Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-246-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03007-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1; 2.6.11.5; 3.3.1.20

2017 m. balandžio 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4044-1004/2016 pagal ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ekovandenų sistemos“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių būstas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Šiaulių energija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ekovandenų sistemos“ 2 663,66 Eur skolą, 84,68 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė šilumos energiją ir vykdė aptarnavimą atsakovei nuosavybės teise iki 2015 m. gruodžio 29 d. priklausiusioms negyvenamoms patalpoms pagal šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau atsakovė už laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. tiektą šilumos energiją ir suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė.Atsakovė UAB „Ekovandenų sistemos“ su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovė reikalauja priteisti skolą ir už nesuteiktas paslaugas, t. y. už 37,62 m² rūsio plotą, kuris nebuvo šildomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Ekovandenų sistemos“ ieškovei AB „Šiaulių energija“ 1 877,04 Eur skolą už šilumos energiją ir techninį aptarnavimą laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., 34,54 Eur delspinigius ir 57,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovės 245 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių būstas“.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad po atsakovės atliktų šildymo įrenginių izoliacijos darbų šiluma į atsakovei priklausiusį 37,62 m² ploto rūsį nesklinda ir ši patalpa nėra šildoma, todėl konstatavo, jog už šios patalpos šildymą ir techninį aptarnavimą atsakovė nuo 2013 m. gruodžio 1 d. ieškovei neprivalo mokėti.Teismas nurodė, kad tenkinus ieškovės ieškinį visiškai ir neatėmus iš ieškovės skolos apskaičiavimo atsakovės negyvenamų patalpų nešildomo rūsio ploto, būtų pagrindas kilti abejonėms dėl atsakovės atliktos šildymo įrenginių tinkamos izoliacijos, kurios šalys neginčija.Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog atsakovė naujo susitarimo dėl šildomų tik 90,33 m² negyvenamųjų patalpų ploto nepasirašė, nėra pagrindas ieškovei nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. už suteiktas paslaugas atsakovei skaičiuoti įmokas nuo viso negyvenamųjų patalpų ploto.Teismas, paskaičiuodamas atsakovei skolos ir delspinigių sumą už tiektą šilumos energiją ir atliktą techninį aptarnavimą laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. 90,33 m² atsakovei priklausiusių negyvenamųjų patalpų plotui, vadovavosi ieškovės pateiktais rekomendacinio pobūdžio skaičiavimais.Patenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, teismas paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, specialių žinių būtinumą, į tai, kad trečiasis asmuo palaikė ieškovės ieškinį, nustatęs, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino proporcingai tenkinto ieškinio daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė AB „Šiaulių energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovės reikalavimai netenkinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovė teisėtai skaičiuoja mokėjimus už šilumos energiją ir techninį aptarnavimą 127,95 m² ploto atsakovei priklausiusioms patalpoms, kadangi toks patalpų plotas nurodytas tiek šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyje, tiek viešame nekilnojamojo turto registre, kuriuose nurodytų duomenų atsakovė neginčijo.Mokėjimai už ginčo patalpų šildymą skaičiuojami pagal Registrų centro išraše nurodytą plotą – 127,95 m², taikant 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41, tačiau minėtuose metoduose nėra numatyta plotų atskyrimo galimybė, t. y. šilumos kiekis priskiriamas proporcingai butų naudingam, o priskirtoms negyvenamoms patalpoms – proporcingai bendram plotui.Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis prekybos paskirties patalpoms nėra skaičiuojamas naudingas plotas, todėl ginčo negyvenamųjų patalpų bendrą plotą sudaro pagrindinių ir pagalbinių patalpų suma.Atsakovės rūsio patalpose yra sumontuota namo centrinė šildymo magistralė, šildymo stovai ir jų atšakos nuo jų, šis magistralinis vamzdynas priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl kiekvieno namo gyventojo pareiga ir prievolė, mažinant patalpų šilumos nuostolius, kontroliuoti, kad vamzdynas būtų izoliuotas pagal reikalavimus.Atsakovė klaidina teismą, kad ginčas vyksta dėl rūsio patalpų, tačiau minėtos patalpos yra naudojamos kaip verslo plotas.Atsakovės į bylą įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Šiaulių būstas“, kaip daugiabučio namo Aušros