matė, kad jam bėgo kraujas. V. žmona lyg prilaikė V., pastūmė, kad nesitęstų muštynės. Nematė, kad V. antrą kartą būtų kėlęs ranką. Kai atėjo apsauga, nei vieno iš muštynių dalyvių nebuvo. Jie pasakė, kad čia ne jų reikalas gaudyti muštynių dalyvius. Visas dalykas vyko priekyje, prie pat scenos kairėje pusėje. Turėjo ir daugiau žmonių matyti tas muštynes, nes daug žmonių buvo. Jam pačiam buvo nejauku dėl įvykio. V. trenkė V. į veido sritį nieko nesakęs. Negirdėjo, ką jis po to sakė V. žmonai. Po to, kai buvo suduotas smūgis, jis (liudytojas) sakė „baikit, kas čia vyksta“. Kai ranka atitraukinėjo V., jis piktai pažiūrėjo. Nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros, šalia suolo. Galva į grindinį jis nesitrenkė. Kai grįžęs nerado nei nukentėjusiojo, nei V., jam ir apsaugai nepilnamečiai parodė, kad įvykio dalyviai nuėjo link parduotuvės. Iš pažiūros tiek V. V., tiek V. V. neatrodė girti. Gal su V. V. buvo klasiokai. Nuo mokyklos laikų tik geru žodžiu klasiokus atsimena. Pamatęs jo brolį šventėje, tik gerus laikus prisiminė ir nesitikėjo, kad V. gali trenkti broliui. Jaunystėje V. V. nebuvo „peštukas“. Jį matė maždaug prieš 20 metų. Šventės metu, kai priėjo nukentėjusysis, jis pasakė, kad šventėje yra ir jo brolis. Jie abu turi bendrų veido bruožų. Kai V. V. priėjęs trenkė broliui, suprato, kad kažkas vyksta ne taip. Prie scenos ta vieta buvo apšviesta nuo šviesų efektų, nebuvo visai tamsu. Apšvietė šviesų efektai V. V.. Jis piktu veidu priėjo prie brolio, trenkė jam ir nuėjo.

7. Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 21 val. 30 min., šventės metu, prie scenos V. V. priėjęs trenkė jos vyrui V. V. į kairę akį. Jie tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie scenos, jie ėjo link pavėsinių, link pardavimo kioskų ir vyras sutiko V. M., su juo kalbėjosi. Ji nuėjo toliau ir sutiko V. V., jis užkalbino ją ir jie nuėjo iki V.. V. V. trenkė jos vyrui. Užkalbinęs V. sakė „ką jūs, „sukos“, ilgai losit?“. Jis taip kreipėsi į ją. Ką jis turėjo galvoje tai sakydamas, nežino. V. V. buvo neblaivus, nestabiliai svirduliavo, buvo agresyvus. Ji V. pasakė, kad jei jis nori aiškintis, tai „einam pas V. V.“. V. V. atsisuko ir iš karto V. jam trenkė į kairę akį. Kai V. V. trenkė vyrui į kairę akį kumščiu, jis nieko nesakė. Jis trenkė kumščiu, bet nepasakys, kurios rankos. Kai V. V. parkrito, V. M. atstūmė ranka V. V.. Kai atsikėlė V. V., jie nuėjo link vaikų ir jie iškvietė greitąją. V. V. pasišalino link miestelio parduotuvės. Prieš pasišalinant, V. nebeatliko jokių veiksmų, nes jį atstūmė. Jei būtų neatstūmę, gal dar būtų atlikęs kokius veiksmus. Po veiksmų šių ant jos vyro veido buvo prakirsta žaizda, bėgo kraujas. V. ėjo pats, jo nereikėjo prilaikyti. Kai priėjo prie vaikų, V. pasakė, kad V. trenkė ir vaikams pasakė „kvieskit policiją ir greitąją“. Paskutiniu metu konfliktų tarp vyro ir V. nebuvo. Kai jie išsikraustė iš V. V. namų, jokių konfliktų nebuvo. Kodėl V. trenkė jos vyrui, nežino. Ji su vyru kalbėjosi, tai vyras pasakė, kad kai jiems liepė išsikraustyti prie -15 laipsnių, tai V. pyko dėl tokių kalbų. Jos vyrui buvo 2,4 cm randas, jam 6 siūlės buvo padarytos. V. jai pasakytą žodį „losit“, suprato kaip apkalbas. Vyras nuo V. V. suduoto smūgio krito ant nugaros, ant žolės. Ji tuo metu stovėjo šalia vyro. Tuo metu nešoko sus vyru.

