Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ir atsakovų M. M. bei N. K.-M. apeliacinius skundus dėl 2016 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams M. M., N. K.-M. dėl turto atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo M. M. priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl turto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turimą neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):priteisiant jam 106/8944 dalis, t. y. 1,06 kv. m, neįrengtos pastogės, priklausančios atsakovui M. M., įpareigojant jį sumokėti M. M. 319,99 Eur kompensaciją;priteisiant jam 529/8944 dalis, t. y. 5,29 kv. m, neįrengtos pastogės, priklausančios atsakovams M. M. ir N. K.-Matiukienei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įpareigojant jį sumokėti atsakovams M. M. ir N. K.-M. solidariai 1 596,95 Eur kompensaciją. Priteisti jam visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jam priklauso 83,09 kv. m neįrengtos pastogės iš 89,44 kv. m, atsakovas M. M. asmeninės nuosavybės teise turi 1,06 kv. m, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise M. M. ir N. K.-M. turi 5,29 kv. m, iš viso 6,35 kv. m. Atsakovams priklausanti palėpės dalis yra nedidelė, joje negalima įrengti jokios gyvenamosios patalpos. Iki šiol ja atsakovai nesinaudojo, jos neprižiūrėjo. Joje jie nenori jokios patalpos įsirengti, tik siekia, kad virš jų buto niekam ši nuosavybė nepriklausytų. Atidalijus turtą ir atsakovams priteisus kompensaciją, jis galėtų stogo palėpe naudotis nevaržomai ir taip nebus varžomi jo kaip bendraturčio interesai.Nurodė, kad kompensacijos dydis turi būti apskaičiuotas pagal realią turto vertę. Pateikė UAB „RESTO GROUP“ atliktą neįrengtos pastogės turto vertinimą, pagal kurį bendra neįrengtos pastogės vertė – 45 000 Lt. Kadangi atsakovui M. M. priklauso 1,06 kv. m neįrengtos pastogės, o R. B. – 1,22 kv. m, tai jų dalys atitinkamai kainuotų 533,32 Lt ir 613,82 Lt. Tokia kompensacija būtų teisinga ir nepažeistų atsakovų interesų.Atsakovai M. M. ir N. K.-M. pateikė teismui priešieškinį ir juo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos, esančios adresu Aukštoji g. 12-5, Klaipėda, dalį natūra, nustatant M. M. ir jo sutuoktinei N. K.-Matiukienei priklausančią palėpės ploto dalį, t. y. 6,35 kv. m, bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal pridėtame plane pažymėtą vietą; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad palėpės patalpos yra lengvai atidalijamos, ir pateikė atidalijimo planą, pagal kurį matyti, jog jiems priklausanti dalis gali būti suformuota kaip atskiras bei savarankiškas turtinis vienetas. Prašomas atidalijimo būdas atitinka techninius, kadastrinius ir architektūrinius reikalavimus, šiaurinė siena sutampa su atsakovo išorine buto, adresu Aukštoji g. 12-1 Klaipėda, siena, kitos sienos sutampa su esančių palėpėje mūrinių kaminų sienomis, tokiu būdu atidalijant yra racionaliai išnaudojamos jau esamos erdvę palėpėje ribojančios konstrukcijos. Pateiktame atidalijimo plane jam priklausanti dalis yra tiesiai virš atsakovui priklausančio buto, adresu Aukštoji g. 12-1, Klaipėda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismo motyvai: Nurodė, kad pagal pateiktą atsakovo planą atsakovams priklausančios palėpės dalies negalima realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovų planuojamos pagal projektinius pasiūlymus įrengti gyvenamosios patalpos palėpėje atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. statybinius, sanitarinius, higienos ir kitus reikalavimus, ir galėtų būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį. Nutarė, kad pagal ginčo patalpų palėpės, esančios Aukštojoje g. 12-5, Klaipėdoje, bendrąjį plotą, šalims tenkančias dalis patalpos atidalijimas natūra negalimas, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Nurodė, kad nors A. Ž. prašė priteisti atsakovams kompensaciją atsižvelgiant į nustatytą turto rinkos vertę, tačiau įvertinus bylos faktines aplinkybes pripažintina, jog toks kompensacijos dydis neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei neužtikrintų atsakovų interesų apsaugos. Bylos