al. 41, Šiauliuose, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratorius, administravimo, techninės priežiūros išlaidas ir privalomąsias lėšas namo atnaujinimui ginčo negyvenamosioms patalpoms skaičiuoja už 127,95 m² plotą, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.Analogiškame ginče tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog ieškovė įmokas atsakovei skaičiuoja pagrįstai nuo viso jai priklausančio negyvenamųjų patalpų ploto – 127,95 m².Atsakovė UAB „Ekovandenų sistemos“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais: Atsakovė neturi pagrindo ginčyti kadastro duomenų dėl bendro ginčo negyvenamosios patalpos ploto, nes sutinkamai su Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis prekybos paskirties patalpoms nėra skaičiuojamas naudingas plotas, o bendrą plotą sudaro pagrindinių ir pagalbinių plotų suma.Atsakovės patalpų apšildomas plotas yra toks, koks nustatytas patalpų techniniame pase, t. y. 90,33 m², byloje ieškovė neįrodė, kad apšildomas plotas yra pasikeitęs, t. y. padidėjęs iki 127,95 m².Ieškovės nurodomas teismo sprendimas dėl skirtingo skolos priteisimo laikotarpio tarp ginčo šalių neturi prejudicinės galios šiam ginčui.Atsakovė atsiliepdama į ieškinį teismui pateikė ginčui išspręsti reikalingą kompetentingų institucijų nuomonę, kuri paaiškėjo ankstesniame ginče tarp šalių.Vien tai, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, prekybos paskirties patalpoms nėra skaičiuojamas naudingas plotas, nereiškia, kad tokių patalpų savininkai turi mokėti už nešildomą rūsio plotą, kuris įeina į bendrą patalpų plotą.Byloje nėra įrodymų, kokia šildymo įranga sumontuota atsakovei priklausiusio rūsio patalpose.Savo veikloje rūsio patalpų atsakovė nenaudojo, jų funkcija buvo pagalbinė, analogiškai gyventojų sandėliukams (rūsiams), rūsyje buvo laikomos po remonto likusios statybinės atliekos.Teismas išklausė visų proceso dalyvių, savo sprendimą neprijungti prie bylos trečiojo asmens pateiktų dokumentų aiškiai motyvavo.Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis ir paliktas nepakeistas teismo sprendimas dėl skirtingo skolos priteisimo laikotarpio tarp ginčo šalių ir kitų naujų šios bylos nagrinėjimo aplinkybių neturi prejudicinės galios šiam ginčui.Pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovė jau iš dalies įvykdė, 2016 m. gruodžio 19 d. sumokėjo 600 Eur, likusią priteistą sumą sumokės artimiausiu metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

Byloje kilo ginčas dėl skolos už suvartotą šilumos energiją dydžio. Atsakovė nesutinka mokėti už jai nuosavybės teise priklausančių, jos teigimu, faktiškai nešildomų patalpų plotą.Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Ekovandenų sistemos“ iki 2015 m. gruodžio 29 d. priklausė negyvenamosios patalpos, esančios Aušros al. 41-33, Šiauliuose, daugiabučiame name, kurių bendras plotas – 127,95 m² ir kurios yra prijungtos prie centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo tinklų. Ieškovė AB „Šiaulių energija“ 2011 m. sausio 31 d. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7540 (toliau – ir Sutartis) pagrindu tiekė atsakovei šilumos energiją ir techninį aptarnavimą. Ginčo patalpų techninio paso kopijoje nurodyta, jog šių patalpų rūsio plotas yra 37,62 m², kitų patalpų – 90,33 m², viso – 127,95 m². 2013 m. lapkričio 14 d. atsakovei siųstas papildomas Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7540 susitarimas Nr. 7540-1, kuriuo ketinta pakeisti 2011 m. sausio 31 d. Sutarties 16 p., nurodant atsakovės patalpų Aušros al. 41-33, Šiauliai, bendrą plotą – 127,95 m², tame tarpe patalpų plotą – 90,33 m² ir rūsio plotą – 37,62 m². Tačiau minėto susitarimo atsakovė nepasirašė. Atsakovei, kaip patalpų savininkei, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. už tiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą priskaičiuota sumokėti 2 663,66 Eur ir 84,68 Eur delspinigių. Byloje taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-266-210/2016, kurios aplinkybės yra analogiškos šios bylos faktinėms aplinkybėms, nes buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl skolos už nagrinėjamoje byloje patalpoms šildyti priskirtą šilumos energiją priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei UAB „Ekovandenų sistemos“ dėl skolos už šilumos energiją ir techninį aptarnavimą tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad po atsakovės atliktų šildymo įrenginių izoliacijos darbų atsakovei priklausęs 37,62 m² ploto rūsys nėra šildomas, todėl už šios patalpos šildymą ir techninį aptarnavimą atsakovė nuo 2013 m. gruodžio 1 d. ieškovei neprivalo mokėti, o aplinkybės, jog atsakovė naujo susitarimo dėl šildomų tik 90,33 m² negyvenamųjų patalpų ploto nepasirašė, nėra pagrindas ieškovei nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. už suteiktas paslaugas atsakovei skaičiuoti įmokas nuo viso negyvenamųjų patalpų ploto. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Dėl daugiabučiame name esančių negyvenamųjų patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją proporcingai šildomam plotui