8. Liudytoja M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo šventė. Į šventę nuvyko su tėvais. Dienos metu matė V. V., kuris tiesiog praėjo pro juos, nepasisveikino. Šventės metu, vakare, prie jų priėjo V. V. ir ieškojo V. V., klausė, kur jis yra. O po to jau atėjo V. V. su prakirsta akimi. Jie sėdėjo ir V. V. tiesiog praėjo pro šalį. Jis buvo blaivus tuo metu. O vėliau jie buvo prie pašto ir atėjo V. Tikrai matėsi, kad jis yra neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, jis buvo neblaivus. Priėjęs jis klausė, kur yra V. V.. Kodėl jo ieško, nesakė. Gražiai paprašė V., kad jis išeitų, nenorėjo jokių konfliktų. Jie nesutaria su V., nebendrauja, todėl buvo galima nuspėti, kad kažkas bus. Jų keliai gal prieš metus išsiskyrė nedraugiškai. Nesutarimai buvo žodiniai. V. V. įvykio metu nuėjo link scenos. Iš pradžių V. V. atėjo su prakirsta akimi nuo scenos pusės, o vėliau atbėgo ir R. V.. Kai atėjo V. V., pastebėjo, kad jam bėga kraujas ir yra prakirsta kairė akis. Jis sakė, kad susitiko V. V., kuris iš niekur nieko trenkė jam į akį. Dėl ko jis trenkė, V. V. nieko neaiškino. Iš dėdės V. V. namų ji išsikraustė gal prieš pusantrų metų. V. norėjo, kad jie paliktų tuos namus ir išvijo juos su mažu vaiku žiemą prie -13 laipsnių.

9. Liudytojas P. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio gale, per Baltramiejaus šventę, jie buvo prie buvusio pašto (duomenys neskelbtini) . Dienos metu pro juos vienu momentu praėjo V. V., bet jis nieko nesakė. Vakare, šventės metu, sutemus, apie 22 val., paprašė tėvų, kad jie nupirktų košės ir jie nuėjo link scenos. Tik jiems nuėjus, gal už minutės, prie jų atsirado V. ir prišokęs trenkė delnu V. draugui. Tada prišoko prie jo, pradėjo klausinėti, kur V., kur jis dingęs. Tada įsikišo M. V., pasakė, kad „nieko mes nežinom, nieko tau nesakysim“. Dar nueidamas V. V. juos išvadino lyg ir „debilais“ bei nuėjo link scenos pusės. Gal po 5-6 min. atėjo V. V. su prakirstu antakiu. Kai dieną praėjo V., jis ramiai praėjo, todėl nepasakys, ar jis buvo tuo metu blaivus. O vakare nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Jis buvo agresyvus, piktai kalbėjo. Jis tiesiog paklausė, kur V., priežasties nenurodė. Jis nuėjo be žodžių link scenos. Kai vėliau prie jų priėjo V. V., jam kairės pusės antakis ar akies vokas buvo prakirstas, bėgo kraujas. Jis paaiškino, kad jam V. trenkė prie scenos iš niekur nieko. Prie buvusio pašto atvažiavo greitoji, kurią jie iškvietė. Kiek suprato, V. trenkė V. dėl narkotikų, nes galvojo, kad jį dėl narkotikų įskundė R.. Dėl galimo įskundimo R. ir V. tarpusavyje kalbėjo, kai jau V. su prakirstu antakiu buvo. Jie tarpusavyje taip spėliojo. Buvo tamsu, nieko nesimatė. Buvo kruvina žaizda, tai nesimatė, ar stipri, ar ne. Bet siuvo žaizdą, tai ji buvo stipri, gili.

10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykstama į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Matoma atvira aikštė. Aikštės priekyje matoma didelė medinė pavėsinė. Priešais ją matomi pastatyti mediniai suoliukai. Vieta, kurioje buvo sumuštas V. V., iki pavėsinės yra apie 7 m (t. 1, b. l. 18-24).

11. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240824-222509UTC+0300, kuriame matyti įvykio data – 2024 m. rugpjūčio 24 d. ir laikas – 22 val. 25 min. Vaizdo įrašas prasideda priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, kur pareigūnė, kaip yra žinoma – Svetlana Liaudanskienė, įeina į patalpą, pasisveikina su asmeniu, prisistato ir įspėja sakydama „bus daromas vaizdo ir garso įrašas.“ Vyras yra apžiūrimas specialistų, o pareigūnė klausia „kas nutiko?“ Vyras atsako „gavau akin.“ Pareigūnė klausia „nuo ko gavot?“ Vyras atsako „nuo brolio.“ Pareigūnė toliau teiraujasi „kurioje vietoje viskas įvyko?“, vyras atsako „(duomenys neskelbtini), prie scenos, aikštelės, ten šokom gražiai, yra žmonės, kurie matė.“ Toliau pareigūnė klausia „tai jis ten tiesiog atėjo ir trenkė?“, vyras atsako „atėjo visas girtas, aš tik atsisukau ir pylė, iškart be žodžių, nei vieno žodžio nepasakė. Sakė, kad dar mažai. Nors prieš tai žmoną gąsdino, žmona sakė, bijo iš darbo parvažiuot.“ Pareigūnė toliau informuoja apie tolimesnę proceso eigą, nurodydama, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras priduria „tai gal pasimokins, pasėdės porą metų, ką aš žinau su juo daryt. Motina terorizuoja, o čia viskas dėl namų.“ Pareigūnė pastebi „kadangi viskas ilgai užtruks, nes vien su jumis užtruks apie porą valandų...“, tačiau vyras ją pertraukia, sakydamas „aš tiek tikrai nebūsiu, tai gal kitą dieną galima?“, pareigūnė atsako „kaip kitą dieną? Reikia dabar rašyti, pradėti ikiteisminį tyrimą“, vyras atsako „supratau“. Pareigūnė toliau informuoja apie galimybes „o dėl žmonos, ji gali net per e-policiją parašyti pareiškimą.“ Vyras atsako „ji buvo išsikvietus ir pasakius, kad negali namo pareit. Kas iš to? Užrašė ir nieko nedarė“. Pareigūnė paaiškina „aš negaliu atsakyti už kitus pareigūnus, ką darė ar nedarė“. Vyras toliau teigia „bet tai įstaiga tai viena jūsų.“ Pareigūnė atsako „įstaiga viena, bet įvykiai skirtingi, teisingai? Kiekvienas pareigūnas bendrauja atskirai pagal iškvietimą, todėl aš negaliu komentuoti kitų darbo“. Pareigūnė išeina iš patalpos, kurioje buvo apžiūrimas vyras, ir susitaria su registratūros darbuotojomis, kad, kai vyras bus apžiūrėtas, pareigūnė bus informuota, kad galėtų jį pasiimti ir vykti į komisariatą. Ją pasitinka vyro žmona ir pareigūnė toliau ją informuoja apie tyrimo eigą, taip pat paaiškindama, kad brolis yra artima aplinka, nors kartu negyvena. Moteris teiraujasi, ar ji taip pat gali parašyti pareiškimą. Pareigūnė paaiškina, kadangi visa procedūra su jos vyru užtruks apie porą valandų, ji turi alternatyvą pateikti pareiškimą per e-policiją arba laukti, kol bus užbaigti veiksmai su jos vyru, ir tada pateikti pareiškimą. Moteris atsako „tai galima ir kitą dieną čia dėl to?“, pareigūnė informuoja, kad pareiškimą galima pateikti bet kuriuo metu. Moteris taip pat paaiškina įvykio aplinkybes „jis iš pradžių puolė mano dukrą, dukros draugą, bet netrenkė jiems. Tada visai kitam pašaliniam žmogui trenkė, kur V. Ir tada per visą teritoriją, parkelį, ieškojo. O aš su juo akis į akį susidūriau, sakiau „palauk, stop, jeigu nori aiškintis, einam prie V. aiškintis.“ V. tik atsisuko ir trenkė jam iškart į veidą, o jis tada pabėgo“. Pareigūnė klausia „bet kaip aš suprantu, ten dėl turtinių reikalų verda pas jus?“, moteris atsako „ne, ne dėl turtinių. Tas, kuris sužalojo, turėjo bylą dėl narkotikų platinimo ir kažkas jį paskundė. Jis įsivaizduoja, kad mes jį paskundėm, jis ieško tų galų“. Moteris paaiškina, kad V. yra išsakęs grasinimą, sakydamas „aš sėdėsiu bare, alų gersiu, o tave sulaužys ir aš juoksiuosi“, moteris nurodo, kad tai nėra malonu, nes „naktį išeini, naktį pareini“. Moteris nurodo, kad galimai V. „turi ratą tokį, kad gali būti bet kur“. Moteris nurodo, kad „jis turi sėsti“, nurodo nuogąstaudama, kad mėnesio ar kelių mėnesių laikotarpyje jis sės, o kai sėdės ir jiems kas atsitiks, tai jis iš viso bus nei prie ko. Pareigūnė nurodo, kad vėliau ji norės ją apklausti liudytoja, o moteris toliau baimindamasi sako, kad jai iki darbo nuo namų 8 minutės kelio, bet nurodo, kad per tas 8 minutes gali ir be galvos likti (t. 1, b. l. 39-41).

12. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi BPC garso įrašas. BPC: 112. Pranešėjas: Sveiki. BPC: Sveiki. Pranešėjas: Taip, reikėtų mums policijos pareigūnų, čia į (duomenys neskelbtini), nes užsipuolė žmogus iš niekur nieko, girtas visas, gal prisirūkęs. BPC: (duomenys neskelbtini), kur? Adresas? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini), čia kur Baltramiejus vyksta, tikrai pareigūnai žinos. BPC: (duomenys neskelbtini), kur dabar tas vyras? Pranešėjas: Kažkur pasišalino, dingo. Bet mes jį žinom, pažįstam gerai, tai... BPC: O tai dėl ko užsipuolė? Pranešėjas: Tiesiog, priėjo „dėjo į snukį“ ir viskas, be žodžių. BPC: Jums? Pranešėjas: Ne mums, o mano uošviui. BPC: Medikų reikia jai? Pranešėjas: Taip, reikia. Siųskit medikus ir policijos pareigūnus. Greičiau... BPC: Kiek metų jai? Pranešėjas: Ta prasme? BPC: Kiek uošvienei metų? Pranešėjas: Uošviui. BPC: Uošviui. Kiek metų uošviui? Pranešėjas: Keturiasdešimt virš. Tiksliai nepasakysiu. BPC: Prieš kiek čia laiko nutiko? Pranešėjas: Prieš dvi minutes, tris. Va, čia ką tik. (fone girdisi moters balsas, kuri sako ,,man irgi...“) BPC: Kaip vardas, pavardė Jūsų? Pranešėjas: P. M., mano. (fone girdisi balsai, bet neįmanoma išgirsti). BPC: Ten šventė kažkokia vyksta suprantu. Pranešėjas: Taip, taip, taip. BPC: Kurioje vietoje ten Jūs lauksit? Pranešėjas: Tai va, mes čia ir stovėsim po kaire puse bus, apleistas toks pastatas, čia parduotuvė ar kas, neįsivaizduoju, BPC: Apleista parduotuvė? Pranešėjas: Prie buvusio pašto, (duomenys neskelbtini). BPC: Prie buvusio pašto, gerai taip ir nurodysiu. Laukite. Pranešėjas: Gerai, ačiū, iki. BPC: Viso gero (t. 1, b. l. 44-46).

13. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. L., susipažinęs su pateiktomis ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis ir nukentėjusiojo V. V. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad V. V. padaryta „U“ formos, 4x2 cm dydžio žaizda kairiojo antakio srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 50-51).

Įrodymų vertinimas

14. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

15. Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. V. 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 21 val. 30 min., šventės metu, aikštėje prie scenos, esančioje (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., tyčia kumščiu sudavė smūgį broliui V. V. į kairės pusės antakį, tokiu būdu nukentėjusiajam V. V. padarydamas „U“ formos 4x2 cm dydžio žaizdą kairiojo antakio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

16. Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir nurodė, kad nukentėjusysis bei jo šeima jį šmeižia.