rašytiniais įrodymais jau nustatyta, kad M. M. 5,29 kv. m pastogės įsigijo už 6 600,00 Eur aukciono būdu. Ieškovas A. Ž. taip pat dalyvavo ir siūlė savo kainą.Kompensacija už ieškovui priteisiamą atsakovui priklausančią palėpės dalį – 1,06 kv. m, apskaičiuota pagal rinkos vertę, atsižvelgus į ieškovo pateiktą UAB „RESTO GROUP“ atliktą neįrengtos pastogės turto vertinimą. Ieškovo prašymo priteisti iš atsakovų už 2014 m. birželio 11 d. UAB „RESTO GROUP“ atliktą turto vertinimą sumokėtą 101,37 Eur (350,00 Lt) sumą netenkino motyvuodamas tuo, jog bylos nagrinėjimo metu reikšmingas ir aktualus yra vėliau atliktas turto įvertinimas, todėl už 2014 metais atliktą turto vertės nustatymą ieškovo patirtos išlaidos jam nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai M. M. ir N. K.-M. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimo dalį dėl priteistinos kompensacijos dydžio pakeisti. Skundo motyvai: Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė mokėtinos kompensacijų dydį. Šios palėpės dalys buvo įgytos per du kartus pagal notariškai patvirtintas sutartis (sutartys byloje pateiktos) su R. B. ir Klaipėdos miesto savivaldybe. Pasirašant šias sutartis buvo patirtos CK 6.344 straipsnio 3 dalyje numatytos išlaidos, todėl ieškovas turėtų atlyginti ir šias išlaidas.2016 m. balandžio 21 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro patvirtintos Savivaldybės nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sutarties 4.1.1 punkte nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja savo sąskaita sumokėti visas su nekilnojamojo turto perleidimu susijusias išlaidas. Tokios išlaidos sudaro 55,33 Eur, todėl teismas turėjo priteisti ne 6 100,00 Eur, o 6 155,33 Eur.2015 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro patvirtintos sutarties tarp M. M. ir R. B. 6 puslapyje yra nurodytos sutarties? sudarymo išlaidos, kurios sudaro 67,83 euro. Taigi šios nekilnojamojo turto dalies kaina sudaro ne 500,00 Eur, o 567,83 Eur. Ieškovas A. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimo motyvai: Apeliantas nepagrįstai skundžia teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio. Pirmosios instancijos teisme jis šio reikalavimo neginčijo, o tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovo nurodyta kompensacijos suma yra nepagrįsta ir pažeidžia teisingumo, sąžiningumo principus. CPK 312 straipsnyje draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Negali būti remiamasi atsakovų pirkimo–pardavimo sutartimis bei su tuo susijusiomis visomis patirtomis išlaidomis nustatant kompensacijos dydį. Atsakovas reikalauja kompensuoti ne tik pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sumą, bet ir visas atsakovo išlaidas, patirtas sudarant pirkimo–pardavimo sutartis su R. B. ir Klaipėdos miesto savivaldybe. Ieškovas A. Ž. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimo dalį pakeisti, t. y. priteistos iš ieškovo atsakovams solidariai kompensacijos dydį sumažinti nuo 6 600,00 Eur iki 1 596,95 Eur ir priteisti iš atsakovų 101,37 Eur patirtas išlaidas už turto įvertinimą. Skundo motyvai: Teismas nemotyvavo, kodėl už vieną ieškovui priteistą palėpės dalį, t. y. 5,29 kv. m, kompensaciją atsakovams priteisė pagal realiai patirtas išlaidas, t. y. pagal pirkimo–pardavimo sutartis, o už kitą palėpės dalį, t. y. 1,06 kv. m, priteisė kompensaciją vadovaudamasis turto rinkos vertės ataskaita. Buvo nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovai palėpės dalį įsigijo aukciono būdu, todėl ir kaina gerokai viršija rinkos kainą. Aukciono tikslas – gauti pelningiausią pasiūlymą ir didžiausią ekonominę naudą, t. y. parduoti kuo didesne kaina. Tai iš esmės neatitinka tikrosios turto kainos ir pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principus. Teismas priteisdamas didesnę kompensaciją, nei prašė jis ar atsakovas, iš esmės peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Teismas nepagrįstai nepriteisė 101,37 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2014 m. birželio 11 d. UAB „RESTO GROUP“ turto įvertinimą. Dėl savo teisių gynimo į teismą kreipėsi 2014 m. liepos 21 d. Užsitęsus bylos nagrinėjimui reikėjo atlikti naują turto vertinimą, siekiant nustatyti realią turto kainą pagal egzistuojančią rinkos vertę. Dėl šių aplinkybių 2016 m. gegužės 25 d. UAB „Lituka ir Ko“ atliko naują turto vertinimą. Be pirmojo vertinimo jis nebūtų galėjęs pagrįstai ir visapusiškai ginti savo teisių, nežinodamas, kokia kompensacija atsakovams priklauso už neįrengtos pastogės dalį. Atsakovai M. M. ir N. K.-M. pateikė atsiliepimą į ieškovo pateiktą apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti. Atsiliepimo motyvai:Nepagrįstas apelianto argumentas dėl realios rinkos kainos nustatymo skaičiuojant kompensacijos dydį. Šiuo atveju buvo sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, iš jų matyti, kokia turto tikroji vertė. Pats ieškovas dalyvavo aukcione, siūlė kainą, todėl suvokė tikrą palėpės kainą. Nekilnojamojo turto vertinimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir net juose nurodyta, jog galutinė kaina nustatoma derybų tarp šalių metu. Nuosavybės teisė yra ginama įstatymo ir gali būti atimama tik teisingai atlyginus.Nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas peržengė ieškinio ribas, nes buvo pateikęs priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijamo turto kainos nustatymas yra iš esmės fakto nustatymo remiantis pateiktais byloje įrodymais klausimas. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 529/8944 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams M. M. ir N. K.-M.. M. M. asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso 106/8944 dalys minėtos palėpės. Ieškovui A. Ž. ir jo sutuoktinei M. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 8309/8944 dalys pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad atsakovui M. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovui A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 8193/8944 dalys pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į patalpos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrąjį plotą, šalims tenkančias dalis, konstatavo, kad patalpos atidalijimas natūra negalimas, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Nutarė atidalyti ieškovui A. Ž. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu M. M. turimą neįrengtą pastogę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui A. Ž. 106/8944 dalis neįrengtos pastogės, asmeninės nuosavybės teise priklausančios atsakovui M. M., įpareigojant ieškovą A. Ž. sumokėti atsakovui M. M. 319,99 Eur kompensaciją, ir atidalyti ieškovui A. Ž. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais M. M. ir N. K.-M. turimą neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui A. Ž. 529/8944 dalis neįrengtos pastogės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios atsakovams M. M. ir N. K.-M., įpareigojant ieškovą A. Ž. sumokėti atsakovams M. M. ir N. K.-M. solidariai 6 600,00 Eur kompensacijos. Apeliantas M. M. ir A. Ž. apeliaciniu skundo teismo sprendimo dalies, kuria nutarta atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtos pastogės dalis, neskundė, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Apeliantai iš esmės neginčija teismo taikyto turto atidalijimo būdo, išmokant atsakovams kompensaciją pinigais, tinkamumo (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), tačiau nesutinka su teismo apskaičiuotu ir priteistu atsakovams iš ieškovo kompensacijos dydžiu, kuris buvo nustatytas atsižvelgiant į palėpės vertinimo išvadas ir pirkimo–pardavimo metu mokėtą turto kainą. Pagal nustatytas pirmiau kolegijos paaiškintas bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas tik dėl kompensacijos pinigais už atidalijamą turtą dydžio. Ieškovas teikdamas ieškinį siekė sumokėti atsakovams kompensaciją už jam atitenkančias atsakovų palėpės dalis vadovaudamasis nustatyta palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto rinkos verte, t. y. už 1,06 kv. m sumokėti atsakovui M. M. 319,99 Eur kompensaciją, o už 5,29 kv. m M. M. ir N. K.