Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-10-26 · Administracinė byla Nr. eI3-6180-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-26Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
eI3-6180-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01550-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 24.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI3-6180-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01550-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjui V. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į tesimą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020) ir pareiškėjo skundą atmesti.

Šalies argumentai

Prašyme nurodė, kad V. Š. 2020 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutarčių kopijas, tačiau jo prašymas Administracijos 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 60-2-404 buvo netenkintas. Prašomus dokumentus atsisakyta išduoti motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nėra buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarčių šalis ar šeimos narys, prašomi dokumentai, susiję su kitais fiziniais asmenimis. Ginčų komisija 2020 m. birželio 2 d. sprendimu nepagrįstai Administracijos sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Ginčų komisijos sprendimas motyvuojamas tuo, kad Administracijos rašte nėra konkrečiai nurodoma, kokiomis Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis remiamasi, nurodomas tik pats teisės akto pavadinimas, o ne konkrečios ginčui aktualios teisės akto nuostatos. Ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad Administracijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Pažymėjo, kad Administracija teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei pateikė jam atsakymą, kuris atitinka Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnyje įvardytą informacijos išsamumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Ginčijamu aktu pareiškėjui pateikta informacija jo prašomu klausimu atitiko jo prašymo turinį. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad viso namo ir atskirų turtinių vienetų teisinę registraciją pagal atliktus kadastrinius matavimus atlieka VĮ Registrų centras. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašė pateikti privatizavimo dokumentų kopijas ne tik jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio pirminio privatizavimo sandorio šalimi jis nebuvo, bet ir kitiems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių butų, t. y. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodyta Ginčų komisijos sprendime, Administracijos sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Administracijos sprendimo turinys suteikė pareiškėjui pakankamai informacijos apie tai, kodėl jo prašymas netenkintas, kokia sprendimo apskundimo tvarka, todėl laikytina, kad Administracijos sprendimas atitiko individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Atsiliepimas

Pareiškėjas V. Š. atsiliepimu su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 21 d. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame gyvenamajame name iš viso yra trys butai. Įsigijus butą paaiškėjo, kad jis neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nes yra išskaidytas, neturi butui privalomų patalpų, neatitinka jo plotas. Norėdamas išsiaiškinti situaciją pareiškėjas rinko duomenis, kokiomis aplinkybėmis šis butas buvo suformuotas ir pakeistas, pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl buto privatizavimo sutarčių išdavimo. Administracijos 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 60-2-404 pareiškėjo prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nėra buto privatizavimo sutarties šalis ir su butų pardavimu susijusi informacija tretiesiems asmenims negali būti teikiama. Nesutikdamas su Administracijos sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, kuris 2020 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Administracijos sprendimą panaikino ir įpareigojo Administraciją prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pažymėjo, kad įsigydamas butą perėmė visas ankstesnio savininko teises ir pareigas šios nuosavybės atžvilgiu. Kartu su pirkimo dokumentais jam turėjo būti suteikti visi duomenys, susiję su šiuo turtu, tačiau tai padaryta nebuvo. Administracija sprendime aiškiai nenurodė, kokių konkrečiai duomenų pareiškėjas neturi teisės gauti, kokiomis Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis remiamasi, kokie prašomuose dokumentuose duomenys yra privatūs. Tik skunde teismui atsakovas remiasi Reglamento nuostatomis, tačiau tai tik formalūs aiškinimai. Pažymėjo, kad privatizavimo sutartys sudarytos daugiau nei prieš trisdešimt metų ir sutartyse minimi privatizuojamų butų savininkai jau seniai mirę, butų nuosavybės teisė buvo perleista ne vieną kartą. Pagal Reglamento 6 straipsnio 4 dalį, duomenų tvarkymas yra teisėtas, kuomet tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Administracijos pozicija, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl informacijos suteikimo patvirtina tai, kad atsakovas pripažįsta pareiškėjo teisę gauti duomenis, tačiau nori, kad juos suteiktų kitos institucijos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020), kuriuo buvo panaikintas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 60-2-404 atsisakyti pateikti prašomus duomenis ir atsakovė įpareigota pareiškėjo 2020-03-30 prašymą nagrinėti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo V. Š. atstovė 2020 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama išduoti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų kopijas. Administracija 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 60-2-404 pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. atsisakė išduoti butų privatizavimo dokumentų kopijas. Atsisakymas tenkinti prašymą motyvuojamas tuo, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso fiziniams asmenims, o V. Š. nėra šių butų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutarties šalis ar pirkėjų šeimos narys.

