- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-266-210/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutės Simonaitienės, Vytautas Kursevičius, Danutės Burbulienės
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekovandenų sistemos“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Šiaulių energija“
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekovandenų sistemos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-68-291/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekovandenų sistemos“ dėl skolos už šilumos energijos suvartojimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškiniu teismo prašė už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2013-12-01 priteisti iš atsakovo 1407,96 Eur už tiektą šilumos energiją, 29,14 Eur už techninį aptarnavimą, 42,73 Eur delspinigių bei 44,31 Eur žyminio mokesčio.
2. Nurodė, kad UAB „Ekovandenų sistemos“ mokėjimai už patalpų esančių adresu (duomenys neskelbtini), šildymą nuo 2011-01-01 iki 2013-10-01 skaičiuojami pagal Registrų centro išraše nurodytą UAB „Ekovandenų sistemos“ plotą –127,95 m ², kuris taip pat nurodytas Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 7540. Atsakovui priklausančiose rūsio patalpose yra sumontuota namo centrinė šildymo magistralė, šildymo stovai ir atšakos nuo jų. Kadangi visos atsakovui priklausančios patalpos buvo šildomos iki 2013-10-01 t.y. iki tol, kol atsakovas neizoliavo centrinio šildymo vamzdžių rūsyje, jis privalo atsiskaityti su ieškovu už sunaudotą šilumos energiją 127,95 m² ploto patalpose.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Ekovandenų sistemos“ su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad ieškovas išrašydavo atsakovui sąskaitas už didesnį apšildomą plotą nei buvo faktiškai šildomas. Realiai šildomos tik pirmame namo aukšte esančios patalpos, kurių apšildomas plotas yra 90,33 m², o rūsys, kurio plotas 37,62 m² yra nešildomas, nes jame nėra išvedžiota šildymo sistema, į rūsio patalpas patenkama per atskirą įėjimą ir šildyti rūsio patalpų atsakovui nėra jokio poreikio. Atsakovas nesutinka apmokėti už 37,62 m² rūsio ploto šildymą, teismui pateikė savo skolos apmokėjimo paskaičiavimus, sutikdamas apmokėti 52,80 Eur skolos dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Priteisė ieškovui AB „ Šiaulių energija“ iš atsakovo UAB „ Ekovandenų sistemos“ 1407,96 Eur skolos už šilumos energiją, 29,14 Eur už techninį aptarnavimą, 42,73 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 44,31 Eur žyminį mokestį.
Priteisė iš atsakovo UAB „Ekovandenų sistemos“ 9,50 Eur pašto išlaidų valstybei.
5. Teismo nustatyta, kad tarp šalių 2011-01-31 buvo sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 7540, kurios IV dalies 19 p. nurodyta, jog patalpų (duomenys neskelbtini) bendras plotas – 127,95m². Byloje kilo ginčas, ar ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovo sumokėti ne už realiai šildomą, bet už visą atsakovui priklausantį plotą, t.y. ir už 37,62m ² rūsio patalpas.
6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010- 09-27 įsakymu Nr. Dl-808 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau - reglamentas), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis ir sistemiškai vertindamas taisyklių nuostatas dėl negyvenamosios paskirties patalpų plotų skaičiavimo ir vadovaudamasis reglamento 6.11 ir 6.13 punktų nuostatomis, nustatančiomis, kas yra pastato naudingasis plotas, sprendė, kad į pastato naudingojo ploto sąvoką įskaičiuotinas ir pastate esančių negyvenamųjų patalpų, priskirtinų prie šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų, plotas, o nešildomų rūsių (pusrūsių) plotas nebūtų įskaičiuojamas.
7. Teismas remdamasis teismų praktika, laikė, jog atsakovas už rūsio patalpas, kuriose yra šildymo vamzdis, galės nemokėti tik tuo atveju ir nuo to laiko, kai bus izoliuotas centrinio šildymo vamzdis ir apie tai bus tinkamai informuotas šilumos tiekėjas. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas turėjo ir turi pareigą mokėti už šilumą, kuri buvo tiekiama į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, tame tarpe ir esančias rūsyje. Pripažinus, ieškovo reikalavimą pagrįstu, iš atsakovo teismas priteisė delspinigius ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ekovandenų sistemos“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8. 1. Apeliantas pastebi, kad teismo sprendime minimas patikslintas ieškinys, kurio ieškovas byloje nėra pateikęs.
8.2. Teismas neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis bylose.
8.3. Atsakovo įsigytų patalpų apšildomas plotas ir yra toks, koks nustatytas Patalpų techniniame pase, t. y. 90,33 m², ieškovas nepateikė įrodymų, kad apšildomas plotas yra pasikeitęs, t. y. padidėjęs iki 127,95 m². Kadangi ginčo plote AB „Šiaulių energija“ neužtikrino teisės aktuose nustatytos temperatūros, ieškovas, kaip šilumos energijos pardavėjas, iš atsakovo neturi teisės reikalauti apmokėti kaip už tinkamai suteiktą paslaugą.
8.4. Atsakovui priklausančiose 37,62 m² rūsio patalpose šildymo sistema nebuvo suprojektuota ir jos nėra, tai įrodo Patalpų techniniame pase nurodytas apšildomas plotas (90,33 m²), ieškovas neįrodė, kad atsakovui priklausančios patalpos buvo šildomos, t. y. kad pagal vieną rūsio sieną einantis šildymo sistemos magistralinis vamzdis, iki atsakovas jį izoliavo akmens vata su aliuminio folija, užtikrino visame atsakovui priklausančiose 37,62 m² rūsio plote teisės aktuose nustatytą temperatūrą. Akivaizdu, kad atsakovui priklausančios patalpos nebuvo naudojamos kaip verslo plotas, o buvo naudojamos tiesioginei rūsio paskirčiai, jų funkcija pagalbinė, analogiška gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovo patalpos, gyventojų rūsiams. Todėl teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo ir turi pareigą mokėti už šilumą, kuri buvo teikiama į jam priklausančias patalpas, tame tarpe ir esančias rūsyje.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika – nutartimi 3K-3-385/2012, kurioje pasisakyta dėl aplinkybių, kurios nėra analogiškos byloje kilusiam ginčam, neįvertino byloje esančių įrodymų, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą.
8.6. Ieškovas (šilumos tiekėjas) informavo atsakovą, jog nuo 2013-11-04 mokėjimai už patalpų (duomenys neskelbtini), šildymą bus skaičiuojami pagal patikslinta plotą 90,33 m², 2013-11-04 aktu užfiksuotas vamzdžio izoliavimo faktas, tačiau teismas šių dokumentų nevertino.
8.7. Teismas galimai ieškovo buvo suklaidintas ir priimdamas sprendimą iš atsakovo priteisė skolą, kurią atsakovas ieškovui jau yra sumokėjęs. Už ginčo laikotarpį atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 1042,29 Eur, tačiau teismas to neįvertino ir šią sumą priteisė iš apelianto.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Šiaulių energija“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantui priklausančiose rūsio patalpose yra sumontuota namo centrinė šildymo magistralė, šildymo stovai ir atšakos nuo jų. Šis magistralinis vamzdynas priklauso minėto namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl apelianto teiginys, kad šio vamzdyno būkle turi rūpintis ieškovas yra nepagrįstas. 2013-10-16 aktas Nr.6 patvirtina, kad atsakovas naudojo šilumos energiją savo rūsio patalpų šildymui.
9.2. Namo gyventojų pareiga ir prievolė, mažinant patalpų šilumos nuostolius, kontroliuoti, kad vamzdynas būtų izoliuotas pagal reikalavimus, kaip ir nurodo apeliantas, UAB „Ekovandenų sistemos“ izoliavo vamzdyną ir šis veiksmas buvo konstatuotas 2013-11-04 aktu Nr. 7.
9.3. Kad rūsio patalpos buvo naudojamos kaip verslo plotas, teismo proceso metu pripažino pats atsakovas nurodydamas, jog rūsyje yra įrengta konferencijų salė, t.y. komercinės paskirties objektas.
Šalies argumentai
9.4. Apelianto teiginys, kad jis yra sumokėjęs teismo priteistą sumą yra nepagrįstas. Skola 2015 m. gruodžio 31d. yra 2999,11 Eur įskaitant ir priteistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl apšildomo ploto apimties ir prievolės apmokėti už rūsio šildymą.
11. Apelianto teigimu, patalpų apšildomas plotas ir yra toks, koks nustatytas Patalpų techniniame pase, t. y. 90,33 m², o ieškovas nepateikė įrodymų, kad apšildomas plotas yra pasikeitęs, t. y. padidėjęs iki 127,95 m².
Atsakovo valdomos patalpos, esančioms daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) mieste yra negyvenamos – parduotuvė, šildoma centralizuotai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl teisinių santykių kvalifikavimo nėra; tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 7540, kurios IV dalies 16 p. nurodyta, jog šilumos energijos mokėjimo skaičiavimui patalpų (duomenys neskelbtini) bendras plotas – 127,95 m². Esminiai atsakovo apeliacinio skundo argumentai susiję su atsakovo valdomų patalpų ploto nustatymu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atsakovo sumokėti ne už realiai šildomą, bet už visą atsakovui priklausantį plotą, t. y. ir už 37,62 m ² rūsio patalpas.
Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina aplinkybę – kad atsakovas nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą, kurios bendras plotas yra 127,95 m². LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas neginčija byloje pateiktų kadastro duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog jo valdomos patalpos apšildomo plotas yra toks koks nustatytas Patalpų techniniame pase 90,33 m².
Nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė teismo išvadų dėl naudingo ploto nustatymo, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010- 09-27 įsakymu Nr. Dl-808 patvirtinti statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau - reglamentas), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis ir reglamento 6.11 ir 6.13 punktų nuostatomis. LR Aplinkos ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija šioje byloje pateikė savo išvadas, kurių pagrindu galima teigti, kad AB „Šiaulių energija“ teisėtai skaičiavo mokėjimus už šilumos energiją ir techninį aptarnavimą, taikant juos 127,95 m ² plotui.
12. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo plote neužtikrinus teisės aktuose nustatytos temperatūros, ieškovas, kaip šilumos energijos pardavėjas, iš atsakovo neturi teisės reikalauti apmokėti kaip už tinkamai suteiktą paslaugą.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto teiginį apie netinkamą temperatūros teikimą rūsio plote.
Neteisus apeliantas teigdamas, kad jam priklausančiose 37,62 m² rūsio patalpose šildymo sistema nebuvo suprojektuota ir jos nėra. Priešingai, byloje esantis 2013-11-04 aktas, patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose yra praeinantys šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai bei stovai. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad rūsio patalpose, kurios priklauso apeliantui, praeinantys šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai bei stovai iki patikrinimo izoliuoti nebuvo. Tik 2013-11-04 aktu konstatavus, kad atsakovas minėtus įrenginius izoliavo, nuo 2013-11-04 ieškovas už teikiamą šildymą skaičiuoja pagal patikslintą 90,33 m² plotą. Todėl tarp šalių 2013-11-14 ir buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 7540-1 prie Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7540, kurio detalizuota, kad bendrą 127,95 m² plotą sudaro bendras plotas 90,33 m² ir 37,62 m² rūsio plotas. Rūsio patalpose, priklausančiose apeliantui, yra praeinantys šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai bei stovai, šis magistralinis vamzdynas priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.82 str.), todėl apelianto teiginys, kad šio vamzdyno būkle turi rūpintis pats ieškovas yra nepagrįstas.
13. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, nes tik rūsio patalpose, kurios priklauso atsakovui, tinkamai izoliavus šildymo įrenginius ir apie tai pranešus šilumos tiekėjui, apeliantas atleidžiamas nuo prievolės mokėti už tiektą šildymą 37,62 m² rūsio patalpose. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad atsakovui neizoliavus šių įrenginių, turi pareigą mokėti už šilumą, kuri buvo teikiama į jam priklausančias patalpas – rūsį.
14. Nagrinėjamu atveju, pats apeliantas abejoja galimu teismo suklaidinimu priteisiant skolą ieškovui, kurią neva atsakovas jau yra sumokėjęs. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ieškovui pareiškus reikalavimą priteisti skolą už laikotarpį 2012-11-01 –2013-12-01 visi vėlesni atsakovo mokėjimai nėra įskaitomi į šį laikotarpį. Vykstant teismo procesui, negali būti taikomos LR CK 6.54 straipsnio ir 6.55 straipsnio nuostatos, todėl apelianto teiginys, kad jis yra sumokėjęs teismo priteistą sumą yra nepagrįstas.
15. Apeliantas pastebi, kad teismo sprendime minimo patikslinto ieškinio ieškovas neteikė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas 2015-02-03 raštu Nr. Sd-07-08 pažymėjo, kad įvertinęs pateiktą skolos skaičiavimą ir sumokėtas pinigines sumas, savo reikalavimus palaiko ir prašo priteisti skolą pasikeitusiu piniginiu ekvivalentu. Todėl aplinkybė, kad teismas paminėjo ieškinio patikslinimą, nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui paneigti.
16. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
27. Atmetus apelianto apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.