-M. solidariai sumokėti 1 596,95 Eur kompensaciją, iš viso 1 916,94 Eur. Pirmosios instancijos teismas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad iš byloje esančių pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, jog atsakovai įsigydami 5,29 kv. m palėpės sumokėjo 6 600,00 Eur, todėl sprendė, kad atsakovams turi būti atlyginama pagal realiai patirtas jų išlaidas, įsigyjant pastogės dalis (5,29 kv. m), t. y. pagal faktą ir tai patvirtinančius rašytinius įrodymus – pirkimo–pardavimo sutartis, o ne pagal nustatytą turto rinkos vertę. Tuo tarpu už ieškovui priteisiamą atsakovui priklausančią palėpės dalį – 1,06 kv. m, kuri M. M. priklauso proporcingai jo turimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, daliai, atsakovui turi būti išmokėta kompensacija vadovaujantis byloje esančia turto rinkos vertės nustatymo ataskaita. Sutiktina su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais.Pažymėtina, kad atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją būtina sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, todėl nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi į bylą pateiktais daikto rinkos vertės duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Taigi byloje turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu.Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina ir kai už ją teisingai atlyginama. Daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).Apeliantas A. Ž. skunde nurodė, kad teismas apskaičiuodamas kompensacijos dydį pagal realiai atsakovų patirtas išlaidas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, jog reikia vadovautis rinkos verte, o ne nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kaina aukciono metu. Tokiu būdu yra iškreipiama tikroji nekilnojamojo turto kaina. Su tokiu skundo motyvu nesutiktina. Pagal ieškovo pateiktą 2016 m. gegužės 10 d. UAB „Lituka ir Ko“ Neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LL0-60516, ginčo objektas – palėpė, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvertinta 27 000 Eur. Kaip teisingai nustatė teismas, visas palėpės plotas yra 89,44 kv. m, vadinasi, 1 kv. m kaina yra 301,87835 Eur (neapvalinant). Tuo tarpu bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas M. M. iš R. B. įsigijo 122/8944 dalis palėpės (1,22 kv. m) už 500,00 Eur, o 2016 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu M. M. su sutuoktine N. K.-M. iš Klaipėdos miesto savivaldybės aukciono būdu įsigijo 4,07 kv. m palėpės už 6 100,00 Eur. Iš viso už 5,29 kv. m palėpės atsakovai sumokėjo 6 600,00 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos neseniai, t. y. 2016 m. balandžio 21 d., 2015 m. rugpjūčio 26 d., ieškovas pats asmeniškai dalyvavo aukcione ir siūlė kainą. Vien tas faktas, kad asmuo įsigijo turtą aukciono metu už didesnę nei rinkos kainą, nėra pagrindas mažinti bendraturčiui kompensacijos dydį, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad būtų neteisinga priteisti mažesnę kompensacijos kainą, nei atsakovai sumokėjo įsigydami šį turtą. Šiuo atveju atsakovai netenka nuosavybės teisės į palėpę, tad jiems turėtų būti sumokama teisinga kompensacija.Apeliantas M. M. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo kompensacijos dydį, nes sudarydamas šias pirkimo–pardavimo sutartis jis sumokėjo ne tik turto kainą, bet ir patyrė papildomų išlaidų dėl šių sutarčių sudarymo pas notarą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo motyvu. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo yra vertinama daikto vertė, o ne daikto išlaikymo ar įsigijimo kaštai. Mokesčiai yra privalomi ir juos kiekvienas asmuo sumoka individualiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuodamas kompensacijos dydį į jį neįtraukė atsakovo M. M. patirtų papildomų išlaidų. Apeliantas A. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai apskaičiuodamas kompensacijos dydį vienu atveju rėmėsi realia turto rinkos verte, t. y. dėl 1,06 kv. m, o kitu atveju, t. y. dėl 5,29 kv. m, realiai patirtomis atsakovų išlaidomis. Su tokiu skundo motyvu nesutiktina. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas M. M. 1,06 kv. m neįrengtos palėpės dalį įsigijo 2008 m. spalio 23 d. Dėl šios dalies mokėtinos kompensacijos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo pagal esamą rinkos vertę, remdamasis 2016 m. gegužės 10 d. atlikta UAB „Lituka ir Ko“ Neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-60516. Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais ir nekilnojamojo turto vertės apskaičiavimu.Ieškovas A. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Paaiškino, jog nei jis, nei atsakovas M. M. nebuvo pareiškę reikalavimo priteisti didesnę kompensaciją, nei buvo nurodyta ieškinyje, o ši byla nepriklauso kategorijai bylų, kuriose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo ir teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Teismas atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės palėpę ir priteisė iš jo 6 6600 Eur kompensaciją. Kolegija nesutinka su šiuo skundo motyvu. Ieškovas ieškiniu prašė atidalyti turtą ir iš jo priteisti kompensaciją atsakovams. Atsakovai priešieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalį natūra. Tai reiškia, kad abi šalys siekė atidalyti palėpę, ką teismas sprendimu ir išsprendė. Tačiau atidalijęs bendrą palėpę teismas turėjo apskaičiuoti teisingą kompensaciją, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišėjo už bylos nagrinėjimo ribų priteisdamas didesnę kompensacijos sumą, nei prašė ieškovas, todėl CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismo sprendimą, neturi pagrindo nustatyti kitokios kompensacijos sumos, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ir pažymi, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo, tyrė šalių į bylą pateiktus ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijos priteisimo, nepažeidė proceso ir materialines teisės normų, todėl pagrindo keisti teismo sprendimą nėra CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

Apeliantas A. Ž. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 101,37 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2014 m. birželio 11 d. UAB „RESTO GROUP“ turto įvertinimą. Dėl savo teisių gynimo į teismą kreipėsi 2014 m. liepos 21 d. Užsitęsus bylos nagrinėjimui reikėjo atlikti naują turto vertinimą, siekiant nustatyti realią turto kainą pagal egzistuojančią rinkos vertę. Dėl šių aplinkybių 2016 m. gegužės 25 d. UAB „Lituka ir Ko“ atliko naują turto vertinimą. Be pirmojo vertinimo jis nebūtų galėjęs pagrįstai ir visapusiškai ginti savo teisių, nežinodamas, kokia kompensacija atsakovams priklauso už neįrengtos pastogės dalį. Sutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo 2014 m. liepos 21 d. Turto vertinimas atliktas 2014 m. birželio 11 d. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė tokio dydžio išlaidas. Remiantis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis šiomis aplinkybėmis tikslinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui A. Ž. nurodant, kad ieškovui A. Ž. iš atsakovų M. M. ir N. K.-Matiukienės lygiomis dalimis priteisiamas 43,00 Eur žyminis mokestis, 724,05 Eur už advokato pagalbą ir 251,37 Eur dėl turto vertinimo patirtos išlaidos, iš viso 1 018,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 509,21 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti ieškovo apeliacinį skundą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintai (atmestai) apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas A. Ž. pateikė duomenis, kad turėjo 113,19 Eur žyminio mokesčio išlaidų, atsakovas M. M. sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą.Atsižvelgus į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas dėl pagrindinio reikalavimo, t. y. kompensacijos dydžio, atmestas, o žyminis mokestis už bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nėra mokamas, nesant įrodymų apie ieškovo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo klausimas nespręstinas. Atsakovo M. M. apeliacinis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą jam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo A. Ž. naudai pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovų M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 509,21 Eur (penkis šimtus devynis Eur 21 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.