Nesutikdamas su Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą dėl duomenų pateikimo, V. Š. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisiją prašydamas sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovę pateikti prašomą informaciją arba prašymą išnagrinėti iš naujo. Ginčų komisija 2020 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 21 R 1-81 (AGI-81/09-2020) Administracijos 2020 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 60-2-404 panaikino ir įpareigojo atsakovę pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Nesutikimą su Ginčų komisijos sprendimu Administracija motyvuoja tuo, kad, priešingai nei nurodoma ginčijamame sprendime, pareiškėjui pateikta informacija atitiko prašymo turinį, kad Ginčų komisija turėjo teisę pati išsireikalauti papildomus dokumentus, susijusius su prašomos informacijos turiniu, o pareiškėjui pateiktas sprendimas atitiko administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas, Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.). Taisyklių 35.2 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Teisės gauti informaciją įstatymas valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas įpareigoja fiziniams ir juridiniams asmenims teikti savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnis). Įstatymo 15 straipsnyje numatyti atsisakymo pateikti dokumentus teisiniai pagrindai. Minėta teisės norma nustato, jog Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Konkrečiu atveju Administracija atsisakydama pateikti pareiškėjui prašomus duomenis aiškiai nenurodė, kokiu konkrečiu Įstatymo pagrindu atsisakoma pateikti prašomą informaciją.

Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kuriame nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pagal administracinę jurisprudenciją Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).

Konkrečiu atveju nesutiktina su atsakovės argumentais, kad pareiškėjui pateiktas sprendimas atitiko administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teismas pažymi, kad atsakovės sprendime nėra nurodoma, kokiomis konkrečiai Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis remiamasi, nurodomas tik pats teisės akto pavadinimas – Asmens duomenų apsaugos įstatymas, o ne konkrečios ginčui aktualios šio teisės akto nuostatos, nors kaip minėta, pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas teisės normomis.

Administracijos atsisakymas suteikti pareiškėjui prašomus duomenis motyvuojamas tuo, kad prašoma informacija yra susijusi su trečiaisiais asmenimis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, tokios informacijos teikti negalima. Administracijos sprendimo turinys duoda pagrindą išvadai, kad prašymas, jo turinio aspektu, taip pat nebuvo vertinamas. Sprendime neanalizuotos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjui neteiktinais duomenimis, t. y. nepateikti motyvai dėl to, ar prašoma informacija laikytina privačia, nors kaip minėta, pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau — ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu — duomenų subjektu, kurio tapatybė žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2809/2011). LVAT pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose pateikta privačios informacijos sąvoka yra pakankamai aptakiai apibrėžta, yra vertinamojo pobūdžio, o į klausimą, ar konkreti informacija laikytina privačia, yra atsakytina atsižvelgiant į informacijos turinį kiekvienu atveju vertinant individualiai (žr. pvz., 2011 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-297/2011).

Teismo vertinimu, Ginčų komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog Administracijos 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 60-2-404 neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes jame nenurodytas tiek konkretus teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis atsisakoma suteikti prašomus duomenis, tiek ir faktinės aplinkybės, nenurodant, kodėl prašomi duomenys yra privatūs, kurių pateikti pareiškėjui negalima. Kaip minėta, viešojo administravimo subjekto sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020). Nustačius, kad skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, iš to kylantis reikalavimas dėl pareiškėjo skundo netenkinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis