Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-28 · Byla Nr. ATP-501-785/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
ATP-501-785/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-09277-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Pareiškėjas
D. G.
Advokatai
Gytis Mekionis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)785/2015;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09277-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovė) direktorius ir vadovaudamas visai bendrovės ūkinei veiklai (bendrovės direktoriaus pareiginių instrukcijų (toliau – pareiginių instrukcijų) 1.1. punktas), būdamas atsakingas už visą bendrovės ūkinę, finansinę, socialinę veiklą (pareiginių instrukcijų 4.1.1. punktas), privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais pareiginiais nuostatais (pareiginių instrukcijų 1.5. punktas), taigi būdamas atsakingas ir už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) reikalavimų, nustatytų ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje, laikymąsi, neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė savo veikloje laikytųsi azartinių lošimų organizavimo tvarkos, t. y. bendrovės reklaminiai skydeliai interneto svetainėje www.ivartis.net buvo skelbiami su bendrovės, kaip reklamos davėjo, žinia ir iniciatyva, už kurios veiklą ir yra atsakingas bendrovės direktorius D. G.. Bendrovės reklaminiai skydeliai interneto svetainėje www.ivartis.net buvo skelbiami tokiomis datomis: 2014 m. birželio 25 d„ 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 1 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. liepos 11 d., 2014 m. liepos 14 d., 2014 m. liepos 15 d., 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. liepos 17 d., 2014 m. liepos 18 d. Interneto svetainėje www.ivartis.net skelbti bendrovės reklaminiai skydeliai susiję su bendrovės organizuojama azartinių lošimų / lažybų veikla, kuriuose buvo nurodomi lažybų įvykiai, lažybų įvykių dalyviai, lažybų koeficientai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutarimu D. G., pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė administracinę nuobaudą – 1448 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo Kauno apylinkės teismo nutarimu pareiškėjo D. G. atstovas advokatas Gytis Mekionis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. G. nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tyrimas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo atliktas neišsamiai ir nepilnai. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) apsiribojo tik raštų išsiuntimais. Negavusi jokio atsakymo iš Estijos ir Latvijos bendrovių, Priežiūros tarnyba nusprendė, kad pakanka pagrindų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaip paaiškėjo, reklaminiai skydeliai buvo įkelti ir tik po kurio laiko išimti iš www.ivartis.net dėl pačios bendrovės (duomenys neskelbtini) apribotų technologinių galimybių. Nors reklaminių skydelių įkėlimas vyko su pareiškėjo žinia, tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su jo žinia buvo derinamas tik visos reklamos, teiktinos per pasaulio futbolo čempionatą, planas, jos biudžetas. Visa tai patvirtino liudytojas S. S., tačiau Priežiūros tarnyba šių aplinkybių nesiaiškino. Taigi nors paaiškėjo, kad tiesioginės funkcijos už rinkodarą priklauso ir sutarties su (duomenys neskelbtini) vykdymą yra atsakingas kitas asmuo, tačiau teismas vis tiek pripažino, jog pareiškėjas yra atsakingas už ALĮ pažeidimus ir apsiribojo standartine įmonės vadovo samprata. Nutarime teismas vertino įrodymus, kurių teismo posėdžio metu nebuvo galima patikrinti, t.y. kad apie reklaminio skydelio neatitikimą buvo telefonu pranešta bendrovės atstovui K. V., kuris atlikdamas savo profesines pareigas ir atstovaudamas bendrovei, teisme negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas (ATPK 276 str. 3 d. 2 p.). Teisme pateiktas (duomenys neskelbtini)2015 m. kovo 11 d. atsakymas dėl įvykio, susijusio su ginčo reklaminių skydelių įdėjimu/išėmimu iš svetainės www.ivartis.net, aplinkybių parodo, kad bendrauta buvo ne su pareiškėju. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog iš pradžių net nebuvo aišku, kas patalpino reklaminius skydelius, pažeidžiančius ALĮ nuostatas, nors savo reklamos skleidėją apie tai informavo iškarto, kai tik pranešė Priežiūros tarnyba. Pagal 2014 m. balandžio 1 d. sutartį dėl reklamos talpinimo žiniasklaidoje būtent (duomenys neskelbtini)buvo atsakinga už reklaminių skydelių talpinimą. Pirminis reklaminių skydelių atsiradimas minėtoje svetainėje priklausė tik nuo (duomenys neskelbtini)ar jo partnerių valios. Taigi D. G. jokių tyčinių veiksmų ar neatsargių veiksmų dėl reklaminių skydelių, neatitinkančių ALĮ reikalavimų, neatliko.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą Priežiūros tarnybos direktorius V. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog Priežiūros tarnyba, negavusi jokio atsakymo iš Estijos bendrovės (duomenys neskelbtini)ir Latvijos bendrovės (duomenys neskelbtini), nusprendė, kad pakanka informacijos ir pagrindų administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-223-417/2015). Priežiūros tarnybos nuomone, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių priešingą teisei D. G. veikimą.

Be to, nors bendrovės rinkodaros vadovas S. S., nurodė, kad jis yra atsakingas už skydelių talpinimą, o apeliaciniame skunde nurodoma, jog Priežiūros tarnyba, atlikdama tyrimą, šių aplinkybių dėl bendrovės rinkodaros funkcijų ir jų delegavimo kitam darbuotojui net nesiaiškino, viso tikrinimo metu bendrovė teigė, kad joks bendrovės darbuotojas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už pažeidimo padarymą. D. G. nurodė, kad nei jis, nei bendrovė nežinojo, kad bendrovės reklama bus skelbiama www.ivartis.net, nes pagal 2014 m. balandžio 1 d. sutartį (duomenys neskelbtini) buvo atsakinga už interneto puslapių, kuriuose bus talpinama reklama, parinkimą. Taigi pareiškėjo argumentai dėl atsakingo asmens yra prieštaringi. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad reklaminiai skydeliai buvo įkelti ir tik po kurio laiko išimti iš www.ivartis.net dėl pačios bendrovės (duomenys neskelbtini)apribotų technologinių galimybių, tačiau matyti, jog Priežiūros tarnybai 2014 m. birželio 26 d. susisiekus su bendrovės atstovu K. V., šis pažymėjo, kad 2014 m. birželio 30 d. interneto svetainėje www.ivartis.net minėtų bendrovės reklaminių skydelių jau nebeturėtų būti. Tokie bendrovės atstovo teiginiai leidžia daryti išvadą, jog bendrovė turėjo galimybę kontroliuoti skydelių įkėlimą/išėmimą, o apeliaciniame skunde nurodomas teiginys yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad D. G. patvirtino, jog reklaminius skydelius kuria reklamos agentūra, bendrovės užsakymu. Nepaisant galimo reklaminių skydelių prieštaravimo ALĮ, pagal bendrovės su (duomenys neskelbtini)2014 m. balandžio 1 d. sudarytą sutartį, kurią pasirašė bendrovės vardu jos vadovas D. G., buvo atiduoti partneriams, t. y. Estijos kompanijai bei skelbiami interneto puslapyje. D. G., kaip bendrovės vadovas, yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, už tai, kad bendrovė savo ruožtu vykdytų sutartį ir ją vykdydama laikytųsi imperatyvių teisės normų reikalavimų. Būtent pareiškėjo valia tiesiogiai sąlygojo draudžiamų reklaminių skydelių talpinimą interneto svetainėje www.ivartis.net. D. G. turėjo žinoti, kokia informacija gali būti viešai skelbiama ir kokią informaciją įstatymas skelbti draudžia. Faktas, jog 2014 m. birželio 12 d. bendrovei sužinojus apie galimą ALĮ pažeidimą reklaminiai skydeliai vis tiek buvo paskelbti, pagrindžia bendrovės poziciją, kad iš pradžių net nebuvo aišku, kas patalpino reklaminius skydelius.

ATPK 276 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog kaip liudytojas parodymų negali duoti atstovas civilinėje, administracinėje ar administracinio teisės pažeidimo byloje arba gynėjas baudžiamojoje byloje – dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo, kai ėjo atstovo ar gynėjo pareigas, o advokatas – taip pat ir dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas kitas savo profesines pareigas. Iš K. V. pateiktos 2011 m. lapkričio 11 d. atstovavimo sutarties matyti, jog K. V. yra advokato padėjėjas, todėl šios įstatymų nuostatos K. V., kaip advokato padėjėjui, nėra taikomos. Informacija apie pokalbį telefonu su K. V. užfiksuota Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime. Netikėti ar abejoti Priežiūros tarnybos darbuotojo parodymais nėra jokio pagrindo. D. G. turėjo visas galimybes, manydamas, jog K. V. parodymai yra būtini šiame teismo procese, prašyti teismo apklausti minėtą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Minėto straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, todėl ir už joje apibrėžtą administracinį teisės pažeidimą atsako asmenys, kurie padarė atitinkamą kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant ALĮ 10 straipsnio 9 dalį, pripažįstama, jog joje suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimo išimtys ir šių išimčių sąrašas yra baigtinis. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Įstatyme nėra pateikta azartinių lošimų reklamos sąvoka, tačiau Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nurodyta, kad reklama laikoma bet kokia forma bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinant įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovės direktoriaus D. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, grindžiama 2014-12-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. NL-22, liudytojo A. M. parodymais, Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2014-06-30, 2014-07-16, 2014-07-25, 2014-08-28 tarnybiniais pranešimais, bendrovės direktoriaus pareigine instrukcija ir D. G. darbo sutartimi bei kitais bylos duomenimis.