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ieškovė teisės normų yra įpareigota tiekti energiją pastatams, visos pastatuose esančios patalpos turi būti šildomos. Daugiabučio gyvenamojo namo patalpoms šildyti suvartota šiluma suprantama plačiai – tai visa suvartota šiluma daugiabučio namo butuose, negyvenamosiose patalpose, bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose (įskaitant ir tą šilumą, kurią išskiria izoliacine medžiaga padengti namo šildymo ir karšto vandens vamzdynai rūsyje, laiptinėse, šilumos punkto patalpose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams) bei šiluma, kurią į daugiabučio namo patalpas skleidžia šildomų patalpų sienose įmontuoti šildymo vamzdynai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei iki 2015 m. gruodžio 29 d. priklausė 127,95 m² ploto negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name adresu Aušros al. 41 – 33, Šiauliai, kurias sudaro 90,33 m² ploto parduotuvės patalpa ir po ja esanti 37,62 m² ploto rūsio patalpa, kurioje nėra įrengta šildymo sistema (nėra radiatorių), tačiau įrengti daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos magistraliniai vamzdžiai, kuriais yra tiekiamas šildymas visiems daugiabučio namo gyventojams ir kurie yra izoliuoti akmens vatos izoliacija su aliuminio folija. Byloje nėra duomenų, kad 37,62 m² rūsio patalpa būtų individualizuota ar kitaip atskirta nuo visos daugiabučio namo šildymo sistemos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovė tinkamai izoliavo daugiabučio namo šildymo įrenginius, esančius jai priklausiusioje rūsio patalpoje, ir apie tai pranešė šilumos tiekėjui, nesudaro pagrindo jos atleisti nuo prievolės mokėti už tiektą šildymą 37,62 m² rūsio patalpose. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK4.82 str. 1 d.), todėl tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus (šiuo atveju šildymo įrenginius) yra jų pareiga (CK 4.83 str. 3 d.). Be to, minėta, kad šiluma į namą tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines, rūsio patalpas, todėl aplinkybės, kad atsakovei priklausančioje daugiabučio namo rūsio patalpoje neįrengti šildymo įrenginiai – radiatoriai ir tinkamai izoliuoti šildymo sistemos vamzdžiai, nepagrindžia, kad rūsio patalpa nešildoma.Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, nesant byloje duomenų, kad atsakovei priklausančios 37,62 m² rūsio patalpos teisės aktų nustatyta tvarka, būtų atjungtos nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo atsakovei tenkančią mokesčių sumą už šilumos energiją ir techninį aptarnavimą proporcingai nuosavybės daliai pagal turimus duomenis, todėl atsakovei kyla pareiga apmokėti 2 663,66 Eur skolą už negyvenamųjų patalpų šildymą ir techninį aptarnavimą laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. (CK 6.383 str., 6.388 str.). Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė už šilumos energiją, jai pagrįstai priskaičiuoti delspinigiai už 6 mėnesius – 84,68 Eur (CK 6.258 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms aptartas materialiosios teisės normas ir kasacinio teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, todėl tenkindamas ieškovės reikalavimus iš dalies priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris pakeičiamas – ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinys tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės UAB „Ekovandenų sistemos“ priteisiama 2 663,66 Eur skola už šilumos energiją ir techninį aptarnavimą laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., 84,68 Eur delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėtų būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog ieškovė AB „Šiaulių energija“ pirmosios instancijos teisme patyrė 82 Eur išlaidų už žyminį mokestį paduodant ieškinį ir apeliacinės instancijos teisme – 82 Eur žyminį už apeliacinio skundo padavimą, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 164 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių būstas“ 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ekovandenų sistemos“, į. k. 300532369, 2 663,66 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 66 ct) skolą už šilumos energiją ir techninį aptarnavimą laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., 84,68 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 68 ct) delspinigius ir 164 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ekovandenų sistemos“, į.k. 300532369, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių būstas“, į.k. 144619514.