- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- eI3-7391-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01456-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui V. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 21R1-145 (AG1-111/09-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjo V. Š. skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė skunde nurodė, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2021 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21R1-145 (AG1-111/09-2021), kuriuo pareiškėjo V. Š. skundą patenkino iš dalies: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“ ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą dėl informacijos suteikimo nagrinėti iš naujo.
Atsakovė su Komisijos sprendimu, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo skundas, nesutinka ir mano, kad Komisijos sprendimas neteisėtas ir naikintinas.
Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti butų, esančių (duomenys neskelbtini) , privatizavimo dokumentų kopijas.
Atsakovė 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 60-2-404 atsisakė pateikti prašomus dokumentus ir nurodė, jog pareiškėjas nėra šių butų pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutarties šalimi ar pirkėjų šeimos nariu, todėl pateikti tretiesiems asmenims dokumentų, susijusių su šių butų pardavimu, negali, taip pat pažymėjo, kad informaciją galės pateikti tik pareikalavus teismui. Pažymėtina, kad nurodytą atsakymą pareiškėjas skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2020 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020) nusprendė pareiškėjo V. Š. skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 60-2-404 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą dėl informacijos suteikimo nagrinėti iš naujo.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6180-644/2020 atmetė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020) panaikinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-6180-644/2020 atmetė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir paliko Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6180-644/2020 nepakeistą.
Nurodė, jog, vykdydama pirmiau nurodytus sprendimus, 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 60-2-382 pakartotinai atsakė pareiškėjui į jo 2020 m. kovo 30 d. prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovė pareiškėjo skundžiamame 2021 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“ nurodė, kad prašomuose dokumentuose yra trečiųjų asmenų asmens duomenų, o jų sutikimo teikti asmens duomenis nėra gauta, taigi duomenų teikimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad asmens duomenų tvarkymas (atskleidimas) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 5 ir 6 straipsnių nuostatų reikalavimus, o specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas (pavyzdžiui, sveikatos duomenys) 9 straipsnio nuostatas. Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašyme nenurodytas konkretus ir apibrėžtas duomenų gavimo tikslas ir teisinis pagrindas, įtvirtintas Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra galimybės įvertinti, ar duomenų teikimas yra teisėtas ir ar duomenų subjektui turi būti sudaryta galimybė nesutikti su jo duomenų tvarkymu (teikimu) pagal Reglamento 21 straipsnį, bei neįmanoma nustatyti, kodėl pareiškėjo interesas gauti duomenis yra viršesnis už duomenų subjekto teises ir laisves.
Motyvuojamoji dalis
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti butų adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentų kopijas. Atsakovė pareiškėjo prašomus dokumentus 2021 m. balandžio 13 d. raštu atsisakė pateikti ir nurodė atsisakymo tai padaryti priežastį – prašomuose dokumentuose yra trečiųjų asmenų asmens duomenų, o jų sutikimo teikti jų asmens duomenis nėra gauta. Rašte aiškiai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kuriuo remdamasi atsakovė priėmė sprendimą neteikti pareiškėjui jo prašomų dokumentų kopijų. Taigi atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą, atsakė 2021 m. balandžio 13 d. raštu. Todėl prašyti pareiškėjo patikslinti prašymą neturėjo jokio pagrindo, juolab kad pareiškėjas tuo pagrindu, jog jam nebuvo suteikta galimybė teisės aktuose nustatyta tvarka tikslinti prašymą, net neskundė. Atsižvelgiant į tai, Komisija be pagrindo laikė, kad Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnyje nustatyta prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra buvo pažeista.
Pažymėjo, jog pareiškėjas pats skunde nurodė privatizavimo dokumentuose (sutartyse) minimų asmenų vardus, pavardes, gimimo metus, taip pat nurodė, kad ne kartą pasikeitė butų savininkai (butai buvo paveldėti ar parduoti), taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima teigti, kad pareiškėjui yra žinomi privatizavimo dokumentai, tačiau, nesant trečiųjų asmenų sutikimo, be pagrindo siekia, kad juos pateiktų atsakovė. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundu prašė ne tik panaikinti 2021 m. balandžio 13 d. raštą, bet ir įpareigoti administraciją patenkinti V. Š. 2020 m. kovo 3 d. prašymą ir išduoti prašomų dokumentų kopijas arba šias kopijas pateikti Komisijai. Tačiau Komisija iš esmės šio klausimo neišsprendė, o tik pažymėjo, jog dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūros pažeidimo Komisija negali pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo iš esmės. Mano, kad ginčo atveju teismas turėtų bylą išnagrinėti iš esmės ir priimdamas sprendimą vertinti ne tik prašymo nagrinėjimo procedūros pažeidimo pagrįstumą, bet pasisakyti dėl rašto pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės.
Pareiškėjas atsiliepime prašė atsakovės skundą atmesti ir nurodė, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymą ir pateikti jam 1, 2 ir 3 butų privatizavimo dokumentų kopijas.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte kaip viena iš administracinių paslaugų yra nustatytas viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims.
Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.
Taisyklių 35 punkte yra numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas ar keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2809/2011). Atskleidžiant privačios informacijos teikimo sąlygas ir reikalavimus, pirmiausiai svarbu išsiaiškinti, kokia informacija laikytina privačia. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose pateikta privačios informacijos sąvoka yra gana aptakiai apibrėžta, yra vertinamojo pobūdžio, o į klausimą, ar konkreti informacija laikytina privačia, atsakytina atsižvelgiant į informacijos turinį, kiekvienu atveju vertinant individualiai (žr., pvz., 2011 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-297/2011).
Nagrinėjamu atveju atsakovė nevertino prašomos pateikti informacijos turinio ir kriterijų, nevertino, ar prašoma pateikti informacija gali būti laikoma privačia, nenurodytos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo prašomos pateikti informacijos pobūdžio, t. y. nepateikti motyvai dėl to, ar prašoma pateikti informacija yra laikytina privačia, nespręsta galimybė pateikti tą informaciją, kuri galėtų būti laikoma ne privačia, ar galimybė kitaip pateikti dokumentus be galimai privačių duomenų (pseudonimų suteikimas – galimybė nustatyta Reglamente), nevertinamos pareiškėjo, kaip naujojo turto savininko, teisės.
Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti jo prašomų pateikti jam butų privatizavimo sutarčių dokumentų kopijas. Atkreipė dėmesį, kad privatizavimo sutartys sudarytos beveik prieš trisdešimt metų ir sutartyse minimi privatizuojamų butų savininkai seniai yra mirę, o šių butų savininkai keitėsi ne vieną kartą. Todėl taikyti asmens apsaugos duomenų įstatymą nėra teisinio pagrindo (įstatymas nėra taikomas mirusio asmens duomenims).
Pažymėjo, jog Reglamentas netaikomas, kai duomenų subjektas yra miręs (kaip yra šioje situacijoje), taip pat kai duomenys tvarkomi tikslais, nesusijusiais su jo vykdoma prekyba, verslu ar profesija. Reglamento 6 straipsnio 4 dalis numato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas ir kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni. Taigi, net ir asmenims esant gyviems, turėtų būti taikoma pastaroji Reglamento nuostata, kada duomenys teiktini.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 21R1-145 (AG1-111/09-2021), kuriuo buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjo skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 21R1-145 (AG1-111/09-2021) panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“ ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą dėl informacijos suteikimo iš naujo.
Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“ buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1, 2 ir 3 butų privatizavimo ir lydinčių dokumentų kopijas.
Atsakovė atsisakymą pateikti dokumentus argumentavo tuo, jog prašomuose dokumentuose yra trečiųjų asmenų asmens duomenų, o jų sutikimo teikti jų asmens duomenis nėra, taip pat nurodė, jog prašyme nenurodytas konkretus ir apibrėžtas dokumentų gavimo tikslas ir teisinis pagrindas, įtvirtintas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2026/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), todėl prašymas neatitinka teisėto duomenų gavimo sąlygų visumos, nes nėra teisinio pagrindo pateikti duomenis.
Skundžiamame rašte atsakovė atsisakymo teisiniu pagrindu nurodė Reglamento 5, 6 ir 9 straipsnių nuostatas, numatančias asmens duomenų atskleidimo teisėtumą. Nurodė, kad asmens duomenų tvarkymas (atskleidimas) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 ir 6 straipsnių nuostatų reikalavimus, o specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas (pavyzdžiui, sveikatos duomenys) 9 straipsnio nuostatas. Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašyme nenurodytas konkretus ir apibrėžtas duomenų gavimo tikslas ir teisinis pagrindas, įtvirtintas Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra galimybės įvertinti, ar duomenų teikimas yra teisėtas ir ar duomenų subjektui turi būti sudaryta galimybė nesutikti su jo duomenų tvarkymu (teikimu) pagal Reglamento 21 straipsnį, taip pat neįmanoma nustatyti, kodėl pareiškėjo interesas gauti duomenis yra viršesnis už duomenų subjekto teises ir laisves.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymas dėl informacijos suteikimo buvo išnagrinėtas ir netenkintas atsakovės 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 60-2-404. Komisija 2020 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020) panaikino atsakovės 2020 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 60-2-404 ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje vertintinas atsakovės 2021 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“, kuriuo iš naujo išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymas.
Pareiškėjo prašymo pateikimo metu ir šio prašymo pirminio nagrinėjimo procedūros metu galiojo Teisės gauti informaciją įstatymo redakcija, kurios III skyrius reglamentavo prašymų ir skundų priėmimą ir nagrinėjimą. Nauja 2020 m. gegužės 28 d. Teisės gauti informaciją įstatymo redakcija Nr. XIII-2988, įsigaliojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d., pakeitė Teisės gauti informaciją įstatymo Nr. VIII-1524 1 ir 18 straipsnius, bei šio įstatymo III skyrius, reglamentavęs prašymų ir skundų priėmimą ir nagrinėjimą, neteko galios.
Pažymėtina, jog 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-2987 redakcijoje nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XIII-2987 įsigaliojimo (2020 m. lapkričio 1 d.) pradėtos skundų ar prašymų (pavyzdžiui, prašymų suteikti administracinę ar viešąją paslaugą) nagrinėjimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo Nr. XIII-2987 įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis, išskyrus atvejus, kai administracinio sprendimo priėmimo metu galiojančios nuostatos gerina asmens, pateikusio prašymą, arba asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, padėtį.
Įvertinus pirmiau nurodytą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-2987 redakcijoje nustatytą ginčo santykių teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, taip pat tai, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra nebuvo užbaigta iki 2020 m. lapkričio 1 d., iki įsigaliojo Teisės gauti informaciją įstatymo nauja redakcija, panaikinusi šio įstatymo III skyrių, reglamentavusį prašymų ir skundų priėmimą ir nagrinėjimą, pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymo nagrinėjimo procedūra ir skundžiamo rašto teisėtumas ir pagrįstumas vertintini vadovaujantis pareiškėjo prašymo pateikimo metu ir jo nagrinėjimo procedūros pradžioje galiojusia Teisės gauti informaciją įstatymo redakcija.
Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų <...> informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad šis įstatymas yra specialus teisės aktas, kurio paskirtis yra nurodytos konstitucinės teisės į informacijos gavimą iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – užtikrinimas. Šio įstatymo 1 straipsnis garantuoja asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos prašytojui (pareiškėjui), tiek jos valdytojui (atsakovui) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985/2012).
Teisės gauti informaciją įstatyme įtvirtinta institucijos pareiga asmenims teikti informaciją, kuria ji disponuoja. Šią pareigą institucija privalo įgyvendinti vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (Teisės gauti informaciją įstatymo 2 str. 4 d.). Nėra abejonių, jog užtikrinti teikiamų duomenų apsaugą privalo institucija.
Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, jog pareiškėjo prašymas neatitinka teisėto duomenų gavimo sąlygų visumos, prašyme nenurodytas duomenų gavimo konkretus, apibrėžtas tikslas ir teisinis pagrindas, įtvirtintas Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo 2020 m. balandžio 30 d. prašymo pateikimo metu galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d. Teisės gauti informaciją įstatymo 12–15 straipsnių redakcija detaliai reglamentavo prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.
Pagal galiojusio Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą, kuriame nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis.
Atsisakymo pateikti dokumentus pagrindai taip pat buvo numatyti pareiškėjo prašymo pateikimo metu galiojusiame Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnyje.
Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
Atsakovės atsisakymas pateikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus nemotyvuotas nei vienu jo prašymo pateikimo metu galiojusiu Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu, todėl konstatuotina, jog atsakovė nepagrindė atsisakymo pateikti dokumentus specialiu teisės aktu, reglamentuojančiu ginčo teisinį santykį, nepagrįstai atsisakydama suteikti pareiškėjo prašomą informaciją ir pažeisdama pareiškėjo teisę gauti informaciją – prašomus dokumentus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog informacijos laisvę riboti galima, jeigu tai daroma įstatymu, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, jeigu ribojimais nėra paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo <...>, bet kokius informacijos laisvės ribojimus būtina grįsti tais pačiais konstituciniais kriterijais, kaip ir naudojimosi kitomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis ribojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 17KT14-N6/2019).
Skundžiamame rašte atsakovės nurodytas Reglamentas, jog pareiškėjo prašymas neatitinka Reglamente numatytų teisėtų duomenų gavimo sąlygų visumos, negali būti atsisakymo teikti duomenis teisiniu pagrindu, nes minėtos Reglamento nuostatos apibrėžia atsakovės kaip duomenų tvarkytojos pareigą teikiant informaciją užtikrinti teikiamų duomenų apsaugą (Reglamento 4 str. 8 p., 6 str. 1 d.).
Reglamento 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (Reglamento 5 str. 1 d. c p.). Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktą, duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.
Pažymėtina, jog pagal Reglamento minėtas nuostatas, atsakomybė dėl duomenų tvarkymo teisėtumo ir pareiga gauti duomenų subjekto sutikimą tenka atsakovei, kadangi būtent atsakovė yra asmens duomenų tvarkytoja. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo perduoti šios pareigos pareiškėjui reikalaudama iš pareiškėjo pateikti duomenų subjekto sutikimus teikti jų duomenis ir šiuo pagrindu atsisakyti teikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus.
Be to, pažymėtina ir tai, kad prašymo pateikimo metu galiojusio Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, jog institucija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nurodyti duomenys yra neišsamūs ar netikslūs, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir nurodo, kokių duomenų prašyme nepakanka ir kur juos gauti, o kai prašyme pateikti duomenys netikslūs, išaiškina pateiktų duomenų netikslumus ir kaip juos pašalinti.
Atsakovė, nustačiusi, jog pareiškėjo prašyme nenurodytas konkretus ir apibrėžtas duomenų gavimo tikslas ir teisinis pagrindas, neįvykdė savo pareigos, numatytos Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, nes nesikreipė į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai <...>. Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros <...> viešojo administravimo subjekto plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2741-575/2016).
Atsakovė skundžiamo rašto, kuriuo atsisakė pateikti pareiškėjui prašomus dokumentus, nepagrindė teisės normomis, reglamentuojančiomis ginčo teisinį santykį, todėl neįvykdė viešojo administravimo subjektui tenkančios pareigos motyvuoti savo priimtus sprendimus, be to, atsakovė tinkamai, kaip to reikalauja Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos, neįgyvendino prašymo nagrinėjimo procedūros, pažeisdama pareiškėjo teisės aktais garantuojamą teisę gauti prašomus dokumentus (informaciją). Skundžiamas raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai panaikino atsakovės raštą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą, todėl naikinti skundžiamą Komisijos sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, atsakovės skundą tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.