17. Nepaisant to, kad kaltinamasis savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą nepripažino, V. V. kaltę neginčijamai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimai, apžiūrų protokoluose užfiksuotos aplinkybės.

18. Nukentėjusysis V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šventės metu, būnant prie scenos, prie jo priėjo brolis V. V. ir, nieko nesakęs, kumščiu sudavė jam smūgį į kairį antakį, nuo ko jis nukrito ant žemės. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl šio smūgio jam kairiojo antakio srityje buvo padaryta žaizda, kurią gydymo įstaigoje jam susiuvo. Šie nukentėjusiojo parodymai esminėmis aplinkybėmis visiškai sutampa su tiesioginių įvykio liudytojų V. M. ir R. V. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje. Liudytojas V. M. parodė, kad šventės metu prie scenos susitiko V. V. su žmona, su kuriais bendravo, kuomet prie jų iš šono atėjo V. V. ir, nieko nesakęs, trenkė kumščiu V. V. į kairiąją veido pusę. Liudytojas patvirtino, kad matė, kaip po šio smūgio V. V. nukrito ant žemės ir jam iš antakio bėgo kraujas, po ko liudytojas šiek tiek pastūmė V. V., kad jis toliau nebesmurtautų, bei nuėjo pakviesti apsaugos, bet grįžęs neberado nei V. V., nei V. V.. Aptarti parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su liudytojos R. V. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kad šventės metu, būnant prie scenos, priėjęs V. V., nieko nesakęs, kumščiu trenkė jos vyrui V. V. į kairės akies sritį, nuo ko V. V. nukrito ant žemės, o V. M. atstūmė ranka V. V.. Liudytoja parodė, kad po tokio V. V. veiksmo matė ant vyro veido prakirstą žaizdą, iš kurios bėgo kraujas. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš policijos pareigūnų kūno kamera fiksuoto vaizdo įrašo apžiūros protokolo, iš esmės analogiškas aptartosioms aplinkybes nukentėjusysis bei liudytoja R. V. nurodė ir policijos pareigūnei gydymo įstaigoje. Aptartus parodymus patvirtina ir liudytojų P. M. bei M. V. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, iš kurių matyti, jog šventės metu prie jų priėjo V. V. ir klausė, kur yra V. V., po ko jis nuėjo link scenos, o už kelių minučių prie jų priėjo nukentėjusysis, ant kurio veido minėti liudytojai nurodė matę kraujuojančią žaizdą, bei sakė, kad jam prie scenos trenkė brolis V. V.. Aptartus P. M. parodymus patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokole fiksuotas jo skambučio BPC turinys.

19. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. Laurinavičius, susipažinęs su V. V. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad V. V. padaryta „U“ formos, 4x2 cm dydžio žaizda kairiojo antakio srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu, kuri kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokia išvada visiškai atitinka prieš tai aptartas nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytas aplinkybes apie V. V. pavartoto smurto mechanizmą (suduotas vienas smūgis kumščiu) ir lokalizaciją (smūgis suduotas į kairiojo antakio sritį).

20. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kvestionavo nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumą, teigdamas, kad nukentėjusysis ir liudytojai R. V., M. V. bei P. M. jį apkalba, šmeižia, o V. M. jį paskutinį kartą matė prieš 20 metų, todėl negalėjo jo atpažinti, juo labiau kad įvykio metu buvo tamsu, tačiau teismas tokią versiją vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei ją atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojų R. V., M. V. bei P. M. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei jie esminėmis aplinkybėmis sutampa tarpusavyje, be to, parodymus jie davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės ir prisiekę teismui sakyti tik tiesą. Atkreiptinas dėmesys, kad šių asmenų parodymai esminėmis detalėmis sutampa su visiškai nešališko asmens – liudytojo V. M. parodymais, todėl, nepaisant to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo šeimos vyksta nesutarimai, nėra jokio pagrindo nesivadovauti minėtų asmenų parodymais bei vertinti, kad jie siekia apkalbėti V. V. ar jam pakenkti. Taip pats teismas atmeta kaltinamojo versiją, kuria siekiama sumenkinti liudytojo V. M. parodymų patikimumas, kadangi minėtas liudytojas teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jam nebuvo jokių abejonių, jog V. V. trenkė būtent V. V., kurį atpažino iš veido bruožų. Be to, liudytojas nurodė, kad įvykio vieta buvo apšviesta scenos šviesomis, kas paneigia kaltinamojo versiją, kad įvykio vietoje buvo tamsu ir liudytojas dėl to negalėjo jo atpažinti.

21. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, V. V. pavartoto smurto pobūdį, kilusius padarinius, daroma išvada, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. nežymus V. V. sveikatos sutrikdymas, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

22. Iš bylos duomenų matyti, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusio yra konfliktiški – jie nesutaria dėl skolos už komunalines paslaugas, motobloko priklausomybės, taip pat V. V. kaltina nukentėjusiojo šeimą dėl įskundimo teisėsaugai apie tai, kad kaltinamasis platino psichiką veikiančias medžiagas. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir liudytojai R. V. bei V. M. nurodė, kad, trenkdamas V. V., kaltinamasis nieko nesakė. Byloje nėra galimybės nustatyti konkretaus motyvo, kuriuo vedinas kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, todėl konstatuojama, kad nežymų sveikatos sutrikdymą jis nukentėjusiajam padarė be aiškios priežasties.

23. Tuo pačiu pažymėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, vykusios šventės metu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad savo veika V. V. siekė pažeisti viešąją tvarką, priešingai – nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, turinys leidžia vertinti, kad nusikalstamą veiką sąlygojo asmeninio pobūdžio nesutarimai. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgus, jog smurtas truko trumpą laiko tarpą, nėra pagrindo V. V. veikos kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

24. Taigi, esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad V. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismui kaltinamojo kaltė padarius šį nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

Bausmės skyrimo motyvai

25. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

26. V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir byloje apklausti liudytojai teigė, kad įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pats V. V. neigė vartojęs alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, o neblaivumas įvykio metu ar iškart po įvykio jam nebuvo nustatinėjamas, vertina, kad nėra pagrindo pripažinti egzistuojant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

27. V. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą smurtinį nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis teistas už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Teigiamai kaltinamąjį charakterizuoja tai, kad jis iki ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės pradžios dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, jo socialiniai ryšiai yra stiprūs – kaltinamasis turi mažametį sūnų, kurį išlaiko ir su kuriuo iki ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžios reguliariai bendravo, taip pat jis padėdavo senyvo amžiaus motinai, turi gyvenimo draugę.

28. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat vertina pavartoto smurto pobūdį ir aplinkybes, sukeltus padarinius.

29. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

30. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgtina į V. V. pavartoto smurto pobūdį – tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis, kuriuo V. V. padaryta „U“ formos 4x2 cm dydžio žaizda kairiojo antakio srityje, taip pat teismas vertina kitas pirmiau nurodytas kaltinamąjį ir jo įvykdytą nusikaltimą charakterizuojančias aplinkybes. Dėl visų šių priežasčių kaltinamajam skiriama švelnesnė, nei BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis, terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

31. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė esant įsiteisėjusiam ankstesniam jo atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

32. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Kiti klausimai

33. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 124,53 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 29-30).

34. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas, atlygindama žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo gydymo. Ieškinys pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 31), kurių kaltinamasis ar jo gynėja neginčijo. Teismas taip pat nenustatė pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti sumą iš kaltinamojo. Ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, civilinio ieškovo naudai priteisiant iš kaltinamojo 124,53 Eur bei procesines palūkanas.

35. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir skirti V. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. sausio 3 d.)

Į bausmės laiką įskaityti V. V. faktiškai atliktą bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu (nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. sausio 3 d.) ir V. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 20 d., 15 val. 53 min., iki 2023 m. lapkričio 21 d., 14 val. 8 min. (pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu).

Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš V. V. 124,53 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 53 ct) išlaidų, patirtų už nukentėjusiajam V. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su 2 (dviem) kompaktiniais diskais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.

Teisėja Žaneta Ladygaitė