Paminėta ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, kad D. G., būdamas bendrovės direktoriumi ir vadovaudamas visai bendrovės ūkinei veiklai neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė savo veikloje laikytųsi azartinių lošimų organizavimo tvarkos, t. y. bendrovės reklaminiai skydeliai interneto svetainėje www.ivartis.net buvo skelbiami su bendrovės, kaip reklamos davėjo, žinia ir iniciatyva, už kurios veiklą ir yra atsakingas bendrovės direktorius D. G.. Bendrovės reklaminiai skydeliai interneto svetainėje www.ivartis.net buvo skelbiami tokiomis datomis: 2014 m. birželio 25 d„ 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 1 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. liepos 11 d., 2014 m. liepos 14 d., 2014 m. liepos 15 d., 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. liepos 17 d., 2014 m. liepos 18 d. Interneto svetainėje www.ivartis.net skelbti bendrovės reklaminiai skydeliai susiję su bendrovės organizuojama azartinių lošimų / lažybų veikla, kuriuose buvo nurodomi lažybų įvykiai, lažybų įvykių dalyviai, lažybų koeficientai.

Aukštesnysis teismas nesutinka, jog priežiūros tarnyba apsiribojo tik raštų išsiuntimais, o negavusi jokio atsakymo iš Estijos ir Latvijos bendrovių, nusprendė, kad pakanka pagrindų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Priežiūros tarnyba surinko pakankamai įrodymų, kurie leido surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir D. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors paaiškėjo, kad tiesioginės funkcijos už rinkodarą priklauso ir už sutarties su (duomenys neskelbtini)vykdymą yra atsakingas kitas asmuo, tačiau teismas vis tiek pripažino, jog D. G. yra atsakingas už ALĮ pažeidimus ir apsiribojo standartine įmonės vadovo samprata. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. G., kaip bendrovės vadovas, yra atsakingas už jos veiklos organizavimą, už tai, kad bendrovė savo ruožtu vykdytų sutartį ir laikytųsi imperatyvių teisės normų reikalavimų, kurių reikalavimas sutarties šalims yra privalomas ir nuo jų valios nepriklauso. Pažymima, kad viso tikrinimo metu bendrovė teigė, kad joks bendrovės darbuotojas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už pažeidimo padarymą. Nors po kiek laiko S. S. nurodė, kad jis yra atsakingas už skydelių talpinimą, tačiau sutartį tarp bendrovės ir (duomenys neskelbtini)2014 m. balandžio 1 d. pasirašė bendrovės vardu jos vadovas D. G., kuri buvo atiduota partneriams, t. y. Estijos kompanijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nurodytą pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo atitinkamo skelbimo paskleidimą (LVAT nutartys Nr. N1-108/2007, N62-1658/2011). Taigi, pasirašydamas sutartį ir ją atiduodamas partneriams, D. G. tiesiogiai sąlygojo draudžiamų reklaminių skydelių talpinimą interneto svetainėje www.ivartis.net. Prieš pasirašydamas sutartį, D. G. turėjo žinoti, kokia informacija gali būti viešai skelbiama ir kokią informaciją įstatymas skelbti draudžia.

Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad teismas vertino įrodymus, kurių teismo posėdžio metu nebuvo galima patikrinti, t.y. kad apie reklaminio skydelio neatitikimą buvo telefonu pranešta bendrovės atstovui K. V., kuris atlikdamas savo profesines pareigas ir atstovaudamas bendrovei, teisme negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog informacija apie pokalbį telefonu su K. V. užfiksuota Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime, todėl nėra pagrindo abejoti, kad apie reklaminio skydelio neatitikimą telefonu buvo pranešta bendrovės atstovui K. V.. Liudytoja I. Č. patvirtino, kad buvo susisiekta su K. V., kuris nurodė, kad 2014-06-20 skydeliai turėtų būti pašalinti. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. M.. Taigi negalima teigti, jog įrodymai nebuvo patikrinti teismo posėdžio metu. Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (LVAT nutartis Nr. N575-869/2012). Nagrinėjamu atveju teigti, jog K. V. parodymai būtų buvę vieninteliai ir esminiai, nėra pagrindo.

ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalis numato baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Skirdamas nuobaudą apylinkes teismas atsižvelgė į tai, kad D. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie ankstesnius patraukimus administracinėn atsakomybėn byloje nėra, taip pat atsižvelgė į padaryto administracinio teises pažeidimo pobūdi, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, skyrė minimalią sankcijoje numatyta nuobaudą – 1448 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius